Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje paskelbti pranešimai apie Vaikų teisių tarnybos veiklą sukėlė didelį nerimą profesinių sąjungų nariams, auginantiems vaikus. Su visuomene neaptartas Vaiko grėsmių aprašas, kurį parengė Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dabar žiniaskaidos dėka tapo staigmena daugeliui tėvų, nors valdžios įstaigos vos jį priėmus turėjo tučtuojau ir kuo plačiau apie jį pranešti tėvams, auginantiems vaikus.
Štai kokie teiginiai pateikiami šiame Grėsmių vaikui apraše:
„vaikas baikštus / ypač nuolankus suaugusiajam, ypač jautriai reaguoja į atstovų buvimą šalia, jų pasakytus žodžius jam, žaloja save, nuvertina save; vengia prisilietimų, ypač suaugusiųjų, paliestas „sustingsta“, pakitusi eisena; miego sutrikimai (košmarai, baimė miegoti vienam ir (ar) tamsoje), nevalingas šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis; be aiškios medicininės priežasties pasireiškiantys psichosomatiniai negalavimai (pilvo, galvos, galūnių skausmai, pykinimas, vėmimas) ir kt; – vaiko ūgis ir svoris neatitinka jo amžiaus grupės normų (vaikas yra per mažo ūgio ir svorio, išsekęs arba turi antsvorio), nešvarūs, netvarkingi, oro sąlygų neatitinkantys drabužiai, nuo vaiko sklinda nemalonus kvapas, vaikas neatsimena, kada valgė, arba valgo tik vieną kartą per dieną ir pan., turi parazitų; – mėlynės ant viso kūno, nubrozdinta kakta, kraujuoja iš žaizdos plaštakoje, sutinusi nosis ir pan.; vaikas miegojo, buvo stovykloje, pas senelius, mokykloje ar kitur, kai šeimoje gyvenantis (-ys) asmuo (-enys) naudojo fizinį, seksualinį ar kitokį smurtą prieš kitą (-us) šeimoje gyvenantį (-čius) asmenį (-is); vaiko bandymas žudytis, savęs žalojimas, priklausomybės, besikartojantis bėgimas iš namų ar kt.; vaikas nebendrauja su ugdymo, sveikatos, Tarnybos specialistais, socialiniu darbuotoju; vienas iš vaiko atstovų galimai naudoja smurtą kito iš atstovų atžvilgiu, arba kartu gyvenantys asmenys vieni kitų atžvilgiu naudoja smurtą; patirto smurto požymiai: daugybinės skirtingų spalvų mėlynės, kelių dienų sumušimai, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai, gumbai, nubrozdinimai, žaizdos, įdrėskimai ir kiti odos pažeidimai, kaulų lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos ir kt.); vaikas neturi jam reikalingų daiktų, priemonių; motina yra nepilnametė; tėvai nuolat izoliuoja vaiką nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių ir kt.); su vaiku elgiamasi nenuosekliai, taikoma atsitiktinė disciplina, neadekvačios bausmės, nenubrėžiamos elgesio ribos; ypač aktyvi vaiko kontrolė, priežiūra ir rūpinimasis, neatitinkantis jo amžiaus ir brandos (daugelis dalykų atliekama už vaiką, manipuliuojama vaiku, neadekvačiai jautriai reaguojama į vaiko emocijas bei stengiamasi apsaugoti jį nuo įvairių pavojų, tėvai siekia už vaiką išspręsti įvairias problemas ir pan.; vaikas galimai priverstas valkatauti, užsiimti galimai nusikalstama veikla ir pan.); gyvenamoji aplinka apleista, nešvari, neatitinka net bazinių higienos normų, veisiasi kenkėjai ir pan.“. Daugiau teiginių galite rasti čia.
Tai, kad daugelio išvardintų grėsmių vaikui nustatymas priklauso tik nuo subjektyviaus Vaikų teisių tarnybos darbuotojų įvertinimo, tai, kad kaip atskleidė žiniasklaida, šioje įstaigoje gali dirbti net teistumą turintis asmuo, organizavęs nusikalstamą grupuotę, tai, kad vaikai iš šeimos paimami labai greitai, o nepasitvirtinus faktams grąžinami labai ilgai, tai, kad neteisingus sprendimus priėmę darbuotojai yra vadovų ginami, sukelia pagrįstą kiekvienos šeimos, turinčios vaikų, baimę, kad vaikai gali būti bet kada atimti ne tik iš vaiko gyvybei ir sveikatai pavojų keliančios aplinkos bet ir iš kiekvienos mylinčios šeimos, ilgam traumuojant tiek vaikus, tiek jų tėvus.
Šio aprašo nuostatos, skubos tvarka priimtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ne tik pažeidė socialinio dialogo principus, nes jas sudarant nedalyvavo socialiniai partneriai t.y. profesinės sąjungos ir tėvų organizacijos, bet ir sukūrė sąlygas galimoms Vaiko teisių tarnybos darbuotojų klaidoms ir piktnaudžiavimams.
Kyla grėsmė, kad pasinaudojus šiomis įstatymų „spragomis“ nesąžiningi darbdaviai galės susidoroti su profesinių sąjungų vadovais, ypač su tais, kurie ryžtingai gina savo darbuotojų teises. Toks pats susidrorojimas gresia ir tėvams, kurie gina viešąjį interesą, ir kitais pilietiškais asmenimis.
Todėl Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipiasi į aukščiausius Lietuvos respublikos vadovus, kad būtų užtikrinta šeimų apsauga nuo galimo valstybinių įstaigų smurto prieš vaikus ir tėvus.
Skelbiame šį kreipimasi:
LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ PAREIŠKIMAS DĖL SMURTO PRIEŠ VAIKUS
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę sukrėtė žiniasklaidoje pasirodę skandalingi faktai, susiję su Vaikų teisių tarnybos veikla.
Stebina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažeidė europinius socialinio dialogo principus, kuriuos ji privalo puoselėti ir skleisti, ir paruošė poįsatyminius aktus nepasitarusi ir nederinusi jų su nevyriausybinėmis, visų pirma su tėvų organizacijomis.
Dabar dėl skubos tvarka priimtų įstatymų daugybė Lietuvos tėvų gyvena nuolatinėje baimėje, kad dėl įstatyme iki galo neapgalvotų nuostatų, pažeidžiant protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, jų mylimi vaikai bus atimti.
Niekas nebekapoja rankų nusikaltėliams ir nekonfiskuoja automobilio už greičio viršijimą.
Neaiškus ir iki galo neapsvarstytas Vaikų teisių tarnybos darbo reglamentavimas, leidžiantis dirbti šį atsakingą ir ypatingai socialiai jautrų darbą asmenims turintiems teistumą, sukuria galimybes piktavaliams piktnaudžiauti ir persekioti jiems nepatinkančius asmenis už jų visuomeninę, politinę ar veiklą profesinėse sąjungose.
Kai kurie reikalavimai, aklai nukopijuoti nuo kai kurių daug turtingesnių šalių įstatymų, užkerta socialiai labiau pažeidžiamiems asmenims galimybę auginti vaikus, nes dėl mažų atlyginimų, mirus sutuoktiniui, išsiskyrus, netekus darbo ar susiklosčius kitoms nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, jie nebegalės jų įvykdyti.
Nepaisant nuolatinio Lietuvos ūkio augimo vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, net padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 25,7 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 metais siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 0,2 procentinio punkto. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai, kur skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.
Todėl Lietuvos įstatymuose numatytas reikalavimas užtikrinti nuolatinę vaiko priežiūrą šiuo metu Lietuvoje įmanomas tik turtingesnėms šeimoms, galinčioms samdyti aukles.
Socialiniai darbuotojai, galintys padėti skurstančioms šeimoms, patys gyvena ant skurdo ribos, nors jų atsakingas, aukštos kvalifikacijos ir dorovės reikalaujantis darbas turi būti prestižinis ir gerai apmokamas.
Nėra geresnės aplinkos vaikui augti ir vystytis kokia sukuriama šeimoje, todėl valstybė turėtų padėti, o ne bausti tėvus, kuriems dėl finansinių aplinkybių sunku savo vaikams suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Tuo tarpu valstybė skiria 50 eurų vaiko pinigų tėvams ir dešimt kartų daugiau vaiko globėjams.
Vaikų gyvybė ir sveikata yra ne tik tėvų atsakomybė, bet ir valstybė turi prižiūrėti savo institucijas taip, kad jos padėtų apsaugoti vaikų gyvybę ir sveikatą, o ne taptų smurto prieš vaikus ir tėvus įrankiu.
Kviečiame Valstybines institucijas atsižvelgti į pateiktas pastabas ir kompleksiškai, socialinio dialogo pagalbą, pasikvietus į talką tėvų organizacijas, spręsti smurto prieš vaikus problemą.
Įspėjame, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gins savo narių šeimų ir vaikų teises visais įmanomais būdais.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Nesu profsąjungų gerbėjas, bet šiuo atveju ačiū.
Tik keistokai, kai socialistai sukyla prieš socialistus 🙂 Visos šios absurdiškos idėjos yra Skandinavijos socialdemokratų iniciatyvos, kuras perėmė ir ktų šalių kairieji.
Bet, profsąjungos, šį kartą užėmėt teisingą poziciją.
Ir sovietmečiu ne vien tik Skandinavijoje, bet ir daugybėje kitų šalių būta tokių pažangių idėjų su grėsmingais streikais, eitynėmis su pažangos reikalavimais, apmokamais iš… taip, taip, iš ten, iš Kremliaus.
Į pabaigą net nuo scenų per Centralnoje TV kartais nuskambėdavo užuominų, kaip gerai būtų, jei didesnę sąjungos biudžeto dalį „dla mirnych celej” skirtų…
Kai pasižiūri į šiandienos aktyvisčių iš Vakarų atsirenkamas, čia atvelkamas ir smurtu diegiamas idėjas, toks įtarimėlis kirba…
Visiškai pritariu.
Ar ne laikas visuotiniam streikui?Viskas stoja,kol neatšauikiamas šis neadekvatus įstatymas?
Ačiū ,,Solidarumui”. Jūs pateisinate žmonių pasitikėjimą. Išvardintas,, Grėsmes’ galėjo išgalvoti tik psichozės paveiktas valdininkas. Vaiko jau kūno sudėjimas nustatytas, o jei neatitinka… Genetika paminta, šeimos gyvenimo būdas pamintas ir tai ,,Nepriklausomoje Lietuvoje”.
Kas absurdiško šiame kreipimesi?
Kad ir į Skvernelį kreipiamasi – į pareigūną su Garliavos patirtimi, kai taikūs žmonės buvo mušami, plėšomos ir žemėn metamos Lietuvos vėliavos.
O šiuo atveju nepritariu.
Kaip reikėjo tuomet elgtis teisėsaugai, jei savavaliautojai, neteisėtai pagrobę vaiką, nenorėjo jo perduoti motinai???
Tad, gerb. Žemyna, būkit nuosekli, neprištaraukit pati sau. Vieną vertus prieštaraujate valstybės institucijų savivalei iš tų pačių motinų atiminėjant vaikus (šiuo atveju Jums visiškai pritariu), tačiau kitą vertus – ginat iš taip pat motinos dukrą atėmusius Garliavos savavaliautojus… Kažkas čia pas Jus nedera…
(pridedama dėl aiškumo)
Lietuvos konstitucijoje pirminio pavidalo (n_e_p_a_i_s_a_n_t partinių gaujų daugybinių pakeitimų), visuose straipsniuose aiškiai parašyta, kad Lietuvoje šeimininkauja Lietuvos piliečiai – Tauta turi suvereno galias. Tačiau komunistams tai nepatiko ir jie pradėjo juodus darbus. Lietuvos partizanų neišjungtos, rublinių maskvėnų komunistų liekanos (landsberginių, brazauskinių, kirkilinių, karbauskinių, bei kt. gaujos), susidėjo su eurorubliniais briuseliniais komunistais ir savo d_a_r_b_a_i_s parodė, kad Lietuva buvo ruošiama svetimšalių šeimininkavimui.
Pavyzdžiai, dėl aiškumo:
I. Jau 1996 metais komunistuojančios partinės gaujos, antikonstituciniame suėjime (Seime), „nepastebimai“ pakeitė žemės 47 straipsnį būsimų svetimšalių šeimininkų smulkių sklypelnikų naudai, pakeitė be Tautos valios (!). Kai Tauta nepastebėjo tokios „smulkmenos“, komunistuojančios gaujos dirbo savo juodus darbus kitame antikonstituciniame suėjime (Seime) tol, kol 2003 pakeitė žemės 47 straipsnį ir vėl būsimųjų svetimšalių šeimininkų tik jau stambių (!) žemgrobių naudai.
II. Svetimšalių šeimininkų naudai Lietuvos litas buvo ilgai pririštas ir tąsomas valkiojamas svetimšalių tol, kol galutinai sunaikintas. Svetimšalių naudai mums yra primestas eurorublis.
III. Svetimšalių šeimininkų naudai, Seimo konstitucijos salėje, šalia Lietuvos konstitucijos (kuklios knygutės) žaibišku kvailu greičiu atsirado komunistuojančių gaujų Lisabonos sutarties viršvalstybinių (!) taisyklių tekstų knyga (l. didelis griozdas).
***
Vienintelė Tautos paguoda, kad Lietuvos respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo ir Lietuvoje galioja konstitucija tik p_i_r_m_i_n_i_o pavidalo.
___________________________________________
Okupuotoji Lietuva (komunistuojančių partinių gaujų)
2018 lapkričio 18
Nors visumoje tikrai nesu Skvernelio gerbėjas (toli gražu). Tačiau už ryžtingumą Garliavos savavaliautojų atžvilgiu galiu tik jį pagirti. Aš būčiau buvęs dar griežtesnis – tikrai nebūčiau taip ilgai delsęs. O ir pasipriešinusius policijai teisęs.
O dėl “plėšomų vėliavų” – tai patys savavaliautojai jas su savimi tampydami taip paniekino… Jei eini su VĖLIAVA, tai turi gerbt įstatymą. Sunkiai suvokiama – neši vėliavą valstybės, ir tuo pat metu demonstruoji nepagarbą jos įstatymas ir Konstitucijai…
Cenzūra tebenaudojama : )
Laaabai blogai Jonai Vaiškūnai