Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Tilžės aktas | rengėjų nuotr.

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, deklaravo, kad ji turėtų sujungti visas etnines lietuvių žemes.

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, lapkričio 30 d., priėmė santūraus turinio „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: „Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos.“ Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui. Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui.

Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J. Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K. Kuipelis, J. Lėbartas, J. Gronavas, M. Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A. Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M. Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši „Pareiškimo“ egzemplioriai. Jo tekstą taryba paskelbė ir išplatino kaip atsišaukimą.

Dienotvarkė

13.00 Seimo nario Lauryno Kasčiūno sveikinimas.

13.15–13.45 Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas – Istorinio Tilžės Akto esmė.

13.45–14.15 Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius – Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Ištakos ir realizavimas.

14.15–14.45 Mokslotyros istorikas dr. Algimantas Liekis – Mažoji Lietuva pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos akiratyje.

14.45–15.15 Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius – Lietuvininkai Pirmojo pasaulinio karo gaisrų pašvaistėje ir jiems nurimus.

15.15–15.45 Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius – Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Akto lūkesčiai ir įpareigojimai.

Tilzes_Aktas_Minejimas2011-11-28

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Ar bus galima pamatyti tai, ten nedalyvaujant?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *