A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (64)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145-uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams semtis „stiprybės“ iš tos „garbingosios“ mūsų praeities, kiek ją pažįstame ir atsižvelgiame į ją spręsdami ir dabarties iššūkius bei numatydami kelius ateičiai? 

1. Šiandiena be pagarbos savo žodžiui ir atminčiai

Ir Popiežius, neseniai lankydamasis Vilniuje ir Kaune, ragino prisiminti ir puoselėti savo Tautos praeitį, mokytis iš jos. Tik žinantys savo šaknis, gerbiantys tų, kurie gyveno prieš mus atminimą, gali daugiausiai nuveikti dabartinio pasaulio pažangai ir būti tolerantiškais kitiems, kitokiems, žinoma, neatsisakydami savųjų vertybių.

Mums, lietuviams, tos tolerancijos, atrodo, daug kartų būta net per daug. Dėl to, kad per mažai rūpinomės savomis vertybėmis, savo, lietuvių Tautos vertybių gynimu, dėl to iš dalies …žlugo ir galingoji viduramžių Lietuvos valstybė. Sakoma, kad jau senaisiais laikais daug kas iš atvykėlių Lietuvon stebėdavosi lietuvių dideliu tolerantiškumu jiems, atėjūnams, jų kalboms ir religijoms, stebėdavosi, jog lietuviai džiaugiasi, kad žydai net Vilnių skelbia Šiaurės Jeruzale. O ir šiandien džiūgaujame dėl Vilniaus senamiestyje ir kitur žydų sinagogų statybų, prisiimame sau buvusių okupantų nusikaltimus ar skubame atsilyginti už juos. Darome nepagrįstas nuolaidas lenkams, kurie reikalauja pakeisti lietuviškąjį raidyną į lenkišką, mokytis ne valstybine – lietuvių kalba ir t.t.

Politinis elitas šiandien stengiasi ne tiek dėl savo Tautos, Nepriklausomybės stiprinimo, o dėl svetimšalių interesų. Savigarbą turintys lietuviai visa tai aiškindavo ir beaiškina, kad taip elgiamasi dėl šimtmečiais trukusių okupacijų, vergavimo atėjūnams. Kitaip sakant, tas keliaklupščiavimas prieš galingesnius ir turtingesnius yra ir tos baudžiauniškosios, okupacinių metų dvasios atšvaitas.

Apie šią mūsų, lietuvių, savybę dar būsimasis Prezidentas Antanas Smetona Pirmojo pasaulinio karo metais rašė: „Mes (lietuviai) linkę į ekspansiją ir į kosmopolitizmą, į tolimą erdvę ir į laimės ieškojimą svetur. Tas palinkimas senovėje nuvedė mus ligi Juodųjų jūrų. Lietuvį masina kas svetima; jam atsibosta kas sava; nenori atsilikti mados, gėdisi kitiems pasirodyti, koks yra; nori būti panašus į prašmatniuosius, į juos prisitaikinti. Pavyzdys ėjo iš nutautusių bajorų: didžiavosi jie esą svetimos kilmės, iš italų, totorių ar iš kitų tautų. Už savo kalbą, kitų niekinamą, jie nestodavo, lengvai pakeisdavo ją vokiškąja, rusiškąja, o paskum jau lenkiškąja. Ir šiandien, kai mūsų kalbininkai, sekdami kitų tautų pavyzdžiu, nori atitaisyti nutautintas pavardes, tai kai kurie mūsų rašytojai šaiposi ir pyksta, kam tat reikią. Sudarkyta pavardė jiems kaip kokia neliečiama nuosavybė. Neretai atsitinka ir dabar (…), kad susiėjus kur keliems lietuviams, ir tai inteligentams, ir atsiradus jų tarpe kokiam nelietuviui, tuojau visi derinasi į jį ir ima kalbėti jo kalba. O koks mūsų šviesuolių pamėgimas daryti mišrias šeimas! Iš jų sun­ku juk laukti tautiškai susipratusios pri­augančios kartos (1917 m. „Lietuvos aido“ Nr.12)

A. Smetona lietuvių padlaižiškumo priežastimis dar nurodė: „Užaugę Rusijos nelaisvėje, nesijautė laisvais ir bendraudami su kitomis tautomis, pasidavė netikriems demokratizmo obalsiams: būdami beteisiai, nekęsdami šovinizmo, bijojo būti patys apšaukti šovinistais ir nejučiomis pasitarnauja svetimųjų šovinizmui. Nenori, girdi, svetima kalba kad ir Lietuvoje šnekėti, tai esi šovinistas. Daugumas išsigąsta tokių žodžių ir nulenkia galvas svetimtaučiams šovinistams. Taip jau yra pas mus, kad tarp lietuvių papuolus vienam svetimtaučiui, visi stengiasi tik jo kalba šnekėti, tuo lyg parodydami ir savo baudžiauninkišką prigimtį. Tad rūpindamiesi atkurti savo valstybę, turime pasiekti, kad lietuvių kalba būtų visos mūsų valstybės kalba, vartojama visose srityse…“.

Lyg ir nieko nepasikeitė ir šiandieninėje Lietuvoje. Nuolat skelbiama tinklalapiuose kaip „15 min.“, „Delfi“, kitoje žiniasklaidoje lietuvių tautą niekinantys straipsniai, kalbos tų, kurie pasisako prieš tautiškumą, prieš reikalavimus atėjūnams lenkams ir kitiems mokytis lietuviškai, laikytis Lietuvos valstybės suvereno – lietuvių Tautos suvereno Konstitucijos. Tarp tokių yra ir „Delfi“ net ketverius metus „įtakingiausiu visuomeninku“ skelbiamas, visų „Už nuopelnus Lenkijai“ laipsnių ordinų kavalierius prof. Afredas Bumblauskas, jo mokinys, bet, atrodo, dar tik Lenkijos vadų padėkas pelnęs prof. Alvydas Nikžentaitis ir kai kurie kiti.

Tai tas, pirmasis, „įtakingiausiais Lietuvoje“ Vilniaus lenkų kultūros namuose socialdemokratų partijos (2018 09 16) surengtoje konferencijoje „Tarpetninių įtampų prevencija ir valstybės formuojamos bei vykdomos tautybių politikos optimizavimas“, iš tribūnos „ūsuotais bebrais“ vadino visus, kas už lietuvybės puoselėjimą, tautiškumą, kas už reikalavimą, kad atėjūnai lenkai ir kiti mokytųsi lietuviškai ir greičiau integruotųsi į lietuvių Tautos sukurtąją Lietuvos valstybę. Įdomu, kad tokioms „įtakingiausiojo“ lenkų ordinų kavalieriaus kalboms nė vienas nepaprieštaravo, nors dalyvavo žinomi veikėjai – „internacionalistai‘: Antanas Smetona, Imantas Melianas, G. Kiaulakis, V. Karakorskis, A. Radčenko (A. Radczenko), K. Dambrauskas ir kiti – jie nepaprieštaravo, nors prof. A. Bumblauskas, matyti, ir juos tik kokiais žvėreliais įsivaizdavo: zoologai yra įrodę, kad bebrai, kaip ir kiti žvėreliai tik savo gentainių kalbą tesupranta. O gal prof. A. Bumblauskas ir teisus, kad bebriška mąstysena vyravo ir vyrauja ne tik tarp konferencijos rengėjų ir kalbėtojų, bet ir mūsų pačių maitinamoje aukščiausioje valdžioje. Į kurią jau parenkami ne tie kurie yra patriotiški, pajėgūs dirbti lietuvių Tautos ir jos valstybės labui, žino Suvereno – lietuvių Tautos ir jos Lietuvos valstybės istoriją, bet tie kurie žino anglų, vokiečių ir kitas kalbas ir į svetimtaučius Lietuvoje žiūri ne kaip piliečius, kuriems privalomas Konstitucijos laikymasis, o kaip į svetimos valstybės atstovus.

Socialdemokratai minėtoje konferencijoje piktinosi, kad Lietuvoje neskubama pakeisti savojo, lietuviškojo, raidyno pagal atėjūnų reikalavimus ir pan. Lietuva yra nepriklausoma ir jos kūrėja buvo ir tebėra tik lietuvių Tauta. 2018 m. rugsėjo 15 d. tinklaraštyje „15 min.“ kito žymaus lenkų mylėtojo, nuolat Lenkijos vadų padėkomis apdovanuojamojo prof. A. Nikžentaičio straipsnyje „Ar lietuvių kalba yra vienintelė tautines bendrijas integruojantis faktorius“ rašoma, kad – ne, tad ir nereikią ja rūpintis ir net prikišama Lietuvos valdžiai, kad ji per mažai rūpinasi lenkinimu, o tai esą įrodo tas dalykas, kad Lietuvoje nėra „profesionalaus lenkų teatro“ ir, kad užsieniuose Lietuva „pristato beveik išimtinai etninių lietuvių kūrybinius pasiekimus…“.

Padlaižiaujama lenkų šovinistams – buvusiems okupantams ir lietuvių žudikams ir dėl jų „istorinės atminties“ demonstravimo. Štai nuo liepos 21 d. „Delfyje“ ilgai puikavosi didelis pasakojimas su nuotraukomis apie Vilniuje įsikūrusią lenkų „Naujosios Vilniaus įgulą“, tariamai istorijos atminčiai ugdyti, bet tos „įgulos“ nariai dabartiniai Lietuvos piliečiai paradus rengia tik su lietuvių budelio Juzefo Pilsudskio ir Armijos krajovos (AK) banditų gaujų uniformomis, lyg tebebūtų J. Pilsudskio okupantais, kolonizatoriais. Tačiau dėl tokio jų elgesio „tolerantiškieji“ lietuviai, partijos ir organizacijos tyli, kaip tylėjo ir už valstybės saugumą atsakingos mūsų valdžios įstaigos taip pat. Nemažai kam susidaro nuomonė, kad net ir mūsų didžiosiomis patriotinėmis vaidinančioms partijoms „kenksmingi“ vien tik tie, kurie jų neklauso, tie dažniausiai „rusų šnipais“ įvardijami. Bet kadangi J. Pilsudskio palikuonys Vilniuje ir jo krašte ne raudonai dažosi, tad, matyti, net ir mūsų vadams jų veikla neatrodo smerktina, nors jie savo žodžiais ir darbais pateisina visas blogybes, kurias padarė lietuvių Tautai ir nepriklausomai Lietuvai lenkintojai, Lenkijos viršininkas J. Pilsudskis ir AK banditai. Jų palikuonys meluoja toliau, kad Vilnius ir jo kraštas tik Lenkijai priklausęs, bet nekalba apie tai, kad žemės šiauriau Vyslos (beveik visa Palenkės vaivadija) yra lietuvių, o lenkų tik kolonizuotos.

Manau, kad naujajai J. Pilsudskio ir AK idėjų skleidėjai – „Naujosios Vilniaus įgulai“, geriausia vieta būtų Lukiškių kalėjimas. Jame tie Lenkijos viršininko – J. Pilsudskio palikuonys galėtų pajusti kaip kentėjo lietuviai nuo jų tėvų ir protėvių – lenkų okupantų ir kolonizatorių. Gal tada imtų gerbti Lietuvos valstybę, kurios piliečiais yra. Tad reikėtų, kad mūsų įstatymai baustų ne tik sovietų, nacių, bet ir kitų okupacijų garbintojus, tame tarpe J. Pilsudskio ir jo ordų šlovintojus. Tam būtina sugrąžinti ir 1934 m. vasario 8 d. Prezidento A. Smetono pasirašytą įstatymą „Tautai ir valstybei saugoti“, kuriame nustatytas: „3. Kas slopina ar silpnina Lietuvos piliečių valstybinę ištikimybę, jų valstybinį vieningumą ar atsparumą arba lietuvių tautinę sąmonę, tas yra baudžiamas kalėjimu (…). 22.Kas dėvi, nešioja, išstato ar kitaip kaip vartoja arba platina, arba laiko užsienio valstybinius, tautinius ar organizacijų vėliavą, uniforminį apdarą ar pažymimąjį ženklą arba tokį daiktą, kuris juos vaizduoja, jei jų vartojimas, platinimas arba laikymas gali kenkti Lietuvos valstybės interesams arba įžeisti lietuvių tautinius jausmus, tas yra baudžiamas …“.

Įstatyme numatyta bausmė iki 5 metų kalėjimo. Tokios „studijos“ Lukiškėse praverstų toms J. Pilsudskio davatkoms, kurios vis negali susitaikyti, kad dabar turi būti nepriklausomos Lietuvos piliečiais, kad suprastų, kad jei nori jog juos Lietuva savo piliečiais pripažintų, privalo įsijungti į lietuvišką Lietuvą, mokytis, o ne siekti išstumti valstybinę lietuvių kalbą. Bet taip nėra, nes neturime nė vienos tikrai patriotinės partijos, neturime politikų – tikrų lietuvių Tautos, jos valstybės sūnų, o ir mūsų valdžioje atrodo vyrauja tik medūzos, padlaižiaujančios buvusių lietuvybės smaugikų pasekėjams – naujajai lenkų šovinistų kartai.

Nors formaliai Lietuva dar nepriklausoma valstybė ir lietuvių kalba – valstybinė, žiūrėk, mūsų aukščiausieji valdininkai stengiasi su kokiu anglu, amerikiečiu, vokiečiu ar kitais kalbėtis tik jų kalba, svetimomis kalbomis rengti atvykėliams renginius ir studijas… Neteko girdėti, kad koks Anglijos, Vokietijos ar kitos šalies universitetas į jį įstojusiems lietuviams, studijas būtų surengęs lietuviškai.

„Nulietuvinimą“ skatina ir toks aukštųjų mokyklų rodiklis, kaip „tarptautiškumas“ – kuo daugiau svetimšalių dirba ir studijuoja, svetimomis kalbomis skelbdami savo darbus, tuo tas rodiklis didesnis, tuo ir aukštoji mokykla geresnius reitingus pelno. TSRS okupacijos metais tai turėjo skatinti socialistinis lenktyniavimas, kuriame tarp svarbiausių rodiklių buvo rusiškai dėstančių ir studijuojančių, rusiškai skelbiamų darbus gausėjimas. Bet anais laikais dar tam sugebėta priešintis, o šiandien tas „suanglinimas“, „sugermaninimas“ skelbiamas kaip būtinas Lietuvos pažangai, ES „vienybės“ stiprinimui… Ar neprimena tai kadainykščio noro perimti lenkų kalbą „einant“ prie altoriaus ir „į Europą“.

Anų laikų lenkiškojo ir rusiškojo „internacionalizmo“ dvasia išliko gyva pirmiausia pas daugelį dabartinių valdžion iškopusiųjų. Tai atspindi ir jų pastangos, kad visoje Lietuvoje būtų pažymimos lietuvių Tautą ir jos valstybingumą pražudžiusios, o lenkams buvusios naudingos unijos ir kiti susitarimai. Tai atspindi ir nepriklausomos Lietuvos Seimas, tarp iškilmingai minėtinų Lietuvoje atmintinų dienų nurodęs ir 1791 m. gegužės 3 d., vadinamosios Lenkijos konstitucijos, o taip pat tų pačių metų spalio 20-osios „Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado“ paskelbimo dienas. Siūlyta minėti ir Krėvos, Horodlės bei Liublino unijų pasirašymo datas…

Atmintina diena – tai reikšminga diena, susijusi su lemiamais valstybės kūrimo įtvirtinimo faktais ar įvykiais, visuotinų vertybių propagavimu ir visų pripažintų vertybių išsaugojimu. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimas iškilmingai Gegužės 3 d. paminėjo 2007 m. O seimūnas Andrius Kubilius net įkūrė Gegužės 3-iosios tarpparlamentinę grupę, esą skirtą spręsti Ukrainos ir problemoms, vėliau pasivadinusia Laikinąja Gegužės 3- iosios grupe. Jai priklauso šie veikėjai: Gabrielius Landsbergis, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Arūnas Gelūnas, Kęstutis Masiulis, Žygimantas Pavilionis ir kiti.

Autorius yra istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius

Bus daugiau

***

Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, jo kūrybinį palikimą ir darbus sprendžiant valstybės sienų klausimus, straipsnio autorius rašo šešetomiame  elektroniame veikale:  1. Tautos prisikėlimas, 2. Tautos vienybė, 3.  Nepriklausomybės pamatai, 4. Tautinė Lietuva, 5. Lietuvos šviesa, 6. Tautos valia.

Kategorijos: Istorija, Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

64 komentarai

  1. ona:

    Ačiū. Prasmingas straipsnis.

  2. Prašalietis:

    Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius A. Liekis:”Mums, lietuviams, tos tolerancijos, atrodo, daug kartų būta net per daug. Dėl to, kad per mažai rūpinomės savomis vertybėmis, savo, lietuvių Tautos vertybių gynimu, dėl to iš dalies …žlugo ir galingoji viduramžių Lietuvos valstybė”… Bent kiek realiai besistengiantiems suvokti pasaulį ir tikroviškai stengiantiems žiūrėti į istoriją aišku, kad tik tokiu būdu gali pasimokyti iš istorijos ir nedaryti buvusių klaidų. Gaila, bet šimtmečius”prie šeimininkų” gyvenusieji ir tebegyvenantys juos supantį pasaulį ir praeitį tesuvokia “įjungę” savo tautines vaizduotes ir amžinų tautinių istorijos nuskriaustų kankinių jausmus. Šiandieninis “istorikas “Liekis taip pat “įjungęs didesnę nei kiti šiandieninę tautinę vaizduotę”iš visos Lietuvos istorijos”tepamatė” buvusią per didelę lietuvių “toleranciją” ir temato”nuolaidas” lenkams, Pilsudskio palikuonis”besidažančius” ne raudona, bet Lietuvai pavojinga spalva ir t.t. Liekiui Krėvos sutartis, Liublino Unija, 1791 metų Konstitucija Lietuvai buvo “istoriniai bėdiniai niekai”, na o Lenino Brest-Litovsko sutartimi Lietuvos perleidimas Vokietijos įtakai ir to pasekoje atsiradęs Smetona, čia jau kas kita…Kaip ir Gorbačiovco laikų pagimdyto” tautinio elito” atėjimas į valdžią dėka susitarimo sudaryto Belovežo girioje Borkos Jelcino pjankės su Baltarusijos ir Ukrainos sabutilnykais…Esant tokiems pamokslus sau ir kitiems varantiems”profesoriams-istorikams”, tesugebantiems”suvokti” istoriją be istorinių faktų ir įvykių reikšmės istorinei raidai,o šiandieninį pasaulį tematantiems per savo”istorijos nuskriaustus tautinius jausmus”, nenuostabu, kad Lietuva ir jos žmonės yra ten kur yra ir su istorine” perspektyva”, daugumas žino kokia…..

  3. Jau reikalinga kalbėti ne bendrais žodžiais, t.y. ne nuolankiai vergiškai, kas būdinga lietuviams, o konkrečiai. Pvz., kad ir keliant konkretų klausimą dėl 1994 metų bendrumo su Lenkija sutarties, kurios galiojimo terminas baigiasi 2019 metais, reikalingumo. Juk vadovaudamasi šia sutartimi Lenkija kišasis į Lietuvos vidaus reikalus – reikalauja Lenkijos valstybinės kalbos raidyno naudojimo Lietuvoje, Lietuvos piliečių pavardžių, vietovių pavadinimų rašybos lenkiškai arba, atvykę į Lietuvą, ima šlovinti Pilsudskį ir pan. Taigi akivaizdu, kad ta sutartis kaip kenkianti valstybės vieningumui yra žalinga Lietuvai. Tad viešai keltinas klausimas dėl šios sutarties tolesnio galiojimo tikslingumo.

    • Prašalietis:

      Atmetus šiandieninius “patriotų tautinius vergiškumus ir tautines didybes” ir pažiūrėjus į Lietuvos istoriją objektyviai, tegalima pasakyti,kad Lietuvos valstybinė didybė europoje, beje kaip ir Lenkijos, prasidėjo nuo Krėvos sutarties, tęsėsi po Liublino Unijos ir pradėjo baigdinėtis, kai numirė paskutinis tiesioginis Jogailos palikuonis. Pabaiga 1795 metų paskutinis Lenkijos-Lietuvos valstybės padalinimas. Po šios datos viskas priklausė ir tebepriklauso šiandiena nuo “pučiamų vėjų iš rytų ir vakarų”. Šiandiena Lenkija dar yra “kažkas apčiuopiamo” europoje ir pasaulyje, ko nepasakysi apie šiandieninę “tautinių ir patriotinių jausmų persunktą”, ant kiekvieno kampo tautinių pamokslininkų varomų “didingus antikomunistinius tautinius”pamokslus, be jokių karų ir trėmimų išsivaikščiojančią ir išmirštančią Lietuvą.

      • Nieko panašaus. Buvusi Lietuvos valstybės didybė Europoje (Mindaugo tėvo galybė, Saulės, Durbės pergalės, Algirdo pergalės) kaip tik baigėsi su Krėvos unija, kuomet – LDK valstybiškai buvo prisegta (applicare) prie Lenkijos karalystės, taigi Lietuva kaip valstybė ir teritorija teisiškai tapo Lenkijos valstybės dalimi. Savo valstybinį suverenumą, prarastą su Krėvos unija, Lietuva atkūrė tik 1918 metais bei pakartotinai teko dar ir 1990 metais. Šiandiena Lietuva Europoje yra lygios teisės valstybiniu subjektu su kitomis ES šalimis, savo pragyvenimo lygiu ima lygintis su Vakarais. Kas dėl Lenkijos, tai ji nėra tai, į ką šiandiena Lietuva siekia lygiuotis… Jeigu ko trūksta Lietuvai šiandien, tai išmintingesnių valdžių…

        • Prašalietis:

          Kalbėti apie Mindaugo tėvo laikų Lietuvos “valstybės didybę Europoje” turėtų būti “per drąsu” ir šiandiena pasidariusios “lygios teisės su vakarais valstybiniu subjektu”Lietuvos didžiausiam “tautiniam patriotui”. Nes su tokia”logika”galima pasakyti ,kad iki pirmo rašytinio lietuvių paminėjimo, lietuviams su prūsais nebuvo lygių visame Europos ir euroazijos žemyne. Tuo tarpu Lietuva Europoje pripažinta kaip valstybė tik Mindaugo laikais ir tik jam apsikrikštijus. Lietuva kaip europinė valstybė tegyvavo nuo Mindaugo karūnavimo iki jo pasmaugimo. Po to Lietuva buvo tuom, kuom ji buvo anksčiau- varvarų genčių kraštu. Po daugiau kaip 100 metų Jogailos dėka Lietuva vėl tapo europine valstybe… Tamstos Mindaugo tėvo laikų Lietuvos”valstybės didybės supratimas”matomai padeda pamatyti ir “Šiandiena Lietuva Europoje yra lygios teisės valstybiniu subjektu su kitomis ES šalimis, savo pragyvenimo lygiu ima lygintis su Vakarais.” Nors Lietuvos pragyvenimo lygio”lygumas” vakarams yra sekantis: min. atlyginimas Lietuvoje yra 2 nuo galo ES(mažesnis tik Bulgarijoje); emigracija didžiausia europoje, susirgimai tuberkulioze ir sifiliu didžiausi europoje;ties skurdo riba gyvena 30 proc.lietuvių ir vieta europoje”pirmaujanti”iš galo t.t. ir t.t. Prie valdžios lovio besistumdančių”tautinių intelektualų ir elito”savo istorijos žinojimas ir esamo pasaulio supratimas ir pagal tai jų daromi “dideli darbai tautai ir Lietuvai” ir padeda tautai padaryti tokius”pasiekimus” ir “džiaugsmingai” pasilygiuoti su civilizuotais vakarais…..

          • Lenkiškai-rusiškai, t.y. piktybiškai apie Lietuvą galvojantis esi. Be to, matosi, kad istorijos šaltiniai apie Lietuvą pačiam nėra žinomi arba jų aiškinimai yra imami iš lenkiškos Lietuvos istorijos. Tokiu atveju kalbos su pačiu yra bergždžios ir netgi kalbėtis nebūtų garbinga…

            • Prašalietis:

              Apie istoriją ir istorinius įvykius nėra nei”piktybiško, nei lenkiško, nei rusiško galvojimo”. Istoriniai įvykiai arba buvo arba ne….Jei Tamstos šiandiena atrasti”istorijos šaltiniai yra patikimesni” nei visiems jau seniai žinomi ir prieinami,išduok savo”šaltinių paslaptį” ir konkrečiai parašyk, kad visi lietuviški”nesusipratėliai”sužinotų ką juose radai “naujo ir tikresnio” apie buvusią “dar nežinomą”Lietuvos valstybės”didybę”.

              • Nusakydamas “valstybės didybę”, skliausteliuose išvardinau tai grindžiančius istorinių šaltinių faktus, kurie bent jau elementariai besidomintiems Lietuvos istorija yra žinomi. Kas dėl istorinių faktų aiškinimo, tai nesutarimų tarp istorikų yra tiek ir šitiek. Istorijoje, kaip ir bet kur kitur, interesų gali būti visokių, o konkrečiai šiuo atveju – ir lenkiškų, ir rusiškų, ir piktybiškų, žinoma, ir lietuviškų…

                • Prašalietis:

                  “Buvusi Lietuvos valstybės didybė Europoje (Mindaugo tėvo galybė, Saulės, Durbės pergalės, Algirdo pergalės) kaip tik baigėsi su Krėvos unija”…. Jei čia yra skliausteliuose nurodyti “istoriniai šaltinai”patvirtinantys Lietuvos valstybės didybę, tai man su savo “pasenusiu istorijos žinojimu ir valstybės sąvokos supratimu”belieka iškelti ne tik rankas,bet ir kojas.. Jau prieš daugelį dešimtmečių visi”žinojo”,kad Mindaugas suvienijo Lietuvą ir yra laikomas Lietuvos valstybės įkūrėju. Apsikrikštijęs Mindaugas iš Popiežiaus gavo ir karaliaus karūną… Prieš Mindaugą apie Lietuvos”valstybę ir jos didybę” istorijai buvo nežinoma… Tą patį rašo apie Lietuvos valstybingumą ir šiandieniniam mažaraščiui prieinama informacinė Vikipėdija… Nors šiandieninės Lietuvos”tautiniai mokslininkai viską gali”. Jie “gerai paieškoję”Lietuvoje ar,kaip profesorius Mažylis “stebūklingai”atrado Nepriklausomybės Aktą Vokietijos archyve,kokiame Vokietijos archyvo užkampyje taip pat”atrado niekam iki šiol negirdėtą” Mindaugo tėvo laikų rašytinį dokumentą,patvirtinantį Lietuvos valstybės tuometinį buvimą Europoje…. Šiandieniniai”Tautiniai mokslininkai”Lietuvos valstybinio “europinio subjekto sustiprinimui”galėtų “pasukti savo tautines galvas” ir sugalvoti kaip “tikroviškai pakoreguoti” Lietuvos statistinius duomenis, kad geriau matytūsi visiems ir šiandieninės Lietuvos valstybingumo “didybė “. Kad šiandieninė Lietuva,ne mažiau kaip Mindaugo tėvo laikais,”lygiuotūsi savo didybe” su vakarų civilizuotomis valstybėmis…

                  • Iš tikrųjų marksistinį istorijos supratimą bei pasenusį lenkišką-rusišką Lietuvos istorijos aiškinimą jau prieš 30 metų derėjo išmesti į istorijos šiūkšlyną kartu su komunizmu. Bet, matyt, pačiam tas neišeina… O dėl Mindaugo tėvo, tai 13 amžiaus Eiliuotoji Livonijos kronika jo istorinės didybės marksistiškai tikrai nepatvirtina. Taigi prieš ją dėl “pasenusių istorinių žinių” pačiam nei rankų, nei kojų “iškelti” nepriseis, ramiausiai jas ir toliau belaikyki marksistiškai tvirtai susikišęs į kišenes…

                    • Prašalietis:

                      P.S.Šiandieniniai”tautiniai intelektualai” nepajėgia suvokti elementaraus dalyko,kad”suvokti”istoriją marksistiškai, ją “aiškinti rusišku-lenkišku būdu”yra neįmanoma adekvačių žmonių tarpe. Nors šiandieninė Lietuva yra”ypatinga vieta žemėje”, kurioje Konstitucinio teismo teisėjai, “kai reikia, sugeba” Konstituciją paaiškinti pasitelkę “Konstitucines dvasias”. Matomai su istorinių įvykių ir faktų konstatacija Tamstai”pasiseka padaryti”kažką panašaus. Kai išgirsti “tautinio intelektualo”tokį istorijos supratimą:”O dėl Mindaugo tėvo, tai 13 amžiaus Eiliuotoji Livonijos kronika jo istorinės didybės marksistiškai tikrai nepatvirtina”. Belieka pratęsti šį”mokslinį pasamprotavimą-“matomai markso ir lenino ar jų palikuonių ir šiandiena rašinėjama,nes nepamini Lietuvos valstybės “didybės”,Vikipedija rašo:”Ringaudas – mitinis lietuvių kunigaikštis, pasak Palemono legendos – Mindaugo tėvas. Apie Mindaugo tėvus iš istorinių šaltinių nėra nieko žinoma, todėl istorija apie Ringaudą laikoma mitologine, kaip ir visa legenda apie Palemoną. Ringaudas pirmąsyk minimas 1515 m. Lietuvos antrajame metraštyje”;kitur dar Vikipedija pamini Livonijos ordino eiliuoti, padavimų ir legendų tipo, nekonkretūs parašinėjimai Mindaugo galimo tėvo tema. Ir šituose parašinėjimuose KAŽIN “pavyksta šiandieninio tautinio supratimo dėka”,kuris neįmanomas neatsikračius prieš 30 metų istorijos marksistinio supratimo,”pamatyti”tikrą Mindaugo tėvą ir buvusią tais laikais Lietuvos valstybės didybę…Man belieka pripažinti, kad, Tamsta yra teisus(Kokią pažinimo galią suteikia prieš 30 metų padarytas istorijos marksistinio supratimo atsikratymas!!), aš jau gimiau su “tvirtai sugrūstomis į kišenes marksisto kojomis” ir jokių šansų, kad kada nors man pavyks jas iškrapštyti iš savo kišenių. Nors… šiandiena stebūklingoje Marijos žemėje”sugebėjo savo ne vieną dešimtmetį buvusias kišenėse marksistines kojas išsitraukti iš kišenių” ir padaryti jas “net antimarksistinėmis” tokiems visų laikų “didžiausiems tautiniams nemarksistams”,kaip V.Lansbergis, Grybauskaitė ir daug daug kitų….gal ir man kada nors”pasiseks”….

                    • Lauk, gal “pasiseks”, kaip „aniems“… O belaukdamas gal suprasi, kad Vokiečių, Livonijos ordinai, Lenkija kryžiaus žygius su Popiežių palaiminimu organizavo ne kovai su “vėjo malūnais”, o su ta pačiam didžia nebuvusia Lietuva…

      • Tvankstas:

        Kunigaikštis Jurgis Giedraitis pasakė : “labiausiai suklastota istorija Europoje yra Lenkijos istorija, tai pavogta Lietuvos istorija”.
        Apie Rusijos istoriją irgi tą patį galima tarti, jei A.Solženicynas ir V. Suvorovas perrašė savo darbais Rusijos istoriją.
        Nesuprantu Pana/ Gospodina Proxodimca, ko taip smirsti Lietuvoje, galima ir į plačiąją Rusiją persikelti, Vladimir Vladimirovič laukia nesulaukia, vykdo programas, kad visi Rusijos mylėtojai rastų sau vietą Rusijoje.
        Nesuprantu, ko smirsti Lietuvoje, jei galima poniškoje Lenkijoje kasdien ausis glostytis girdimais : Pan, Pani, Panienka.
        O čia – Lietuvoje ? Tik klumpysų nedėkingumas poniškai kultūrai, tik labusų priešiškumas ir nemeilė rusams gelbėtojams, ir taip kasdien.
        Jums stogas nevažiuoja nuo lietuvių ?

        • Prašalietis:

          Tamsta”tautinis”drauge, pone, ponuli, ponaiti, kad ir kiek “tautiniai”raštininkai perrašinėtų istoriją nei likę rašytiniai istorinai šaltiniai, nei istoriniai faktai nuo to nepasikeis. Kaip istorijos ir buvusių įvykių negali pakeisti ir šiandieninių neišsivaikščiojusių “tautinių” draugų, ponų, ponių,ponaičių”tautinis kvepėjimas”ar runkelių, šunaujos, kurdupelių, koloradų, vatnykų ir t.t.”smirdėjimas”. Kaip istorijos nepakeis, nors ir užpakaliu žemę rėžk, buvusi “tautinių” profesionalių meilių ir nemeilių specialistų meilė vyresniems broliams rusams ir statomam komunizmui, kaip ir šiandieninė tų pačių “tautinių”mylėtojų-nemylėtojų nemeilė rusams ir daug dešimtmečių statytam komunizmui ir “begalinė meilė”civilizuotiems vakarams… Į klausimą:”Jums stogas nevažiuoja nuo lietuvių ?”, galima atsakyti labai paprastai – durnių laive”stogas važinėja”priklausomai nuo politinės konjunktūros prie valdžios lovio besistumdantiems ir juos aptarnaujantiems profesionaliems”tautiniams politinės meilės ir nemeilės specialistams”istorinių lūžių metu, eilinio dirbančio ir pramintančio Lietuvos žmogaus “stogas nei krust”nei prie caro,nei prie ruso, nei prie prūso… Jei profesionalūs”tautiniai politinės meilės-nemeilės specialistai”nuvadovaus taip, kad ateityje neišsivaikščiojusių tautiečių Lietuvoje gyvens skurde ne 30 procentų kaip šiandien, bet 50 procentų ,tai “stogai eilinį kartą gali pradėti važinėti pas šiandieninius politinės meilės-nemeilės specialistus”ir vargu ar čia jiems padės Ponuli,Drauge,Pan, Gospodin, Monsieur…..

      • LosAngeles:

        kaip kas teigia, kad Krevos akas- klastote. minima ir kazkokia dama Sorbonoje (berods) tarpukaru apsigynusi mokslini darba apie si fakta… jei tai klastote, tai istorija sukasi visai kta linkme? musu santykiu su Lenkija istorija tampa kita, pastatyta ant kito pagrindo

        • Tvankstas:

          Kažkodėl iki šiol tas Krėvos unijos aktas yra C14 ar kitu būdu netirtas, tai paniškai bijo Lenkija. Nekeista ?
          Tikrovėje paaiškėtų, kad parašytas yra ant Kazimiežuvo košerno veršio odos 18 amžiuje, gal ir 19 amžiuje.
          Muahaha.

    • Žemyna:

      Būtent : jokio skirtumo, ar ten būtų kaimynės kolonistai, ar kolaborantai – lenkų KALBA čia yra lygiai tokia pat IMIGRANTĖ, KOLONISTĖ, kaip ir bet kuri kita Europos ar kt. žemynų atsivežta kalba. Skirtumas tik tas, jog ši kalba įvežta, panaudojus smurtą ir praliejus mūsų, jos kaimynų, kraują.

    • Tvankstas:

      N. Davis knygos apie Lenkijos istoriją pavadinimas yra “Žaislas (Lenkija) Dievo rankose”.
      Dėl Liublino unijos 1569 m. beveik niekas beveik niekada nemini vienos smulkmenos – Liubline buvo ž… Kahalo sostas.
      Įvedus šią smulkmenėlę, paaiškėja nesunkiai, kodėl buvo atplėšta Palenkė su Baltstoge, bet tai buvo tik žvalgyba mažu pasirėkavimu.
      Sekęs Ukrainos atplėšimas nuo Lietuvos aiškiai su ekonominiu reikalavimu išlupant iš Lenkijos pažadą – karčiamos monopoliškai girdįs ukrainiečius ir tai truko beveik 80 metų iki B. Chmelnickio sukilimo 1648 m.
      Kartu tas 1569-1648/54m. laikotarpis su giliais pleištais įstrigo Voltaire, kuris apie 1750 m. patarė Prūsijos karaliui Wilhelm’ui Didžiajam pasidalinti Abiejų Tautų Respubliką tarp Prūsijos, Austrijos ir Rusijos.
      Liubline 1569 m. du sprendimai buvo duobė pasilaidoti ATR.
      Ukrainiečiams toks lenkų ponų ir karčiamininkų valdymas sukėlė didžiulę neapykantą ir lenkams, ir ž….
      Lenkijos istoriją tenka vadinti “Žaislas ž… rankose”.

      • Lenkijos istorija man asmeniškai yra 10 kartų turtingesnė ir įdomesnė nei vargana Lietuvos istorija. Lenkija turi 1000 metų istoriją, o mes geriausiu atveju 200 metų, paskui Lietuvos istorija baigiasi.

        • Jei jums raštų ilgis svarbiausia, tai yra pas ką dar ilgesni.

        • LosAngeles:

          ‘..o mes geriausiu atveju 200 metų..’

          cia ne anekdotu skiltis, ne ten pataikete ponuli… ar cia visgi nusisnekejimas? gali buti ir taip , tokiu atveju neisizeiskite
          o jums kad ji idomesne tai velgi… britui Britanijos idomesne, prancuzui- Prancuzijos, ir t.t.

        • Tvankstas:

          Man labai patinka, kai žmogus labai gerai žinodamas labai griežtai savo neklystamų įsitikinimų vedamas pasisako iš širdies ir plaučių visus sumaldamas ir burnas užsiūdamas, taip pažįsti iš karto …
          Kad ir ką bekalbėtume, kad lietuviai neturėjo rašto, ar J.Jablonskis sukūrė lietuvių kalbą ir raštą, viskas būtų teisinga ir sunkiai užginčijama ginče iš širdies ir plaučių, jei ne lietuvių kalba iki J. Jablonskio, Č. Gedgaudo ar Tvanksto, palikusi nesunaikinamus paminklus kasdienybei visame pasaulyje : praeityje, dabartyje ir ateityje iki Paskutinio Teismo.
          Su tuo lietuvių beraštiškumu tai visai anekdotas – visos upeningių/finikiečių, hebrajų, graikų, liaudynų raidės turi lietuviškus vardus, runos vėlgi su nuostabiais lietuviškais vardais – ir tai lietuviams nemokant rašyti ?
          Taivaniečių civilizacija, išplitusi prieš 5-4 tūkst. metų nuo Peru pakrantės iki Indo civilizacijos, genetinius pėdsakus palikusi Arabijos pusiasalio pakrantėse, davusi didelę įtaką arabiškiems rašmenims, ir Viduržemio jūros pietinėje pakrantėje iki Senegalo, atnešusi žemės riešutus iš Bolivijos į Kiniją ir Indiją prieš 4 tūkst. metų su lietuvišku ‘mandobi, mandovi’ vardu – štai šios taivaniečių civilizacijos tos pačios raidės prieš 4 tūkst. m. Indo slėpyje ir Rapa Nui (Velykų) salose, vėlgi su lietuviškais vardais, ir tai lietuviams esant beraščiais.
          Japonai vieną savo hieroglifų vadina ‘taika’, patys sau aiškina : ‘taika – tai laikas, kada nevyksta karas’, jie sau tai gali paaiškinti, bet kam aiškina lietuviui kas yra ‘taika’…
          Arijų kalendorius turi 5508 m. prieš Kristų, kai kiti kalendoriai gerokai atsilieka amžiumi. Senąja slavų kalba parašytos ‘letopis’ laiką skaičiuoja 5508 m. pr. Kr., kai ‘kalendorius’ vėlgi lietuviškas vardas, kaip besivartytume per laikmečius, kalbas ir tautas, lietuviakalbiškumo šešėlis visada dengia šiandieną.
          ‘Arijus’ vėlgi bado akis lietuviškumu, kai nacionalsocialistai savinosi ariškumą ir svastiką, tai buvo grubus klastojimas – genetiškai vokiečiai niekada nebuvo arijais.
          Tas stebuklingas vardas ‘gudas, godas’ šiandieniniams germanams tapo Dievo vardu, slavams Dievas yra bogas, o arijai, nuklydę į Indiją, išlaikė pasakojimą, kad Bagas gimė iš motinos Bagynos, kurią liaudynai vadina ‘vagina’.
          Suprantama, kodėl Rusija laiko Lietuvos Metriką, kodėl pirma peržiūri, nusprendžia – ką galima duoti kaupijomis (kopijomis), ką negalima, nes tuoj išlįstų slavų ikikrikštinis lietuviakalbiškumas.
          … taip pažįsti iš karto, kaip mūsų kaime sako, aršų kvailį.

          • Prašalietis:

            Netyčia nugirdau kai mūsų dienų lietuvaitis, didelis viso pasaulio atsiradimo žinovas savo geram pažystamam turgelyje tyliai, kad aplinkiniai neišgirstų, sakė, kad ir Adomas su Ieva buvo tikrų tikriausi lietuviai. Tai įrodo ir jų lietuviški vardai. Taip kad visa žmonija atsirado iš lietuvių ir visos tautos šioje žemėje savo kalboms tegalėjo pritaikyti lietuvių kalbą. Aišku ją smarkiai iškraipydamos, nes liežuviai su laiku susvetimėjo nuo lietuvybės, bet lietuviškų žodžių, kurių nepajėgė iki galo iškraipyti, liko tose kalbose kuo lietuviškiausi. Apie kitų tautų raštus ir raštingumą ir kalbėti mums lietuviams nėra ką….

          • Tvankstas:

            Ačiū už suteiktą malonę tarti žodį.
            Bibliniai Adam ir Chava duoda daug žinių apie savo vardo galimą atsiradimą.
            Antoine Meillet dar prieš gerą šimtmetį padarė važiuoti pasiklausyti Lietuvos kaimiečių, jei nori išgirsti, kaip kalbėjo Adam ir Chava.
            Tuo metu abu negrai, gyvenę Okavango upės deltoje, po susitikimo prie Kalahario dykumos.
            Chava nesunku atsekti šaknį ‘gava’, šiandien mūsų ‘gau-ti’, pirmesnis buvo ‘gava-ti, kai -ti iš ‘eidan’ (persų kalboje išliko pilniau).
            Žvelgiant per pasaulio kalbas, tenka sutikti ‘gava’ šaknies grynuolių visur, štai japonai upę vadina tuo pirminiu ‘gava’, mūsų jau nutrupėjusi ‘upė’.
            Chava vardo prasmingumas atsiskleidžia visu grožiu – iš jos ištekėjo žmonės, ji davė žmones, per pasaulio kalbas nesunku įžvelgti ‘gava’ ir ‘dava’ šakninių žodžių kaitą į priešingas reikšmes, tai žodžių atsiradybos dėsningumai.
            Yra genetiniai tyrimai, įrodantys, kad dabartiniai žmonės, nebuvo iš Afrikos. Lyginamoji kalbotyra, patinka ar nepatinka, pagal esamas kalbas, rodo išėjimą iš Afrikos, tai reiškia užklojusi žmones, kurie buvo ne iš Afrikos. Bet genetikai neatsižvelgia į visa naikinusias katastrofas, taip pat kelis galimus išėjimus iš Afrikos nuo 150-200 tūkst. metų senovės.
            Lyginant šiandien išlikusios nama (genetiškai seniausi žmonės Afrikoje) kalbos žodžius ir gramatiką, tiesiog nusistebi išlikusiomis sąsajomis, kad ir nama moteriškos giminės žodžius su galūne -s, pvz. ‘soris’/saulė, kilusius iš to pačio pirminio ‘savara-s’, ir mūsų išliekas iš tų laikų prieš 70 tūkst. metų : akis, naktis, moteris, pilis, dukteris (dabar nususinta iki duktė).
            Genetinės mutacijos per 70 tūkst. metų sukūrė šiandienines rasas (rases), kol prieš 9,5 tūkst. metų Kaukazo kalnuose mūsų protėviai tapo šviesiaplaukiais žydraakiais po trijų atominių žiemų.
            Mūsų ‘akis’ nama kalba tariama su klykštais !e!e, mūsų kalbos dviejuose žodžiuose ‘akis’ ir ‘maty-ti’ telpa viso pasaulio kalbų ‘akys’.
            Niekas slapčia Lietuvoje nekalba, kad Adomas ir Ieva kalbėjo lietuviškai – kalba atvirai nuo Antoine Meillet pastabos apie lietuvių kalbos senoviškumą.
            Nekalba tik kvislingai ir okupantai.

        • Žemyna:

          🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂

  4. Rimgaudas:

    Dera žinoti, kad tolerantiškumą turime dėl to, kad Europoje gyvenančios tautos yra iš mūsų kamieno (šaknys plyti anapus Viduržemio jūros) išaugusios šakos. Todėl pasąmonėje lenkus, rusus, anglosaksus, švedus, ukrainiečius, italikus priimame kaip savo vaikus. Jiems tarpusavyje pešantis, priimam opoziciją prieglobsčiui. Duodame prieglobstį ir eiliniams besipešančių pusių vaikams pilietybės suteikimo forma. Vaikai, bežaisdami karą, į savo tėvų namus kartais įsibrauna, bet, paaugę ir išminties vedami, iš tėvų žemių pasitraukia. Kuriuose nėra brandos, savo tvarką įvedinėja, todėl turime duoti jiems per nagus.
    Apatinės kamieno šakos džiūsta, bet viršūnė lieka amžiams – šitą mums ir vaikams reikia atsiminti, ir tinkamai vertinti, nes nebus kur prašytis prieglobsčio ar užtarimo, jeigu tėvų nebus.

  5. Žmogaus teisės...:

    Ačiū prof.Liekiui už tiesos žodį.Tik kas iš to,kad šių žodžių negirdi,atrodo,prie valstybės vairo esantys žmonės.Besikar-
    tojantys reiškiniai Lietuvai nežada nieko gero.Tai parodo,kad daugelis ryškių veikėjų yra paprasčiausi neišprūsėliai
    Lietuvos istorijoje.Nežinantys praeities ,nepadarys nieko naudingo Lietuvos ateičiai.O tai jau yra tiesiog pavojinga
    mūsų valstybės ateičiai.
    Paprašykime Lenkijos,kad ji savo Juzefo širdį išsivežtų pas save ir nekiršintų lietuvių ir nekeltų jiems nemalonių ir skaudžių prisiminimų.Neužgijusios žaizdos dar vis kraujuoja kol esame gyvi ir neišsitrynę iš atminties lietuviams
    padarytos pilsuckininkų skriaudos.

  6. T0mas J.:

    Labai gerbiu Algimantą Liekį dėl jo darbų.

  7. Tadas:

    Nuostabus straipsnis. Ateina laikas ruostis tautos islikimo ginybai. Arba Tauta, arba pataikuniski dvasios ir proto vergai.

  8. sukilėlis:

    Principingai, tvirtai, kietai parašyta. Ačiū, Algimantai Lieki. gaila, kad nesiruošiat į prezidentus….

  9. Krėvos unija nėra klastotė. Tą patvirtina ir kiti istoriniai šaltiniai. Jei Krėvos unija klastotė tai gal ir Liublino unija irgi klastotė? Visos Vytauto ir Jogailos tarpusavio sutartys,kaip sakykime Horodlės unija irgi klastotė? A? Grįžtant prie Krėvos unijos tai priminsiu visiems labai mažai žinomą faktą. Jogailos noras tapti Lenkijos karalium buvo neatsitiktinis, nes jo močiutė Anastasija buvo Lenkijos karaliaus Vladislavo Lokietkos dukterėčia. Tai liudija faktas, kad vos tapęs Lenkijos karalium jis pasirinko sau būtent Vladislavo vardą ir juo vadinosi iki gyvenimo galo.. Tikriausiai motina nuo pat mažumės kalė jam į galvą, kad jis yra teisėtas Piastų įpėdinis Lenkijos soste. jis netgi mirė Gorodoke – t.y savo močiutės tėviškėje. Čia galima įžvelgti Jogailos išdavystės priežastis.

  10. Getas:

    Taigi, Prašalieti, laikas sukti į kitą šalį…
    Istorikė Gečaitė prieš keletą metų įrodė Krėvos unijos teksto lenkų klastojimą. Antra: kai abu suverenai pasirašė sąjunginės valstybės sukūrimą 1569 m, tai sukūrė lygiavertį herbą: kampuose Lietuvos Vytis ir lenkų erelis, jei būtų tuo metu Lietuva tik vasalas, tai nebūtų buvę akcentuojamas Vytis. Antra; visi skaitykite Algimanto Bučio knygą “Lietuvos karaliai ir karalystė: de jure ir de fakto”.
    Šaunuolis A. Liekis, kuris atskleidžia dabarties – 30 metų mūsų vadovų nesubrendimą valdyti Valstybę.

    • Krėvos sutartis nėra jokia klastotė. Jeigu nebuvo Krėvos sutarties, tai taip išeina, kad Jogaila Lenkijos karalium netapo? Ar kaip? Nebuvo Lietuvos ir Lenkijos unijos? Krėvos sutarties autentiškumą patvirtina ir kiti šaltiniai. Tuo tikrai neverta abejoti.

      • Getas:

        Ne Krėvos sutartis klastotė, ji buvo, tačiau atskiri tekstai suklastoti. Gečaitė apie tai rašė. Reikėtų tas sutartis lotynų kalba patikrinti Vatikano archyve, aš dabar neprisimenu jos straipsnio, kuo ji rėmėsi aiškindama klastotus tekstus. Regis, buvo spausdinta “Kultūros baruose”

        • Krėvos unijos sutartis klastote gali būti ta prasme, kad tokio asmens kunigaikščio Jogailos realiame gyvenime apskritai nebuvo. Panašu, kad jis kaip istorinis veikėjas Lenkijos-Lietuvos istorijoje gali būti išgalvotas, t. y. laikytinas literatūriniu personažu. Kad tokia praktika žmonijos istorijoje turi senas tradicija rodo suliteratūrinti graikų mitai, legendos kaip literatūrinis žanras. Panašu, kad tokiu suliteratūrintu personažu Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, netgi krikščionybės istorijoje gali būti ir Gediminas. Mistikos aplink Gediminą pakankamai.

    • Prašalietis:

      Gyvoje gamtoje taip jau yra, kad kuo esama mažesniu ir menkesniu ieškoma būdų ir”jų surandama”,kad”pasidaryti didesniu”jei ne dabartyje, tai bent praeityje. Smetonos laikais Šapoka,rašydamas Lietuvos istoriją, pagal galimybes taip pat stengėsi surasti kokių istorinių užuominų, kurios leistų pagrįsti buvusias Lietuvos ir lietuvių šloves ir galybę. Tiesa, iki tokios Lietuvos “buvusios didybės ir galybės”, kokią “sugeba atrasti” šiandieniniai istorikai, Šapokai yra labai toli. Apie tikrus karalius istorija yra palikusi aibes tiesioginių rašytinių šaltinių. Na o daryti”mokslines,nenuginčijamas istorines” išvadas apie karalysčių buvimą ar ne iš laiškuose atrasto panaudoto vieno kito tais laikais naudojamo diplomatinio kreipimosi yra įmanoma tik šiandieninio Lietuvos”mokslinio lygio” mokslininkams. Šiandieninėse pseudovalstybinėse teritorijoje gyvenančių čiabuvių istorijos įvykių tikrumo supratimas, juos supančio šiandieninio pasaulio pažinimas,” tautinių mokslininkų,istorikų ir t.t. Jei prieš Mindaugą koks “užjūrio”kunigaikštis raštu kreipėsi į neturėjusių savo rašto lietuvių genčių vadą kokiu kreipiniu” jūsų aukšiausioji didenybe”, tai nereiškia,kad jis buvo karalystės karalius. Kaip ir V.Lansbergio “garbingas”pripažinimas “tautos patriarchu” nepadarė jo šventuoju…Už lango 21 amžius,bet Lietuvoje ir šiandiena”žinojimas ir atradimai”yra pagrindžiami tuom kas buvo, ko nebuvo ir kaip yra”tautiniu tikėjimu arba netikėjimu”. Daugiau mažiau išsilavinę ir adekvatūs žmonės tikėjimu pagrįstas tiesas priima tik religijose. Realiame pasaulyje vykstančių dalykų pagrindimas iš vieno kito atrasto žodžio padarytais “moksliniais išmąstymais ir tikėjimais” papraščiausiai vadinama spekuliacijomis. O apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir karalius iš esmės tą patį jau ne vieną šimtą metų tą patį rašinėja įvairių šalių istorikai,nepasikeitė ir turėjusių savo raštą šalių istoriniai rašytiniai šaltiniai. Nors šiandieniniai”istorikai daug ką yra pajėgūs padaryti”….ne tik su Lietuvos karaliais, bet ir su “buvusiais KGB agentais”tokiais kaip Banionis, Sladkevičius,Sondeckis….Šiandienos”tautiniams istorikams yra svarbiausia tautinė istorinė teisybė”…

  11. ExO:

    😀 Getai, nepasuks niekur tas Prašalietis. Ar jis apsvaigęs nuo savo kompleksuoto provincialaus tikėjimo, ar dirba pagal “zadaniją” – jis savo ideologijos zombis.

    • Prašalietis:

      Kadangi į polemiką įsijungė “didžiausi tautiniai psichoanalitikai” tokie kaip ExO, tenka pabaigai pripažinti,kad yra malonu matyti įsijungus į istorinių faktų apie Lietuvos karalius “nekompleksuoto ir neprovincialaus tikėjimo tautinį psichinių diagnozių ir ideologijų specialistą”. Nenuostabu, kad Exo ir Geto tipo “neužzombinti tautiniai psichoanalitikai” vadovaujami “buvusio tautos prezidento”V,Lansbergio ir aršiausios visų laikų”antikomunistės ir antimarksistės”Grybauskaitės darniom gretom žygiuoja” be zadanijų nekompleksuoto ir neprovincialaus tautinio tikėjimo,keliu”. Esant tokioms palankioms šiandieninėms istorinėms sąkygoms,”daryti istorinius atradimus” istorikei Gečaitei yra vieni niekai. GETUI ir kitiems žygiuojantiems”nekompleksuoto tautinio tikėjimo keliu”, šiandieninio “tautinio mokslo dėka įrodyta”,kad Lietuva visą laiką buvo karalystė ir ne menkesnė nei Prancūzijos ar Anglijos ir ji turėjo visą “krūvą karalių”. Taip pat visiems likusiems dar neišsivaikščiojusiems tautiečiams “tautinių istorikų ir mokslo yra šiandiena įrodyta”, kad V.Lansbergis “buvo Lietuvos prezidentu”. Taip kad aš , esant tokiam politiam raskladui, esu priverstas” pasukti į šalį” ir pasakyti, kad ankstesni mano teiginiai,kad Lietuvos valstybės įkūrėjas buvo pirmas ir paskutinis jos karalius Mindaugas ir, kad Vytautui truputį pritrūko, kad būtų oficialiai pripažintas ir karūnuotas karaliumi, buvo klaidingos. Aš taip pat “nusivyliau marksistine-leninine Vikipedija “,kuri ir po šiai dienai nieko neparašo apie šiais laikais Gečaitės atrastus tikrus lietuvius – Lietuvos karalius ir Lietuvos valstybės didybes…, nuo legendinio Mindaugo tėvo-mitinio Ringaudo, apie kurį nei pats Mindaugas turbūt nieko nenutuokė, laikų.

      • Visiškas Prašaliečio nusipsichavimas…

        • Prašalietis:

          Šaunu,kad sugrįžai iš savo darbo “tautinių intelektualų klube”Vasaros gatvėje su ” naujai išmoktomis psichiatrinėmis diagnozėmis” reikalingomis tikriems “tautiniams intelektualams” diskusijose Lietuvos istorijos tema. Ir kaip įprasta šiandieniame lansberginiame durnių laive visuose lygiuose “tikri tautiniai intelektualai”prieš “intelektualinę diskusiją”turi nustatyti vieni kitiems psichiatrines diagnozes ir išsiaiškinti kas ir su kokiais”protingais politiniais”durniais yra kompanijoje. Tik po to išeina”tautiškai, inteligentiškai,moksliškai ir t.t.”, a la V.Lansbergio Santykis yra viskas , ” padiskutuoti”. Bet jau vakaras ir “tautiniams intelektualams dirbantiems tautos labui”reiktų gerai pailsėti, nes darbas ir patyrimo įgijimas minėtame “tautinių intelektualų klube” tikrai gali būti pakeliamas tik “gabiausiems šių dienų dar neišsivaikščiojusiems tautiniams intelektualams”….., kurie vienu sakiniu “pajėgia išreikšti tiek tautinės minties”,kiek pretendentas atsisėsti ant prezidento taburetkės A.Juozaitis visoje savo knygoje “Tėvynės tuštėjimo metas”… Sėkmės “tobulėjant”durnių laive taip šiandiena išplitusiame ir “tautinių intilektualų” tarpe populiariausiame psichiatrijos diagnozių moksle…., kuris yra būtinas “tikram”Lietuvos istorijos pažinimui.

  12. KAUNIETIS:

    Ponuli Prasalieti tai kas mongolus isvijo ir KIJEVA paeme? Turbut lenkai su rusais?

    • Prašalietis:

      Tamsta Kaunieti, po GEČO informacijos apie istorikės Gečaitės “surastų” Lietuvos valstybingumą ir Lietuvos karalių gausybę, ir paskutiniam kaimo kvailiui pasidaro “tautiškai” aišku, kad mongolus išvijo ir paėmė KIJEVĄ kauniečiai padedami alytiškių, kai Kaunas buvo Lietuvos valstybės laikina sostine, o Lietuvos karalius buvo A.Smetonos pro pro pro pro ir dar kartą pro senelis, kuris savo ruožtu buvo Mindaugo tėvo – mistinio Ringailos švogriaus proanūkis….Rusai su lenkais tais laikais, kai kauniečiai padedami alytiškių vijo mongolus ir ėmė Kijevą,dar vaikščiojo susikabinę rankomis su Afrikoje gyvenančiomis bezdžionėmis. Jie dar tik ruošėsi kelionei į teritorijas šiandiena vadinamas Lenkija ir Rusija…

        • Prašalietis:

          Tamsta Kaunieti, pats matomai ir po šiai dienai”rūkai” tik sukauptus dar Tarybų Lietuvoje Kastytį ir Regatą jei , paskaitęs mano V.Lansbergio išsilaisvinto iš okupacijos tautinio patrioto komentarą,užduodi man tokį klausimą. Bet tau, matomai dar visai nesugadintam vis tebešliaužiojančios po Lietuvą Kremliaus rankos, pasakysiu,kad po mano smegenų “prašviesinimo” profesoriaus Liekaus- “žmonijos istorijoje dar negirdėta lietuvių tolerancija kitoma tautoms per visą savo gyvavimą ir dėl to savo vertybių pametinėjimu; komentatoriaus Kažin sužinotos iš istorikės Gečaitės tik šiandieninėje Lietuvoje”atrastos”- Lietuvos valstybės”didybės” nuo mistinio Mindaugo tėvo Ringailos laikų ir “atskleista”Krėvos sutarties falsifikacija;komentatoriaus GETO- “Prašalieti suk į šalį ” man atvėrė akis, ir aš UŽTRAUKIAU IŠSILAISVINUSIO IŠ RUSIJOS OKUPACIJOS LIEUVIŠKO MIŠKO BERŽŲ LAPŲ TAUTINĖS SUKTINĖS DŪMĄ. Ir tuomet pamačiau, kad mongolams vyti ir užimti Kijevą pakako tuometinių kauniečių būrių iš Kauno Aukštų ir Žemų Šančių, Žaliakalnio na ir dar truputis karinės chebros buvo iš Palemono, Fredos ir Aleksoto. Kad būtų garantuota pergalė prieš mongolus, kauniečiai pasikvietė keletą karingųjų dzūkų alytiškių būrių. Ir kauniečiai neapsiriko, istorijoje ir po šiai dienai išliko ne tik šių kovų istoriniai įrašai,bet ir kaip mes girdėme savo karo kumeles Juodojoje jūroje. Kad užtraukęs tautinių lapuočių suktinę įmaišius vieną kitą tautinio ąžuolo lapą,”praregiu tautiškai istoriškai dar teisingiau” ir Lietuvos istorijoje”pamatau”tai, ko ankščiau nemačiau ir labiausiai išvertęs savo tautine akis, patvirtina mano pastebėjimas komentare Twankstui apie žmonijos atsiradimą ir jo komentare”argumentuotas patvirtinimas į mano tautinius pastebėjimus”. Apie kauniečių ir alytiškių,ir ne tik jų, kietumą nuo žmonijos atsiradimo laikų patvirtina, tik silpnesniame lygyje nei Twankstas, ir komentatorius Rimgaudas. Tad Tamsta KAUNIETI, gaudyk palankų istoriniams Lietuvos dalykams šiandienos momentą ir užtrauk ir tu dūmą tautinės suktinės iš “tautinių”ažuolų,klevų, beržų ir t.t.lapų, pasirinktų šiandieniniame, išsilaisvinusiame iš Rusijos okupacijos miške. Tokio “istorijos ir pasaulio pažinimui palankaus šanso ir tautinio mokslinio lygio, užtraukus tautinės suktinės dūmą”,koks yra šiandieninėje brazauskinėje-lansberginėje Lietuvoje, tautiečiai neturėjo niekada praeityje.”Nemazyk” brangaus tautinio laiko,nes, V.Lansbergiui, brazausko ir lansbergio palikuonims išėjus anapalin, neišsivaikščioję ir neišmirę lietuviai ateityje geriausiu atveju vėl taps tik tuom kuom ir buvo tūkstančius metų. Blogesniu kas bus,reikia klausti pas tokius “vaikų auginimo ir auklėjimo specialistus”kaip Šakalienės su savo kontoroms, ar prie lovio besistumdančius “protingus”durnius, kurie priima Šakalienių”darbui”skirtus įstatymus, kurių vykdymui reikia”turėti proto”. Žinia, šiandieninėje Lietuvoje visose srityse “proto yra tiek”, kad “nėra kur jo dėti”, todėl “protingi”durniai Seime šakalienėms skirtą įstatymą pakeis taip, kad joms įstatymo įgyvendinimui”proto reikėtų mažiau”…Tokie reiškiniai daugiau mažiau vyksta visose šiandieninės Lietuvos gyvenimo srityse.

  13. Nėra jokios abejonės, kad Jogaila buvo nesavarankiško būdo, o Lenkijos “močiučių”, ypač mamos Julijonos “kėravojamas”, t.y. buvo toks, koks asmuo Lenkijai į karalius ir buvo reikalingas. Mat, reikalas tas, kad Lenkija, kaip ir Ordinas su Mozūrais, mažiausiai nuo Mindaugo laikų galando dantį, kaip prisijungti Lietuvos teritorijas, ir šiuo atžvilgiu jie varžėsi tarpusavyje. Suprantama, kad didikų, sugebančių karalystę valdyti, Lenkijai nestigo, tačiau labiau už bet ką jai rūpėjo LDK teritorijos. Karine jėga ar klastota Krėvos unija pakrikštyti Lietuvą ir taip ją “teisėtai” prisijungti – Lenkija buvo per silpna. Tad jai tokiu atveju beliko pasinaudoti, veikiant per Julijoną, “Mike kvailučiu” esančiu Jogaila pasisodinant formaliai jį į tapusią tuščią Lenkijos karaliaus kėdę. Tas, matyt, ir įvyko. Taip Lenkija nušluostė nosį Ordinui, siekusiam kartu su Mozūrais karine jėga krikštyti ir užvaldyti Lietuvą. Taigi Krėvos unijos atveju veikiau turime ne jos klastotę, ne Jogailos išdavystę, o įprastinę lenkišką gudrystę…

    • Galbūt. Bet pamiršai vieną dalyką. Jogaila LDK soste galėjo sėdėti tik tol kol buvo gyva Julijona( Taip kaip buvo su Jaunučiu) todėl Lenkijos sostas jam buvo mirtinai reikalingas. Valdžią LDK jis galutinai prarado 1392 metais būtent tais metais mirė Julijona.( Jaunutis valdžią Lietuvoje prarado 1345 metais po motinos Jaunės mirties) Jeigu kalbėti apie Krėvos uniją ir Lietuvos krikštą tai ne Jogaila buvo viso to iniciatorius. Lietuvos krikšto medį pasodino Gediminas su Algirdu, o Jogaila tik nuraškė to medžio vaisius. Krėvos unijos iniciatyva atėjo iš abiejų šalių, nes jau nuo 1325 metų buvo tam tikri unijos prielaidai atsirasti veiksniai t.y – dažni lietuvių puldinėjimai ir belaisvių pasiėmimas, konfliktas dėl Haličo – volynės, bendri interesai prieš ordiną, Lietuvos krikštas, lietuvių princesių nutekėjimas kaip Aldonos ar Kenos už Lenkijos karalių, tai stiprino abiejų šalių ryšius ir anksčiau ar vėliau unija būtų įvykusi. Jei ne Jogailos laikais tai galbūt jo sūnaus laikais būtų sudaryta unija , bet kaip sakiau, Jogailai Lenkijos sostas buvo gyvybiškai reikalingas nes kitaip galėjo žlugti visa jo ideologija, kurią jam įskiepijo tėvas.

  14. Romas:

    “Prašaliečio” vis ta pati “plokštelė” jau daug kam įkyrėjo, bet nėra to blogo… Dėka jo, akivaizdu, kad ir šiandien kai kas Lietuvos teritoriją norėtų pasigviešti. Dėka tokių “mikrobų” ar “virusų”, bet koks organizmas užsiaugina imunitetą.
    Todėl jis, mano nuomone, nusipelno padėkos ir kokios nors, tarkim SIZIFO statu-lėlės – už atkaklų ir bergždų darbą.

    A. Liekio netik straipsnis geras, bet ir tema labai aktuali. Tik va, koks reziume? Ką reikėtų daryti, kad padėtis taisytus? Yra tiesa po straipsniu prierašas – “bus daugiau”…

    Dar yra “Kažin” pasiūlimas, dėl 2019 m. sutarties su Lenkija nepratęsimo. Gerai, kad jis vis kartojamas – lašas, po lašo…

    Pakartosiu ir aš savąjį. Pasauliniu mastu, santykiams tarp tautų teigiamą įtaką turėtų neutrali kalba vietoje anglų ar kitų nacionalinių. Nes bet kuri nacionalinė kalba, primesta kitai nacijai, sukelia įtampą ir priešiškumą. Žmonijos istorijoje buvo virš 500 bandymų sukurti tokią kalbą. Sėkmingiausias – esperanto. Jos pagrindą (šakninius žodžius) sudaro 60 % romėnų – lotinų, 30 % slavų ir 10 % kitų kalbų. Kalba loginė – iš vieno šakninio žodžio, priesagų ir priešdėlių pagalba, galima sudaryti daug naujų žodžių. Todėl mažiau kalimo…
    Šiai kalbai jau eina antras šimtmetis, yra daug literatūros – verstinės į ją ir originalios, taip pat ir spaudos. Esperanto labiausiai išplito šalyse, kurių nacionalinės kalbos nepretenduoja į tarptautinę… Vengrija, Bulgarija, Lietuva, Japonija, Kinija…

    • Prašalietis:

      Tamsta Romuk, jeip patiks labiau Gerbiamas didelis Romai, “skaityk”ir klausyk tau ne tokias tavo protui sudėtingas ir tau suprantamesnes ir ne apie Lietuvos istoriją plokšteles. Tokios”plokštelės”tikrai tau neįkyrės ir nevargins tavo “išpuoselėto tautinio protelio”. Pats “kaip profesionalas”matomai esi iš “medicinos srities” besispecializuojančios “mikrobų ir virusų poveikio organizmui problematika”. Todėl nieko nuostabaus, kad, paskaitinėjimas ir bandymas sudalyvauti diskusijoje Lietuvos istorijos tema, Tamsteliai ir “daug kam įkyrėjo, bet nėra to blogo”…Bet iš kitos pusės,jei aš būčiau iš “medicinos srities”kaip Tamstelė Romukas,kaip yra ir kitų diskusijos dalyvių parašiusių komentarą Liekaus straipsnelio tema,”užsiiminėjančios”virusais ir mikrobais ar psichiatrinių diagnozių”problematika”, į vieno šios”srities specialisto save įsivaizduojančio filosofu” man užduotą klausimą:”Jums stogas nevažiuoja nuo lietuvių ?”Aš taip pat, perskaitęs man labai labai labai patinkančiame profesoriaus Liekaus parašytame strapsnelyje apie”buvusią ir matomai išlikusią dar pasauliui negirdėtą lietuvių toleranciją kitoms tautoms, tai matosi net ir iš komentarų, ypač lenkams ir rusams”, “mediciniškai”atsakyčiau…. “Stogas nuo lietuvių man nuvažiavo su griausmu. Bėgsiu į vasaros gatvę paklausti pas ten laikinai ar nuolatinai gyvenančius intelektualus ar dar yra vilties, kad mano stogelis nors kartais sugrįžinėtų ten kur buvo”. Tamsta Romuk, jei šis mano atsakomasis komentaras yra tau per ilgas ir pamatysi, kad tau pradeda įkyrėti, iki galo neskaityk, nes kaip “virusų specialistas” pats žinai,kad per didelis gautų virusų kiekis pakenkia organizmui ir”tautinio” imuniteto nepakanka apsiginti, o ir tavo kolegų iš psihiatrinių diagnozių srities suteikta pagalba gali nepadėti atsikratyti “tautinę asmenybę gniuždančios įkyrumo naštos”. Pabaigai, palaikydamas tavo tikrai”taitiškai genialią mintį”,įkišiu ir aš savo netikusią mintį. Tavo”geniali mintis”-Pasauliniu mastu, santykiams tarp tautų teigiamą įtaką turėtų neutrali kalba vietoje anglų ar kitų nacionalinių. Nes bet kuri nacionalinė kalba, primesta kitai nacijai, sukelia įtampą ir priešiškumą.” Mano trigrašis”- Pasauliniu mastu, santykiams tarp tautų teigiamą įtaką turėtų neutrali kalba vietoje anglų ar kitų nacionalinių. Ir tokia kalba galėtų būti Dzūkų kalba. Mes tai žinome, kad tai yra tik viena iš Lietuvių kalbų tarmių, bet pasaulis tai to nežino ir priimtų ją kaip vieningą, tarptautinę ir niekieno kalbą. Taip šiandieninė Lietuva ir lietuviai iki žmonijo pabaigos būtų įrašyta į pasaulinę istoriją…ne tik kaip”davusi visai žmonijai kalbą,bet, cituoju Liekų-“lietuviams, tos tolerancijos, atrodo, daug kartų būta net per daug. Dėl to, kad per mažai rūpinomės savomis vertybėmis, savo, lietuvių Tautos vertybių gynimu, dėl to iš dalies …žlugo ir galingoji viduramžių Lietuvos valstybė”- ir “savo begaline lietuviška tolerancija, vertybių aukojimu ir pati pasiaukojusi, leido išlikti ir geriau užgyventi lenkams ir rusams”…

  15. Romas:

    Kaip paaiškintum tokią “neteisybę”, kad tavo vis minimi Gribauskaitė, Linkevičius ar kiti turėję aukštus postus prie anos valdžios, vėl sėdi dar aukštesniuose… O nabagė lis “Prašalietis” liko be “taburetkės”?

  16. aistis krivaitis:

    Dėkoju straipsnio autoriui už pagaliau labai atvirą ir labai tiesų aiškinimą apie dabartinę Lietuvių tautos valdžią ir ‘IŠSIRINKTUOSIUS”,- mūsų Tautos ir Valstybės naikintojus – pataikūnus, Lietuvos istorijos profanus, absoliučiai praradusius LIETUVYBĘ IR PAGARBĄ SAVO PROTĖVIAMS. Tačiau liūdniausia, kad vis išsaugojant TAUTĄ SKALDANČIŲ “PARTIJŲ” LIETUVOJE SISTEMĄ, mes ir toliau išliekame kvailų avelių vaidmenyje. Būtinai reikia ieškoti būdų ir kelių, kaip kuo greičiau atsisakyti LIETUVIŲ TAUTAI NEREIKALINGŲ “PARTIJŲ”- MAŽŲ GRUPELIŲ VAGIŲ IR KARJERISTŲ GAUJŲ,LIETUVIŲ TAUTOS LĖŠOMIS IŠLAIKOMŲ PER LIETUVOS VALSTYBĖS BANKĄ. Artėjančiuose prezidento ir savivaldybių rinkimuose būtinai reikia atsisakyti tų PARTIEČIŲ, ir rinkti tik doruosius patriotus. APie tai būtina šviesti visus Lietuvos žmones, aiškinti, kas gali išgelbėti mūsų tautą, jos NAIKINNIMĄ.

  17. Rimgaudas:

    Prašaliečiui: kauniečiai su alytiškiais, žemaičiais ir jotvingiai savo “šaknimis” vaikščiojo šiaurinės Afrikos plotuose mažiausiai prieš 10 tūkst. m., kai dėl ledynmečio rusai, lenkai ir t. t. kaipo tokie į Europą kojos dar nebuvo įkėlę. Š. Afrikoje tuomet buvo vėsu ir tik apie pusiaują gyveno beždžionės. Reikia pažiūrėti į R. Flinto (Jeilio universitetas) ledynmečio laikų žemėlapį knygoje “žemės istorija” ir knygos “Istorija Afriki” puslapiuose pažiūrėti į lietuviškus – baltiškus pavadinimus šiaurinės Afrikos plote, tada jums taps aišku, kas yra lietuvių – baltų kamienas Europoje ir kaip jis, sekant vokiečio Heiko Owusu parodytu žemėlapiu, rastu Egipto piramidėse, tautų šakomis skleidėsi į šonus, apgyvendinant šylančią nuo ledų Europą. Mes, kartu su latviais, esame baltųjų žmonių tėvai, gyvenantys minėto kamieno su šakomis viršūnėje. Tai – realybė, kad ir kaip jūs į tai bežiūrėtumėte.

    • Prašalietis:

      Tamsta Rimgaudėli, visiškai su tavim sutinku. Tik prie lietuvių ir latvių yra prašymas prijungti ir, buvusius artimesniais lietuviams nei latviai, prūsus. Kad mes, išmirę ir neišmirę iki šios dienos baltai,esame pradžioje savų, po to europos ir galiausiai viso pasaulio baltųjų žmonių tėvai gali šiandiena įsitikinti kiekvienas dar gyvas lietuvis, niekam nematant,”tautiškai ir patriotiškai žvigtelėjęs į savo triusikuose esantį, per visą žmonijos istoriją neštą ir nenutautėjusį,tikrai lietuvišką, didesnį ar mažesnį visų pasaulio baltųjų žmonių paleidimo į pasaulį,kamieną”. Tik gaila prūsų ir prūsaičių, kurie savo laiku prūsijos miškuose, šiandieninio Karaliaučiaus miškuose,taip intensyviai ir matomai piktnaudžiadami “gamino baltus žmones”germanų gentims, kad nuo per intensyvaus darbo,patys išmirė. Ačių Dievui, kad mes su latviais.”prigaminę ne vieną milijardą baltų(baltaveidžių) žmonių visam pasauliui”, nors ir neskaitlingi, bet išlikom iki šių dienų….

  18. Rimgaudas:

    Reikia žinoti, gerb. Prašalieti, kad prieš 20 tūkst. m. visame Žemės rutulyje tebuvo 2 – 3 mln. gyventojų, tad, tikrai gerus kamienus turėjo ir tebeturi lietuviai. Jeigu ir jūs esate lietuvis, tai kamieną, neabejoju, su gera viršūne irgi turite, su kuo ir sveikinu.

  19. POpe:

    Dievazi, eklektika ir kliedesys….

    • Prašalietis:

      Eklektika ir kliedesys…. Liaudyje tai yra vadinama prisigalvotų,susapnuotų nesamonių primityvus blevyzgojimas. Liekus “moksliškai samprotauja”savo straipsnelyje apie lietuvių “neišpasakytą ir istorijoje dar negirdėtą toleranciją kitoms tautoms”ir t.t. Jo straipsnį komentuojantys”intelektualai”iš kitos”istorijos mokslininkės”Gečaitės”mokslinių darbų”pamatė ir pavarė apie lietuvių viduramžių valstybės “iki šiol dar negirdėtą didybę ir karalių gausybę” , ar dar kiti, patys iš kažkur “atrado”, kad visi baltaveidžiai europoje yra “kilę iš lietuvių”ir t.t. Tad kliedesys, o kai kuriems “tautiniams mokslinikams” tai yra “moksliniai samprotavimai” ,yra galimas tik tokiame pseudovalstybiniame darinyje kaip Lietuva su jos moksliniu, intelektualiniu ir visokiu kitokiu “lygiu”, jau gana seniai pavadinto”durnių laivu”(a.a.V.Petkevičius kaip į vandenį žiūrėjo duodamas, tam kas vyksta Lietuvoje, tokį pavadinimą). Esant tokiam”tautinių mokslininkų” tautos istorijos ir žmones supančio pasaulio”tautiniam suvokimui”, tik ir gali būti tokio “superaukšto tautinio intelektualinio lygio padiskutavimai”istorinėmis ir kitomis rimtomis temomis.Tautos patriarchas V.Lansbergis yra šio “tautinio supratimo, inteligentiškumo ir t.t.”pavyzdys.Jo “tautinis šedevras”Santykis yra viskas”, kiti “tautiniai”kūriniai ir kalbos tą labai iškalbingai demonstruoja jau seniai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *