Lietuva svarsto būsimojo nuolatinio šalyje galiosiančio laiko klausimus (7)

Laikas | sumin.lt nuotr.

Laikas | sumin.lt nuotr.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, rengiamasi sprendimui, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį, ES mastu atsisakius sezoninio laiko keitimo. Šiuo metu šalyje vyksta visuomenės nuomonės tyrimas, o lapkričio 19 d. prasidės viešosios konsultacijos, kuriose dalyvaus ministerijos, tarp jų ir Susisiekimo ministerija, bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai.

„Visuomenės nuomonės tyrimas, konsultacijos su socialiniais partneriais, suinteresuotomis šalimis padės išsiaiškinti, kuriam nuolatiniam laikui – vasaros ar žiemos – šalis norėtų teikti  pirmenybę. Gauti rezultatai bus naudojami tariantis su kaimyninėmis šalimis bei galutiniam sprendimui dėl sezoninio laiko pasirinkimo priimti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Lapkričio 19–20 d. Vyriausybės kanceliarijos rengiamos viešosios konsultacijos tikslas – surinkti suinteresuotų šalių nuomones ir argumentus, kuris sezoninis laikas (vasaros ar žiemos) turėtų būti pasirinktas, ir išgirsti pasiūlymus, kaip prisitaikyti prie būsimų pokyčių.

Siekiant kuo geriau pasirengti suvaldyti laiko keitimo poveikį susisiekimo sektoriui, konsultacijoje kviečiamos dalyvauti taip pat ir Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaigos ir įmonės – valstybės įmonės „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, taip pat Civilinės aviacijos administracija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB Lietuvos paštas ir Lietuvos transporto saugos administracija. Kelių transporto vežėjams diskusijoje atstovaus Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga, informacinių ir ryšių technologijų sektoriui – asociacija „Infobalt“.

ES valstybėms narėms derantis dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo, itin akcentuojamas konsultacijų su suinteresuotais verslo ir visuomenės atstovais poreikis, siekiant užtikrinti sklandų ES bendros rinkos veikimą. Šių metų vasarą Europos Komisijos surengta vieša ES gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis – 84 proc. respondentų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Tokią nuostatą pagrindžia ir moksliniai tyrimai.

„Moksliniai tyrimai, analizuojantys vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo poveikį žmogaus sveikatai, rodo, kad net vienos valandos laiko pokyčiai kelioms dienoms galimai sutrikdo biologinį ritmą, neigiamai veikia miego trukmę, kokybę ir efektyvumą[1]. Tyrimai atskleidžia, kad ne visi žmonės vienodai prisitaiko prie laiko pokyčių ir ne be pasekmių. Ankstesnės studijos įrodė, kad biologinių ritmų[2] sutrikdymas yra siejamas su didesne miokardo infarkto ir išeminio insulto rizika[3] . Mokslininkai teigia, kad žmogaus biologinis laikrodis vis dėlto yra prisitaikęs prie tikrojo aplinkos laiko, t. y. šviesos ir tamsos fazių pokyčių, o ne politiniu sprendimu koreguojamo socialinio laiko“, – sako Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė.

„Didžioji Lietuvos teritorijos dalis patenka į antrąją laiko juostą. Taigi, naudojant juostinį (arba žiemos) laiką, saulė aukščiausiai pakyla apie 12 val. 30 min., tuo tarpu naudojant vasaros laiką – apie 13 val. 30 min. Nors juostinis laikas yra artimesnis sauliniam laikui, pagal kurį saulė aukščiausiai pakyla 12 val. 00 min., ne visos šalys naudoja savo geografinės padėties laiką. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Ispanija geografiškai patenka į nulinę (Grinvičo) laiko juostą, tačiau šiose valstybėse naudojamas pirmosios juostos laikas. Paprastai už geografinę didesnė laiko juosta pasirenkama siekiant skirti daugiau šviesaus paros meto vakarui“, – teigia Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vidas Dobrovolskas.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda vėliau ir vakarais trunka viena valanda ilgiau, lyginant su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau ir atitinkamai anksčiau sutemsta vakarais.

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis buvo nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.


[1] Kantermann T et al. The human circadian clock‘s seasonal adjustment is disrupted by daylight saving time. Current Biology. 2007;17:1996-2000.

[2] Daugelis  fiziologinių  žmogaus rodiklių (kūno temperatūra, hormonų gamyba, širdies susitraukimų dažnis, deguonies sunaudojimas ir kt.) per parą cikliškai kinta. 24 valandų trukmės fiziologinių procesų, psichologinių funkcijų kartojimas vadinamas cirkadiniu ritmu.

[3] Elliott WJ. Circadian variation in the timing of stroke onjset: a meta-analysis. Stroke 1998;29:992-6.;  Foerch C, et al. Abrupt Shift of the Pattern of Diurnal Variation in Stroke Onset With Daylight Saving Time Transitions. Circulation. 2008;118:284-290. 

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Laiko vinys, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *