Seimo nariai ragina Vyriausybę nepritarti Jungtinių Tautų organizacijoje svarstomai migracijos sutarčiai (video) (4)

Linas Linkevičius | J. Vaiškūno nuotr.

Linas Linkevičius | J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 21 d. vykusioje spaudos konferencijoje Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras pristatė savo inicijuotą rezoliuciją dėl nepritarimo Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai.

Rezoliucijos tekste reiškiamas susirūpinimas dėl viešumo ir teisinių bei politinių diskusijų apie rengiamos Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties nuostatas stokos. Kartu dokumente Vyriausybė ir Prezidentė raginamos nepritarti minėtai sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas  ir sulauks plataus politinio pritarimo.

Kaip teigia vienas iš rezoliucijos iniciatorių A. Ažubalis, pritarimas Jungtinių Tautų sutarčiai ne tik neatneša jokios praktinės, apčiuopiamos naudos Lietuvai, bet ir ateityje kelia rizikas Lietuvos valstybei pačiai priimti sprendimus migracijos srityje: „Ypatingai daug nerimo kelia tarptautinėje teisėje neegzistuojančio „migranto” kategorijos įvedimas bei sutartyje sutapatinamos migranto, pabėgėlio ir nelegalaus imigranto sąvokos – joms suteikiamas vienodas teisinis statusas, taip paneigiant esminius šių sąvokų skirtumus ir poreikį skirstyti atvykstančius į šias kategorijas. Dar dagiau, migracija besąlygiškai pripažįstama vertybe. Pritarus tokiems teiginiams, sienų apsauga ilgainiui taps iš esmės beprasmė, kadangi visi bus laisvi judėti, kaip nori, ir ši jų teisė bus neliečiama“, – komentavo A. Ažubalis.

Seimo nario S. Šedbaro teigimu, Lietuva nepritardama sutarčiai nepaneigia solidarumo principo, kadangi jau vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, o siūlomas susitarimas tik apriboja legalios migracijos galimybes: „Kyla klausimas, kodėl tokios sutarties reikia? Manęs neapleidžia mintis, kad tokios painios formuluotės galiausiai skatina antimigracines nuotaikas ir taip kerta legalios migracijos galimybes, Europos Sąjungos laisvo judėjimo principus, griežtina prieglobsčio suteikimo procedūras ir t.t. Lietuvos ir Europos interesas yra efektyvus esamų procedūrų vykdymas, o ne papildomų, neaiškių įsipareigojimų, kurie tik gilins migracijos krizę, priėmimas“, – teigė seimo narys.

Pasak L. Kasčiūno, migracijos politiką reguliuoti ir planuoti būtina. Tačiau siūlomos formuluotės ir sprendimai sukels problemas Vakarų valstybėms, kadangi tokių nuostatų įgyvendinimas sukurs tik papildomas paskatas imigruoti: „Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas teks išskirtinai euroatlantinės bendruomenės valstybėms, o šios sutarties pasirašymas gali paskatinti dar didesnius imigrantų srautus į euroatlantinės civilizacijos erdvę ir sustiprinti migracijos krizę, paskatinti socialinę, kultūrinę ir politinę įtampą Vakarų valstybėse. Imigrantams suteikiamų teisių ir įsipareigojimų disbalansas yra labai rimtas, todėl būtinas visuotinis konsensusas dėl šio susitarimo. Būtent todėl raginame nepritarti minėtai sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot parlamentarų, nors pačiame dokumento tekste rašoma, kad sutartis dėl migracijos nėra teisiškai įpareigojanti, vadinamojoje dokumento Įgyvendinimo dalyje minimas pritarusių valstybių įsipareigojimas įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pvz.: užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungi, garantuoti įtrauktį į darbo rinką, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. Be to, tarptautinė praktika rodo, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams.

Rezoliuciją pateikė 22 skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys seimo nariai.

Šiuo metu Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai nepritarė JAV, Izraelis, Austrija, Lenkija, Čekija ir Vengrija. Diskusijos dėl nepritarimo toliau vyksta Vokietijoje, Estijoje, Australijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: T0mas J. Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: