Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Lenkijos Respublikos Prezidentą Andžejų Dudą ir visus šalies žmones nacionalinės šventės – Nepriklausomybės dienos – 100-ųjų metinių proga.
Atkurto valstybingumo jubiliejaus proga šalies vadovė perdavė savo sveikinimą lenkų kalba ir palinkėjo džiaugsmingo minėjimo. Šia proga S. Daukanto aikštėje iškeltos Lietuvos ir Lenkijos valstybinės ir istorinės vėliavos, Prezidento rūmų balkone šviečia ženklas – „PL 100“.
Anot Prezidentės, Lietuvą ir Lenkiją sieja daug amžių bendros istorijos ir laisvės kova. Abi tautos, turėjusios sunkiai kovoti dėl savo laisvės ir nepriklausomos valstybės puoselėjimo, šiandien taip pat išlieka sąjungininkės ir partnerės. Lietuva ir Lenkija yra artimiausios kaimynės, puikiai suprantančios šių dienų iššūkius ir siekiančios užtikrinti regiono saugumą, stiprinti ir įtvirtinti šalių nepriklausomybę ir laisvę.
Tiek lietuviai, tiek lenkai šiemet mini ypatingas savo istorijai datas – valstybingumo atkūrimo šimtmečius, kuriuos įprasmina didžiuliai mūsų tautų laimėjimai. Šalies vadovės teigimu, Lenkijos šimtmetis yra svarbus ir Lietuvos žmonėms. Prezidentė pasveikino Lenkijos piliečius šios sukakties proga birželį viešėdama Varšuvoje, o Lenkijos Prezidentas vasarį dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventėje Vilniuje.
Sveikinime Prezidentė išreiškė viltį, kad ir kitą šimtmetį nebus abiejų šalių žmonėms neįveikiamų iššūkių, o valstybių visapusis bendradarbiavimas stiprins abi tautas, įkvėps lietuvius ir lenkus išlaikyti artimus ryšius, ypač kultūros, mokslo, švietimo ir visuomeninių mainų srityse, drauge stiprinant žemyno gerovę ir ateitį.
Šalies vadovė Lenkijai palinkėjo drąsos ir ryžto visada branginti iškovotą laisvę, taip pat visokeriopos sėkmės, klestėjimo, saugumo ir vienybės visiems šalies piliečiams.
Pagrindinė sveikinimo kalba turėtų būti lietuvių kalba, o lenkiškai dėl pagarbos kaimynei – vienas ar du kreipiniai lenkų kalba.Tad, J.E. Prezidentė persistengė ir taip pažemino lietuvių kalbą ir jos tautiečius,deja.Stebina ir tai,kad Vilniuje-Lietuvos sostinėje- ir pietryčių Lietuvoje sparčiai didėja Lenkijos valstybinių ženklų ir lenkiškos įtakos požymių. Tad, kas nutiko Lietuvos politiniui elitui?
. “Elitas ” dar – paskendęs “Liublino unijos” reikalavimuose.
Arba paskendę brangiosios kaimynės apie juos surinktame kompromate – tikrame ar pagražintame, ne taip ir svarbu, bet ateities planams tai galėtų pakenkti. Arba virš Lietuvos kabo dar viena, mums nežinoma, kaimynės draugiškai įsiūlyta paskola viršūnėlių sukeltoms problemoms spręsti… Nes dabartinis nuolatinis lakstymas pas ją, keliaklupsčiavimas, politinį kyšį primenančių dovanų dalijimas, nemaloniai atsiduoda kažkuo itin nešvariu…
Kam ta lietuvių k., jei lietuvių ten kaip ir nebuvo (išsk. kaimynės vietininkus Vilniuje).
Lietuviams net nebuvo plačiai reklamuojama, jie nebuvo viešai kviečiami. Bent jau mano akys neužkliuvo už tokio kvietimo. Vietininkai rengė šventę tik kaimynės atstovams, todėl nenorėta jų jautrios klausos mužikų kalba erzinti.
Pagaliau išaiškėjo, kam Lukiškių aikštės skaistybė buvo saugoma!
Na, netaktiška būtų tokias iškilmes kaimynams rengti šalia paminklo Lietuvos Laisvės kovotojams?