Penktadienis, 15 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka

Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt
2018 11 17 18:10
14
0
SHARES
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Perskelbiame Vidmanto Valiušaičio lapkričio 17 d. įrašą Feisbuko paskyroje

Lapkričio 14 d. sukanka 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904-1945). Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys kas atsitinka naiviems žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje, o nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.

Čia mano dar senais laikais, kol dar nebuvau išmestas iš aspirantūros už „nelojalumą“ ano meto „mainstream’inėms“ istorijos ir literatūros interpretacijoms, rašytas didelis straipsnis apie ankstyvąją Salomėjos Nėries poeziją (žr. ČIA ir ČIA). S. Nėries poezijos analizė drauge atskleidžia ir jos asmenybės komplikuotumą, absoliučiai netinkamą politinei veiklai. Jos naivumą, patiklumą, prieinamumą naudoti ją ideologinėje ir politinėje kovoje geriausiai atskleidžia rafinuota, o kartu ciniška Kazio Borutos pastaba laiške Antanui Venclovai (1930-01-16): „Salemutę suvilioti reikia jau vien dėl to, kad kokią porą prabaščių apopleksija užmuštų (tai irgi būtų galima įrašyti į aktyvą)“ (K. Boruta, Drauge su draugais, Vilnius 1976, 142 psl.)

Tą jiems pasisekė padaryti anksčiau, negu vargšė Salomėja, pati nesuprasdama ką daro, vyko į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, t.y. išduoti Lietuvos ir pavesti jos žmones Stalino budelių terorui bei naikinimui. Prieš tai, apkvailinta Venclovos, Korsako, Šimkaus, Drazdausko ir kitų panašaus lygio poetų-trečiaforntininkų, ji dar turėjo atsimušti į literatūrinės kūrybos dugną, pradėjusi skelbti faktiškai grafomanijos lygio eiles:

Matrosai meta inkarą

Žeme, kur plauki, keliauji?
Matrosai mes –
matrosai rūstūs prie tavęs.
Sakyk, kada pūslėta sauja
į krantą inkarą išmes?
Kada, sakyk tikrai,
kada žydės raudonų vėliavų gaisrai?

Mūsų daug, ir mes ne vienas,
mūs milijonai rankų dirbančių,
nebepalauš mūs geležis nei plienas,
našta sunkiausia nepalenks pečių.

Broliai darbo karžygiai,
mes eisena ilga, griežta –
nuo polio ligi polio –
apjuosim laisvą žemę
gradinėmis, neišdrikai,
sugriaudės žingsniai pilkų darbo brolių,
skambės asfalto aikštės, dūmuose aptemę,
pritars jom fabrikai.

Tame pačiame „Trečiojo fronto“ numeryje (Nr.5, 1931) ji dar spėjo apsiskelbti savo kvailiausiu pareiškimu, kurį, kaip visiškai svetimą jos prigimčiai ir intelektualinei brandai, greičiausia, padiktavo minėtieji komunistuojantys draugai:

„Visos kalbas apie tai, kad menas yra tik grožis, jog jis nepriklausomas, niekam netarnauja ir kad jo uždavinys tik žmonių jausmus daryti kilnesnius, – yra tušti žodžiai, o dažnai ir sąmoningas melas.

Ar poezija ir apskritai menas turi tarnauti tik siauram buržuazijos sluoksniui, reikšti tik jo interesus ir migdyti sąmonę tų, kuriuos per šimtmečius buržuazija ir kapitalistai engia ir išnoudoja?

Aš manau, kad gyvenimą turi tvarkyti tie, kurie viska padirba, bet didžiausią savo menko uždarbio dalį turi atiduoti savo prispaudėjam ir išnaudotojam.

Nuo šio laiko sąmaningai stoju prieš darbo klasės išnaudotojus ir savo darbą stengsiuos sujungti su išnaudojamųjų masių veikimu, kad mano ateities poezija būtų jų kovos įrankiu ir reikštų jų norus ir kovos tikslus. Tatai paaiškina ir mano į „Trečią Frontą“ įstojimo faktą.“

Kadangi tai nebuvo joks „trečias“, o tik paprasčiausiai „pirmas“ legaliai besireiškusios komunistinės propagandos frontas, cenzūra jį likvidavo, „Trečias frontas“ daugiau nebepasirodė, ir tuo būdu Saliutė buvo apsaugota nuo tolimesnės kūrybinės degradacijos.

Ilgainiui ji apsiramino, laimingai ištekėjo, parašė geros poezijos, už rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ gavo valstybinę literatūros premiją (1939). Jos kūrybinė raida, be abejo, būtų visiškai kitokia, jeigu ne Lietuvos okupacija.

Okupacija, deja, privertė Salomėją dar kartą kristi veidu į purvą. Kaip jos elgesį vertino ano meto žmonės – matyti iš partizanų periodikos ir pasisakymų. Dvidešimt tūkstančių jaunų vyrų gyvybių, šimtų tūkstančių Sibiro tremtinių kankinių – yra jos „grandinėmis apjuostos žemės“ kaina.

Geriausioji dalis jos literatūrinės kūrybos yra nepaneigiama ir būtų kvaila tai neigti. Jos literatūrinė darbuotė privalo išlikti mūsų literatūros istorijoje. Bet jos išdavystė ir kolaboracijos su okupantu mastas buvo didesnis už Knuto Hamsuno. Nėra abejonės, kad jei Lietuva 1945 m. būtų atkūrusi nepriklausomybę ir jos nebūtų ištikusi antroji sovietinė okupacija, S. Nėris, kaip ir K. Hamsunas, būtų buvusi teisiama.

Todėl šiandien neįmanoma be šizofreniško sąmonės suskilimo su valstybės iškilme laidoti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, garbės sargyba saliutuoti prie jo kapo, ir tuo pat metu Salomėjos Nėries vardu vadinti gatves, aikštes, mokyklas, aukštinti jos atminimą okupacijos laikais už politinius nuopelnus Maskvai statytais paminklais.

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  2. 100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis

Comments 14

  1. Skaitytojas says:
    2 m. ago

    Teisingas straipsnis. Ir, kai pagalvoji, kokie amoralūs ir ciniški buvo tie vadinamieji „trečiafrontininkai“.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    2 m. ago

    Kaip “naivių žmonių, neturinčių nė mažiausių duomenų veikti politokoje”, veikimo pasekmė yra įsidėmėtinas ne tik Salomėjos pavyzdys, bet, sakyčiau, net ir britų “Brexito”referendumo rezultatų atvejis… Taigi referendumai rengtini tik kraštutiniais klausimais.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    2 m. ago

    Bet gal Salomėja veikė, sekdama Smetonos valdžios nenaudojus kariuomenės, kad priešintųsi okupacijai, pavyzdžiu, gal jos veiksmus sąlygojo 1939 m.spalio 10 d. Lietuvos valdžios bendradarbiavimo su Sovietais sutarties dvasia ir turinys… Jeigu sakome, kad atitinkamu atveju Salomėja galėjo būti, kaip ir K. Hamsunas, teisiama, tai tada derėtų pridurti, kad tuo atveju gal kartu ir su Prezidentu jam palikus Salemutę su Tauta likimo valiai. Tad, jeigu jau ciniški, tai gal būtume tokiais lygiai visų atžvilgiu…

    Atsakyti
    • Skaitytojas says:
      2 m. ago

      Tamsta esate kvailys, kartojantis sovietų propagandos teiginį, esą Prezidentas Smetona paliko šalį likimo valiai. O ko labiau norėtumėte, kad sovietai būtų jį nušovę, prieš tai dar su kankinimais turbūt? Tada būtumėt patenkintas? Na ir kvailys.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 m. ago

        Nors “kvailys” – aš, bet, ir būdamas ne kvailys – sovietinės propagandos neįkandamas, neatspėjote, – norėjau, kad jis kaip Prezidentas būtų pasirūpinęs galimybėmis Salemutei ir kitiems Tautos talentams trauktis iš okpuojamos Lietuvos kartu…

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    2 m. ago

    Jei būčiau šių laikų pažangistė, o dar Putinaitės pavardę turėčiau, paviršutiniškai žvilgtelėjusi į faktus, egzaltuotai tą patį šūkaučiau – išdavikė.
    Prieš daugybę dešimtmečių, didžiai patenkinta savo teisumu, įžūliai išpoškinau buvusiai Salomėjos kolegei į akis (tada to nežinojau) – mūsų mokyklos mokytojai – kažkur nugirstą frazę apie pardavikę. Buvau lygiai taip pat savimi patenkinta, kaip šiandien savo nešamas neginčijamas tiesas (esą, Vakarų kultūrą!) mums smurtu diegiančios, prievarta už ausų „į šviesią ateitį” tautą tempiančios aktyvistės ekstazės įkvėptais veidais (ar joms nevertėtų šio to ir iš Salomėjos CV pasimokyti?).
    Buvau nustebinta mokytojos reakcijos. Jos veide atsispindėjo pasipiktinimas ir didžiulė nuoskauda. Man, piemenei, ji liepė tada patylėti, nekalbėti apie tai, ko, šalia Salomėjos nebuvusi, savo akimis nemačiau.
    Su didžiausia pagarba ir užuojauta apie ją, kaip apie baisius išgyvenimus patyrusią, atsiliepė ir mano a.a. tėvas, buvęs jos mokinys. Tada ir dar labai ilgai supratimo neturėjau, kiek artimųjų iš tėvo ir mamos pusės netekome, kaip buvo praretinta mūsų giminė, kiek mūsiškių Sibire gyvenimus praleido.
    Ar ne jie pirmieji, ar ne buvusi jos kolegė ir mano tėveliai turėjo pagrindo patys pirmi ir smarkiausiai Salomėją pasmerkti? Bet pasmerkė mane, nesuvokiančią, ką šneku. Nes kažkas pasirūpino, kad Lietuvoje neliktų tiesos apie ją, ant delno nunešusią brangiausią gintarėlį. Gal ji slypi protokolų ir „dokladnųjų” pavidalu kur nors Maskvos archyvuose? Tik šiandien kai kam naudinga, kad detalių ir užkulisių nežinotume.

    Atsakyti
    • Agne says:
      2 m. ago

      Ačiū, kad taip parašėte.

      Atsakyti
  5. Prašalietis says:
    2 m. ago

    Pseudovalstybinėse, Lietuvos tipo teritorijose gyvenančių, šimtus metų”besicivilizuojančių” tautų “tautinių kūrybinių ir visokių kitokių intelektualų” išgyvenimo klausimas visais laikais buvo, eilinį kartą istorijoje pasikeitus politinei situacijai ir šeimininkams, pakeisti buvusius tautos garbintus tautinius simbolius pakeisti “NAUJAIS TAUTINIAIS SIMBOLIAIS”. Tokiose teritorijose visais laikais, kaip sakė dėdulė Leninas, KAS BUVO NIEKAS, TAS TAPS ” VISKUO”. Belieka palyginti S.Neries gyvenimą ir kūrybą- šiandieninį”TAUTINĮ NIEKĄ” su, šiandieninio Lietuvos “simbolio” V.Lansbergio gyvenimu ir KŪRYBA,kuri “tautinių”valiušaičių yra daroma tautai”VISKUO” ir pamatai, KAS YRA KAS IŠ TIESŲ ….

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Gerb. V. Valiušaičiui.
    Nuo šiandienos rūpesčių Lietuvos ir lietuvių tautos ateitimi, kai vykdomas pelėsine taktika visuotinis ekonominis, dvasinis žmonių naikinimas išvejant užsidirbti ir ištirpti svetimuose kraštuose, kai pagreitį įgavo masinis vaikų grobimas iš šeimų, atnešantis begalinį skausmą aukoms ir jų artimiesiems, nualinantis protą iki gyvenimo pabaigos, užsiimti Lietuvos įžymių žmonių vienašališkais smerkimais, nieko nekainuojančiais, kai jie negali apsiginti patys, sunaikinti Lietuvos įžymių šviesuolių : kardinolo Vincento Sladkevčiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio, poeto Justino Marcinkevičiaus ir dabar V. Valiušaičio ‘straipsnis’ apie Salomėją Nėrį, sunaikinti Lietuvos žmonėse dvasinę tvirtybę ir pasitikėjimą įžymiausiais dvasiniais autoritetais.
    Kaip atliekamas niekšiškas pasityčiojimas iš šių žmonių ?
    Ištraukiant faktus ar dokumentus, kurie buvo gauti išprievartaujant pasmerkiamąjį, pasinaudojant patiklumu, naivumu, suklastojant dokumentus, padirbant parašus, padirbant rašyseną, ‘užmiršus’ šiuos dokumentus, lyg širšės geluonį paliekant Lietuvos kūne.
    Labai gerai įvertino gerb. Z. Vaišvila amžinybės požiūriu, poetės S. Nėries kūryba liks amžiams Lietuvos žmonių širdyse, o kas atsimins V. Valiušaitį po jo mirties ? Už tai šiandien nors dienai kitai V. Valiušaitis gali muštis į krūtinę :’aš, AŠ, rėžiau tiesą apie S. Nėrį ir jos kūrybą’, kaip j.m.b. (jaunesnysis mokslinis bendradarbis) rašęs apie poetę, buvau netgi išmestas iš VU, tai esu neginčijamas reikalo korifėjus. Mulkio garbė smerkti poetę Lietuvos lakštingalą dėl jos žmogiško paklydimo politikoje.
    Nesuprantu, ko taip bijosi V. Valiušaitis užsiimti Lietuvos masiniu vaikų grobimu į paidofilų vergiją, išpjaustymui organams, atidavimui vienalytėms šeimoms auklėti ‘naujaisiais pažangiečiais’, ko taip bijosi cituoti paaiškinimus iš 1892 m. Justino Pranačio “The Talmud Unmasked”, mokslinių darbų, įrodančių vaikų proto ir psichikos sunaikinimą 30-50 nuošimčių, įrodančių kekšinių mažumų genetinį išsigimimą, vedantį į lėtinę schizofreniją.
    Ko gi nebijo drąsuolis V.Valiušaitis smerkti S.Nėrį, bet paniškai bijo bent žodeliu kekšinių mažumų demagogiją atskleisti, paidofilijos gaują Lietuvos valdančioje klikoje atskleisti ir jos vykdomą Lietuvos vaikų grobimą savo kekšinių malomunumų tenkinimą, bijo V. Rubavičiaus ar D. Kedžio likimo ?

    Atsakyti
  7. pamintijimai says:
    2 m. ago

    manau, ne paskutinis čia ir gražuolio Ereto vaidmuo, kurį Salomėja buvo aklai įsimylėjusi. Anas buvo vedęs, nors ir krikščioniškos pakraipos, sugebėjo pripudrinti emocingai mergelei smegenis. Kas iš to išėjo – žinome, šnipštas, kai atėjo laikas, tiesiog metė ją. Todėl Nėris nesąmoningai iš apmaudo galėjo mestis į priešingą stovyklą – pas trečiafrontininkus etc. Maždaug: jokios laimės nesuteikė krikščionys, ateitininkai, aklai pasiduosiu į priešingą stovyklą, o toliau jau kamuoliukas vyniojosi… Tiesiog nebuvo jokia sąmoninga racionali kenkėja, kur jau ten, o kaip emociškai išderintas paukštelis…

    Atsakyti
  8. Asta R.-R. says:
    2 m. ago

    valiušaitis=putinaitė

    Atsakyti
  9. Violeta says:
    2 m. ago

    Iki šiol žinojau, kad S. Nėris gimė lapkričio 17 d. Hm…

    Atsakyti
  10. Gediminas Martišius says:
    2 m. ago

    Yra ne vienas pavyzdys tiek mūsų, tiek kitų kultūrų istorijoje, kai dėl įvairiausių priežasčių įvykdavo tas keistas susidvejinimas – kūryba ir kūrėjo elgesys gyvenime tarpusavyje disonuodavo. Bet S. Nėries atveju reikia turėti galvoje tai, kad ji kaip politikė buvo tarsi pirmokė. Be to, sovietai puikiai mokėjo parodyti įvairių šalių menininkams (ir mūsiškiams), kaip klesti menas jų šalyje. Todėl reikėtų nepainioti jos kūrybos su politine “veikla”. Ji – neabejotinai viena iš pačių geriausių mūsų poetų, greta A. Baranausko ir Maironio (titanų prie Baltijos, kaip juos apibūdino S. Geda)…

    Atsakyti
  11. Žemyna says:
    3 mėn. ago

    Kas lėmė Salomėjai gyventi tik 40 metų
    – laisvaslaikrastis.lt/kas-leme-salomejai-gyventi-tik-40-metu/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

2020 11 17
J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai

2020 11 02
„Metų knygos rinkimai“: susitikimas su išrinktais geriausios poezijos knygų autoriais

„Metų knygos rinkimai“: susitikimas su išrinktais geriausios poezijos knygų autoriais

2020 10 25
Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių bylą

Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių bylą

2020 10 08
K. Rastenis. Iš neskelbtos meilės lyrikos

K. Rastenis. Iš neskelbtos meilės lyrikos

2020 09 02
Borutaičių draugija | R.Jasukaitienes nuotr.

R. Jasukaitienė. Gyvenimo tempu į aukštą kalną

2020 08 03
Pasirodė almanachas „Poezijos pavasaris 2020“

Pasirodė almanachas „Poezijos pavasaris 2020“

2020 07 16
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 31
3
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes jau paskutinį kartą kalbėsimės apie Kęstučio laikus su istorike Inga Baranauskiene, knygos „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“,...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 07
6
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

Antanas Valiukėnas LAF ryšininkas | archyvinė nuotr. Antanas Valiukėnas gimė 1913 m. Utenos apsk., Daugailių vals.,...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 17
26
Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr. Šiandien sukanka 80 metų, kai Berlyne,...

Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2020 11 02
1
J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai

Julija Šatkauskaitė | J. Anusauskienės nuotr. Iš ciklo „Šešėlių boksas“ Ištesėjęs O tau šypsojosi žvaigždynai, kol...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas
  • Marijos darbas tęsiamas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3575; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2167; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1740; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1563; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1338; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1245; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas
  • Marijos darbas tęsiamas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  • T0mas J. apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Morale, nesikišk į teisingumą! apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Z. Vaišvila. Dėkui Vidmantui Valiušaičiui, kad priminė Salomėjos Nėries gimtadienį. Tačiau...

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai