Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (32)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Albanija ir Kosovu, siautėjo nusikalstamos grupuotės, kurias, kaip buvo įtariama, inspiravo Serbija.

Kelių šimtų Europos policininkų kontingentas nesusidorojo su padėtimi šiose buvusiose Jugoslavijos respublikose, be to strigo koordinacija su NATO misija, tad gimė idėja kurti savas ginkluotąsias pajėgas. 2015 m. kovą, kaip rašė politologas Vadimas Volovojus, Europos Komisijos pirmininkas J. K. Junkeris „tiesiog susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę“.

„Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – tada pareiškė EK vadovas.

NATO tam neprieštaravo. Tuo pat metu šviesą išvydo Europos politikos studijų centro paruošta ataskaita „Daugiau vienybės Europos gynyboje“, kurios rengimo vadovu buvo ne kas kitas, o pats Javieras Solana – buvęs NATO generalinis sekretorius bei ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šiame dokumente, be kita ko, rašoma, kad Europa turi turėti „politinę ir karinę galimybę autonomiškai vykdyti intervencines operacijas už ES ribų“, o plėtoti europinę gynybinę integraciją gali „vienodai mąstančių šalių grupė“.

Įdomu, kad pirmoji šiai idėjai pritarė Vokietija, ilgai po kapituliacijos 1945 m. neturėjusi teisės savo ribotas ginkluotąsias pajėgas naudoti už valstybės sienų. Paskui tam pritarė Prancūzija. Buvo manoma, kad B. Obama pritars šiam pasiūlymui, nes, kaip rašė „US News“, ES kariuomenė galės apginti ne NATO narius Europoje, o, be to, europiečiai pagaliau pradės patys mokėti už savo saugumą.

Tada idėją palaikė Suomija, net ES nepriklausanti Turkija, kuri pažadėjo Europos kariuomenei duoti 60 tūkstančius karių (bėda tik ta, kaip rašo V. Volovojus, kad vokiečiai ir prancūzai priešinasi turkų narystei ES). Palankiai pasiūlymą įvertino Austrija ir Švedija.

Rusijai aneksavus Krymą, kilus karui Ukrainoje, išsiplėtus migrantų antplūdžiui į Europos šalis, „Union Europa Forces“ (UEF) idėja įgavo pagreitį. Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos. Britams traukiantis iš ES, italai, kuriem ypač aktuali pabėgėlių problema, finansai ir šlyjanti ekonomika, tampa geri idėjos bendraautoriai.

Vienu pirmųjų rimtesnių idėjos realizavimo momentų tapo Europos parlamento 2017 metų vasarį priimta rezoliucija ES įsteigti vieningą kariuomenę. Motyvas aiškus: vieningos Europos ginkluotosios pajėgos gali kainuoti ES šalims pigiau, nei gynybos išlaidų didinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to nuosekliai reikalauja naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Dar 2010 m. „Respublikos“ diskusijų platformoje svarstėme, kuo Lietuvai būtų naudingas naujas ES jėgos mechanizmas. Jau kuris laikas Briuseliui nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.

„Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, -kalbėjo šių eilučių autorius. – Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares“.

Bet kaip ir NATO, Europos armija negalėtų kištis į jos narių vidaus reikalus. „Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES“, – tada pritarė V. Volovojus. „Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų“, – anuomet svarstė diskusijos dalyviai.

Iš tiesų, idėja rizikinga, dėl jos apsispręsti bus nelengva. Juo labiau, kad ES atotrūkis nuo JAV pastaruoju metu didėja. D. Trampas daug pastangų deda vengdamas Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių, o JAV karinė galia, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, nagrinėjantis 90 puslapių Kongreso komisijos parengtą pranešimą „Dėl nacionalinės gynybos strategijos“, tolydžio mažėja. Komisija pataria 3-5 proc. virš infliacijos tempų kasmet didinti JAV karinį biudžetą, kad, be kita ko, augtų NATO karinis dalyvavimas aljanso Rytų flange ir Baltijos šalyse.  

Bet štai D. Trampas kalba kitaip. Jis sukritikavo E. Makrono pasiūlymą kurti vieningas Europos ginkluotąsias pajėgas – „realią Europos armiją“, kad „apsisaugotume nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“. Amerikos vadovui ypač nepatiko mintis, kad Europai kada nors gali tekti gintis ir nuo Amerikos. D. Trampas savo „Twiterio“ paskyroje idėją pavadino „labai įžeidžiama“. Gi Prancūzijos lyderis tai pavadino „tviterio tauškalais“.

Kol kas neaišku, kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ išplatino pranešimą, esą D. Grybauskaitė paragino E. Makroną „priešintis ordoms iš Rytų“. Žinoma, sunku įtarti, kad Lietuva, pritardama UEF idėjai, sutinka būti įtraukta, kaip V. Radžvilas rašo, į Merkel-Putino paktą, panašų į Miuncheno sąmokslą, kad ji dėl to grįžtų į Rusijos įtakos sferą. Jos pasirinkimas, kaip ir prieškarių, labai ribotas…

Užtat stebina tai, kad V. Putinas nedvejodamas pritarė Europos armijos kūrimui. A. Merkel paaiškino, kad UEF „parodytų pasauliui, jog karas Europoje neįmanomas“. Kitaip tariant, bet kokioms Rusijos pastangoms įžiebti ir išplėsti konfliktą Senajame žemyne būtų užkirstas kelias. Maskvos išskaičiavimas čia aiškus: JAV ir ES supriešinimas po „Brexit“ lūžio ir pabėgėlių invazijos, naudingas V. Putinui, siekiančiam suskaldyti ir taip traškančią Bendrijos vienybę bei pakirsti NATO slinktį link vakarinių Rusijos sienų. Kitaip sakant, Vakarų galios sumažėjimas pačių Vakarų rankomis…

Kur du pešasi – trečias laimi. Lietuva bet kuriuo atveju ketina stoti pralaimėjusių pusėn. Ar iš tiesų kartojasi 1938-ųjų situacija?

www.iskauskas.lt

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

32 komentarai

  1. Pikc:

    “Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos.” – čia reiktų daugiau konteksto, paaiškinančio ne taip atvirai reiškiamus tos kariuomenės kūrimo motyvus:
    1. Tas susitikimas vyko po Breksito ir didžiąja dalimi dėl jo.
    2. Ventotenės sala – tai vieta, kurioje cypėje tupėjo italų komuniaga Altieras Spinelis (Altiero Spinelli), ten parašęs “Ventotenės manifestą”, kuriame svaigo apie Europą be tautų ir valstybių.
    3. Ta pačia proga eurosajūzo šulai aplankė ir Spinelio kapą, o tame lėktuvnešyje pasižadėjo “tęsti Spinelio darbą”.
    Tai va, jų svaigalus apie sajūzinę MVD kariuomenę reikia vertinti ŠITAME kontekste – na, ir, be abejo, priimti domėn jų šūkavimus apie tvarkos įvedimą jėga (prisimenate Martino Šulco ““Wir müssen das Europa des Gemeinschaftsgeistes notfalls jetzt auch mal mit Macht durchsetzen. Wir setzen uns notfalls in einem Kampf gegen die anderen durch.”?), grasinimus “nepaklusnioms sajūzinėms respublikoms” dėl nelegalų, pederastų, ir t.t. ir pan.

  2. Rimgaudas:

    Anglija ir Prancūzija turi branduolinį ginklą. Rusija irgi. Šiuo atžvilgiu yra pusiausvyra. Tačiau operatyvine tvarka sausumos ir jūros kariuomenių atžvilgiu Rusija už Vakarų Europą yra pajėgesnė. Destabilizuoti padėtį Europoje, veliantis į karą be branduolinio ginklo, gali Maskvos – Varšuvos “Miuncheno suokalbis”, galimai pasidalinant Baltarusiją, Ukrainą, kartu neatiduodant nei metro nusavintų žemių iš Vokietijos. Beto, jo Šventenybė popiežius Pranciškus pasakė, kad Lietuvai (pabrėžiu – Lietuvai, o ne krikščionybei) yra grėsmė ne tik iš Rytų, bet ir iš Lenkijos pusės.
    Iš to darytina išvada, kad jungtis į UEF aljansą mums būtina, o gerb. E. Makrono pasisakymą, kad UEF būtų atsvara ir JAV, derėtų laikyti santūrumo trūkumu.

    • jurgis:

      nesakė, kad iš Lenkijos, nemeluok…

    • Dronas:

      Rusija turi apie 10000 kovinių banduolinių galvučių. Paruoštų paleist, daugiau nei 1000. Britai brexit, todėl jokios bendros ES kariuomenės jie nekurs. Pas prancūzus tų galvučių kokie 200. Paruoštų paleist, duok dieve 30. Koks “geras” balansas. popiežius nieko nesakė apie Lenkiją. Todėl čia tu akiplėšiškai meluoji. išvada, dirbi kremliui. Net jeigu manai esąs labai “liberalus ir progresyvus”, vistiek dirbi kremliui. Nes būtent to ir siekia kremlius.

      • Bartas:

        “Dronai” , o 30 branduolinių galvučių susprogdinus , kokio dydžio duobutė būtų?

        • Dronas:

          Nepakankama. Tokie nuostoliai Kinijai ar Rusijai, bus nemirtini. Atsižvelgiant į tai kas ten dabar valdžioje, jų tokie nuostoliai nesugraudins. Savo istorijoje jie ir daugiau žmonių pražudė. Ne pirmas kartas. Rusijoje su tiek, užteks sunaikint pora pramoninių miestų, gal keletą bunkerių. Viskas, dar šimtai ir tūkstančiai pramonės, karo objektų, kitų miestų liks nepažeisti, tieks gyvąją jėga ir karo pramonei reikalingas žaliavas bei techniką. Skaudus smūgis, bet tai bus tas pats kas Perl harboras, stiprus, skaudus smūgis, o paskui, triuškinantis pralaimėjimas. Rusija ir Kinija pakankamai didelės, kad praryt tokį smūgį ir išgyvent be ilgalaikių pasėkmių. Kinija aplamai “kultūrinės” revoliucijos metu tikriausiai daugiau numarino. Numirė 20 milijonų žmonių? Partija apkaltins klastingus vakarus, suras vidinius priešus, pasitvarkys kaip reikia ir toliau valdys. Dauguma kiniečių gyvens kaip gyveno, apie branduolinį karą, daugelis iš kokių laikraščių sužinos. Toks kiekis mažai. Labai mažai. Pakankamai, kad tavęs nestumdytu šitame pasaulyje, per mažai, kad atgrasyt ryžtingą priešą kuris GALI ir NORI tave NUŠLUOT.
          Su JAV ir NATO, branduolinio karo, o ir galimai jokio karo greičiausiai nebus. Nes atsakas (pagrinde iš JAV) bus toks baisus, toks galingas, kad tokie nuostoliai tiesiog nebus priimtini. Vos tik mes išeinam iš NATO, branduolinio skėčio nelieka ir tada… Tada jau aš nežinau kas bus, žinau, kad visiem šitiem skystapročiam, nupezusiem, pukuotukam, tikrai šakės. Geruoju tai nesibaigs. Tik ne dabartiniais laikais. Kremliuje ir Pekine kvatos už pilvų susiėme, planuodami kaip ES dalins. Tiesa Rusiją su laiku kiniečiai irgi padalins, bet tai jau šiek tiek tolesnės istorijos perspektyvos.
          Apibendrinant, ES (be britų) ne priešininkas branduoliniu požiūriu Rusijos ir Kinijos blokui. O jeigu nebus kas gali RIMTAI atgrasyt branduoliniu ginklu? Išvadas pasidarysit? Tikiuosi.

  3. ŽEMAITIS:

    Manau, kad turėtų būti sukurta FEDERALINĖ ES KARIUOMENĖ, kuri taptų JAV ir kitų demokratijų partnere NATO bloke.
    Būtinai ES kariuomenė turėtų jungtis prie NATO. Ji turi būti formuojama kaip profesionali kariuomenė (pagal JAV analogą).
    Tuo tarpu nacionalinių kariuomenių turi būti palaipsniui iš viso atsisakoma.

    • Dronas:

      Trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Komunisto svajonės ir kliedesiai. Nieko, greitai tamsta liks be darbo, kaip ir visi kiti “mokslinio” komunizmo žyniai. Pamatysi. Dar dešimtmetis ir pažiūrėsim kaip tamsta skubiai kailį versi, kad prisitaikyt prie kitų vėjų. Paminėsit mano žodžius. Beje, kaip ES kariuomenė, kuriai tikrai neskirs 2% nuo BVP, taps efektyvesnė? Kas vadovaus? Kodėl aš lietuvis, turiu eit ne į SAVO, o į briuselio vadukų kariauną? kodėl turiu jiem paklust? kas bus jeigu man įsakys “tramdyt” savo tėvynainius? Koks bus moralinis klimatas tokioje kariuomenėje? Kaip ir kas finansuos? Naudot ES sukurtą ginkluotę, kuri dažnai nusileidžia JAV sukurtai savo kovinėm savybėm ir yra kur kas brangesnė? Kodėl? Žodžiu kliedesiai. Kremliuje ir Pekine tik rankutėm trina, kaip lavonmusės besiruošiančios puotai. Kruvinai puotai, kuria ruošia tie, kuriuos berods stalinas vadino, komunizmo ledlaužiai vakaruose, dar žinomi tokiais pavadinimais kaip makronas ir merkel. Na ten dar daug tokių yra, bet visų vardint nėra prasmės. Nes ir tamstą teks įvardint. 🙂

      • ŽEMAITIS:

        Nežinau, kodėl čia taip staiga turėčiau likti be darbo? 🙂 Berods jokių požymių nėra, studentų gausa nesiskundžiam ir pan.
        Ar teko girdėti tokią sąvoką, kaip “optimizavimas”? Na, kas ten žino, gal ir ES skirs tuos 2 proc nuo BVP. Bet tokiam pat pajėgumui pasiekti, kurį turėtų atskiros Es narių kariuomenės (jų nejungiant) optimizavus valdymą, įsigijimus ir t.t. gali pakakti ir dvigubai mažiau lėšų. Ekonomiškai apsimoka. Ką tai reiškia? Ogi tai, jei pvz., dabar atskiros šalys negali įsigyti tam tikros ginkluotės, kartu sudėjos lėšas ją įsigys (tame tarpe ir pačią brangiausią, tobuliausią). Bus optimaliau išdėstytos bazės, neliks beprasmiško dubliavimosi ir t.t.
        Galime ginčytis dėl patriotinių motyvų (čia susiję su mūsų pažiūrų skirtumais), bet dėl ekonominio ir valdymo optimalumo neabejotinai tiea mano pusėje. Bendra ES kariuomenė bus neabejotinai galingesnė, efektyvesnė ir už palyginus mažesnę kainą (nei tai pasiktų šalys narės atskirai).
        Aš čia rašau apie PRIFESIONALIĄ kariuomenę. Privaloma tarnyba (šauktiniai) yra anachronizmas, kurio demokratiškų šalių piliečiai neturėtų toleruoti. Asmeniškai aš ir netoleruoju – nebūdmas pecifistu, kategoriškai pasisakiau ir pasisakau prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą Lietuvoje. Ir toliau aktyviai sieksiu, kad šis demokratijai nederantis, žmogaus ir lyčių lygybės principus pažeidžiantis sprendimas būtų atšauktas. Tokia mano, kaip piliečia teisė (ir pareiga!).
        Taigi, tai jau kita tema. Grįžtam prie tarnybos. Jei bus TIK PROFESIONALI (ir tik tokia turi būti). Tai jūs niekam ir neturėsit paklūsti. Tiesiog neįsidarbinsit kariuomenėje – ir tiek. Tad paneigiau dar veina jūsų dvejonę.
        Trečia, o kodėl mums pirkti tą neefektyvią europietišką ginkluotę? Manau, kad galėtume įsigyti efektyvesnę iš JAV. O jei Merkel ar Makronas (tas labiausiai) mano kitaip, tai mūsų pilietinė pareiga arba pakeisti jų nuomonę, arba pasiekti, kad šiuos politikus demokratiniu keliu pakeitų išmintingesni. Juk ir Lietuvoje visokių politikų, visaip kalbančių pilna. Ką mes darome, jei su jais nesutinakme – ogi siekiame kad juos pakeistų kiti.
        Kalbant apie kažkokius moralinius klimatus, tėvynainių tramdymus. nesuprantu, ką čia reiktų tramdyti. Juk kalba NE APIE POLICIJĄ, O APIE KARIUOMENĘ, kuri gina nuo išorės priešų.
        Kalbat apie kažką savo ir nesavo (briuselio). Kame problema. Kuo mūsų vadai savesni už briuselio? Apie ką mes kalbam? Apie tėvus ar dar ką? ne, ne apie tėvus, o apie svetimus žmones. tad koks skirtumas. Ne karta esu sakęs, kad man, pvz., koks nors Italijos liberalas geriau atstovauja manuosius interesus, nei Lietuvos socialdemokratas ir t.t. Tad jei jis iš Lietuvos, tai dar nereiškia, kad jis atsovauja jus, kad esate kažkokia bendra visuma. Italijos liberalas gali būti gerokai artimesnis ir idėjinis bei intersų bendrumas konstruojasi jau kitaip.
        Ir iš viso, teritoriškumas kuo toliau, tuo mažiau ką bereiškia. Pažvelkit į jaunimą – jie geriausiai tai supranta. Soacialiniai tinklai, kalbų mokėjimas ir t.t. tik paskatins tuos procesus.

        Ai, bet apie ką mes čia kalbam?Norit to ar ne, vis tiek vyks globalizacijos, integracijos procesai, nes jie neišvengiami. Vienos šalys bus šiuose procesuose spartesnė – jų piliečiai išloš, kitos šalys (tipo JK, Vengrijos, Baltarusijos, Rusijos ir t.t.) kvailios spyriosis – jos liks autsaiderėmis, praloš. Ir vis tiek kada nors, prieš tai gavę gerų pamokų, įsitrauks. Nes tai neišvengiama. Dabar pasakysit, “koks aš patriotoas”. bet šaime kontekste manau, kad aš esu didesnis patriotas, nes siekio gerbūvio, kelstėjimo savo visuomenei. Nes suvokiu, kad vykdant izoliacijos politika, atitrūkstant nuo integracijos procesų, susidursime su dar spartesniais demografiniais praradimas, jaunimas dar sparčiau emigruos, dėl ko mūsų tauta nyks dar sparčiau. Tad kuris iš mūsų didesnis patriotas?

        • Taškas:

          Pavarei čia nesąmonių 🙁

        • Sakyčiau, dar beliktų liberalams paaiškinti, kaip jie pasiektų, kad kariuomenė būtų europonacinė, o ne liberali, kad iš Užeuropės išdygus liberaliai “apsirėdžiusiam” priešui neimtų broliuotis ir taip nenueitų visas jos sukūrimas šuniui ant uodegos…

        • Dronas:

          1) Gali pakakt dvigubai mažiau lėšų? 🙂 Tai ir dabar pakanka dvigubai mažiau lėšų. Iš dešimties tankų, kas trečias važiuoja, kitiem dviem trūksta atsarginių dalių, nes tie jūsų “išmintingieji”, Vokietijoje, tų atsarginių dalių gamyklas nuoptimizavo, tai yra nugriovė. 🙂 Dabar ardo tą ką turi, kad iš trijų, surinkt vieną važiuojantį ir net šaudantį. 🙂 O žinot kaip Prancūzijoje pasireiškė optimizavimas? Pradėjus oro smūgius berods Libijoje, prancūzai greit suprato, kad bombos baigėsi. Todėl išdidūs ir galingi prancūzai, prašė pas tuos kaimiečius jankius, kad jiems savų duotu. 😀 Ir gerai dar, kad tie šlykštynės jankiai, dar senais laikais nustatė NATO ginkluotės standartus, tai bent jau galėjo šlovingieji prancūzai, tas biaurias, pagal “primestus” standartus pagamintas bombas pakabint ant savo lėktuvų. Pasisekė. 🙂
          2) Na, bet eikim toliau, kas ten pas mus dienotvarkėje? Ach taip šauktiniai. Šauktiniai nėra ir NIEKADA NEBUVO, geriausi kareiviai, bet jų daug ir jie yra kada reikia, daugmaž reikiamu kiekiu. Juo labiau, žmogus bent kažkiek tarnves kariuomenėje yra karinio rezervo dalis. Labai patogu, kada yra didelis karinis rezervas, kurį galima esant reikalui surinkt ir kur kas greičiau paruošt mūšiui, nei žalius naujokėlius, kurie šautuvo rankose nelaikė. Tokiom šalim kaip Lietuva, tai labai svarbu. Be to, tai pigiau. Ir kur kas optimaliau, nors ir šiek tiek nusileidžia paruošimo lygiu profesionaliai kariuomenei.
          Šauktinių kariuomenė tinkamiausiai dalykas, kada reikia turėt pakankamą kiekį aktyvių kareivių ir didelį kiekį rezervistų. Tai kariuomenė ne po dykimas bėgiot ir kautis su visokiais neaiškiais tipais, tai kariuomenė skirta ginti valstybę, ginti RIMTAM kare. Nuo audros dykumoje laikų, rimtų karų nebuvo. Buvo maži karai ir visi pamanė, kad taip ir toliau bus. Tik kiniečiam nepasakė, pas kuriuos du milijonai karių ir 500000 rezervo. Ir Rusijai, pas kurią milijonas karių, du milijonai rezervo, ach taip dar tokia smulkmena kaip apytikriai 6280 visų rūšių artilerijos sistemų, kurios aktyvioje tarnyboje, 12990 rezerve, 2100 priešlėktuvinės sistemos (mašinos, neskaitant stacionarių ir nešiojamų sistemų), 2700 tankų 17500 rezerve, 4220 pėstininkų kovos mašinų 8500 rezerve, 4300 šarvuočių 9660 rezerve. Tai tik antžeminės pajėgos. Kiniečių neskaičiavau, bet irgi labai gražūs skaičiai. Sėkmės optimizuojant, kad priešintis TOKIAI jėgai. Pažiūrėčiau (nors geriau niekada tokio nepamatyt) kaip prieš tokius tuntus kariaut turint dešimt tūkstančių, na gerai penkiasdešimt, gerai, gerai 500000 (kartais aš tiesiog begalinis optimistas) profesionalių kareivių.
          3) Pirkt iš JAV, kurią makronas ne kart įvardijo kaip potencialų priešą? 🙂 Na, na. Taip ta JAV ir atkišo savo potencialiam priešui. 🙂 Aha. Beje, kas čia per pirkti? Pirkt už ką? Kodėl savo žmonės, negali dirbt SAVO nacionalinėje karo pramonėje? Nereikia darbo vietų? nereikia aukščiausio lygio technologijų ir tyrimų? Nereikia tyrimų laboratorijų, institutų? Juokinga klausyt, savo atominės nereikia, reikia pirkt, gamyklų nereikia, kiniečiai prigamins. Ligonių kalbos priekvaišiam, kurie nežino iš kur pinigai randasi.
          4) Mūsų vadai savesni tuo, kad mes juos galim rinkt ir jie, bent teoriškai atsiskaito savo valstybės piliečiam. Už įstatymo pažeidimus, juos galima ir būtina baust. Briuselio veikėjai man neatskaitingi, aš jų nerinkau, aš neturiu net teorinės galimybės juos nušalint, jeigu jų veiksmai kenkia man valstybės interesam ir jos piliečiam. Tokiems duot kariuomenę ir atsisakyt savos? Atsiduot svetimai valiai, kurios negali NIEKAIP įtakot? Kurgi ne, keturiasdešimtais Lietuva jau pabandė, gavosi nelabai gerai. Ačiū už pasiūlymą, bet jis gerokai dvokia, todėl nemandagiai užsiminsiu kur jį susikišt.
          5) Jaunimas neturi gyvenimiškos patirties, todėl jie nė velnio nesupranta. Kada nulips nuo tėvelių sprando, daugelis pradės kitaip kalbėt.
          Muravjovas irgi neneigė, kad Lietuva bus, tik be lietuvių. Jam tai nebuvo problema, matau tamstai irgi.

          Na ir pabaigai, Buvo toks protingas dėdė, vadinosi Bendžaminas Franklinas. Baigsiu jo žodžiais.

          Sell not virtue to purchase wealth, nor Liberty to purchase power.

  4. Getas:

    Taigi, pagal jau nueinančią, nes tapo nepopuliari Vokietijoje, A. Merkel turime priimti pabėgėlius ir juos ruošti ES kariuomenei… juokinga ir svaigi idėja, jie dabar jau vykdo Europoje terorą, o kai apginkluos tai baltosios Europos neliks, o liks tik tamsiagymiai žmonės su islamo agresyvia religija , gal tokia Europa labai tiks pasipriešinti Azijos kinams? Manau, kad pasenęs kelias- liberalkomunistų kelias, kuris nuves į Europos tautų žūtį. JAV prezidentas siūlo realią idėją – tai yra tautų apsisprendimo idėja, kuri turi nuvesti į Azijos imperijų susiskaldymą, kas įvyko Europoje po Didžiojo karo – 1918-1920 m. Dabar artėja Azijos imperijų skaldymasis ir tautinių valstybių susikūrimas – senai turėjo vykti toks istorinis kelias, tačiau dėl liberalkomunistų politikos sustojo.Palinkėkime sėkmės JAV prezidentui pasakiusiam, kad esąs nacionalistas, lai atgimsta nacionalizmas Azijos imperijose. Aišku, kad Nato ir D.Britanija yra kariškai stipresnė jėga, negu Makrono ir Merkel kuriama ES armija.

  5. Pavadinimas “Europos armija” nereiškia, kad ji nesusidėtų iš atitinkamų nacionalinių karinių pajėgumų, taip pat nereiškia, kad į ją neįeitų ir ne ES šalių, ar ES šalių, bet nesančių NATO, pajėgos. Klausimas yra pavaldumo pasidalinime. Daliai Europos šalių kariuomenės tektų būti dvigubame komandavime. Čia gali būti problema…

  6. T0mas J.:

    Europos Sąjunga – ne valstybė ir ginkluotųjų pajėgų jai nereikia. Verčiau galvokite apie JTO ginkluotąsias pajėgas, žydruosius šalmus – pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį.

  7. Rimgaudas:

    Branduoliniam balansui nėra būtina lygybė vienetais, nes nėra skirtumo, ar 100 vnt, ar 20 vnt bus susprogdinta vienoje ar kitoje pusėje, nes rezultatas tas pats – radioaktyvi dykynė pramonės centruose abipus sienų. Bet galimi nebranduoliniai susirėmimai. Rusijai nepalanku, nes nėra aiškumo, kaip tokių susirėmimų su UEF pasielgtų Turkija, Kinija, taipogi Japonija su Suomija. Čečėniją su užnugariu kai kuriuose arabuose, irgi nederėtų dėti į kišenę. Tada išeitų, kad, Rusijai norint gauti vergus ir technologijas iš Vakarų (taikiai kol kas nesiseka), reikia, pasinaudojant nacionalizmu blogąja prasme, kelti karinį konfliktą ES viduje. Kad to neatsitiktų, Vakarų ir Centro Europa turi turėti nepriklausomai valdomą UEF. Taigi, gerb. Žemaičio pamąstymai yra visai suprantami.

  8. Skalvis:

    Vienintelis motyvas kurti Europos armiją – pinigai. Nacionalinės valdžios neskiria tų sumautų % nors nusišauk su durų rankena. O kai bus centralizuota – ledai pajudės!

  9. Skalvis:

    Lukiškių aikštėje reikia pastatyti milžinišką besmegenį ! Kaip Lietuvos simbolį ! O vasario mėnesį skelbti Nacionaline švente!, šventiniu mėnesiu.

  10. Skalvis:

    Beje, o kodėl Lietuvos valdžios mafija taip bijo rusų ? Kas jiems buvo blogai prie ruso ? Na, tiek lažinių nebuvo užsiauginę kaip dabar, bet visvien vartėsi taukuose. Liaudį suprantu- bijo kolkazų, o jie ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *