10 būdų kaip pakeisti blogus įpročius (1)

Įpročiai | Glenn Carsteus-Peters, Unsplash nuotr.

Įpročiai | G. Karsteuso Peterso (G. Carsteus-Peters), Unsplash nuotr.

Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad 95 procentai visų minčių, jausmų, veiksmų bei pasiekimų yra įpročių padarinys. Viena iš svarbiausių įžvalgų, padedančių įvairiems žmonėms būti laimingesniais ir sėkmingesniais – suvokimas, jog gyvenimo kokybės pokyčius lemia naujų įpročių formavimas. Tačiau daugelis skundžiasi, kad jiems nepavyksta pakeisti ydingų įpročių.

Šiame straipsnyje UAB „Eurointegracijos projektaiׅ“ verslo analitikas ir konsultantas Augustinas Rotomskis dalinasi savo mintis, kaip sėkmingai keisti įpročius. Anot A. Rotomskio, kiekvienas įprotis turi atlygį. Neigiami įpročiai tenkina infantilius norus, kurie suteikia trumpalaikį malonumą, bet neretai yra destruktyvūs ilgalaikėje perspektyvoje. Teigiami įpročiai tenkina brandesnius individo poreikius, kurie pasirūpina ilgalaike gerove. Tačiau dažnai žmonės bijo trumpalaikio kaitos sukeliamo diskomforto ir todėl renkasi gyvenimą jų netenkinančioje kasdienybėje.

A. Rotomskis teigia, jog bandydami keisti savo įpročius, daugelis žmonių susiduria su vidiniu pasipriešinimu. Svarbu suvokti, kad teisingai perpratus įpročių keitimo principus ir išvengus tipinių klaidų, galima sėkmingai pakeisti savo gyvenimą.

  1. Įpročio įvardijimas. Tyrėjai pabrėžia, jog kiekvienas įprotis susideda iš signalo, veiksmo ir atlygio. Keistini įpročiai yra nuspėjami. Tam tikrose situacijose mes elgiamės nuspėjamai ir gauname prognozuojamą atlygį. Pavyzdžiui, po nemalonaus pokalbio su bendradarbiu, puolate valgyti saldumynus, taip bandydami nusiraminti. Negatyvių įpročių skiriamasis bruožas yra tas, jog jie neišsprendžia gyvenimo problemų. Saldumynų suvalgymas po konflikto nepašalina konflikto priežasčių ir nepagerina santykio su bendradarbiu. Šiuos negatyvius įpročius reikia nustatyti ir tikslingai keisti. Jūsų užduotis – gebėti įsivardyti besikartojantį įprotį, kurį norite pašalinti arba pakeisti.
  2. Signalo įvardijimas. Įsivardijus norimą keisti įprotį, reikia nustatyti, kokiose situacijose šis įprotis pasireiškia. Pavyzdžiui, darbe turite atlikti svarbią užduotį, tačiau vietoje to, jog ją pradėtumėte, tikrinate interneto naujienas. Apgalvokite – kas paskatina šį jūsų veiksmą? Noras prasiblaškyti ar galbūt baimė pradėti sudėtingą užduotį? Jūsų tikslas – įsivardyti signalus, po kurių pasireiškia keistinas įprotis.
  3. Atlygio nustatymas. Pasikartojančio įpročio ciklą lemia atlygio gavimas. Kiekvienas blogas įprotis turi užslėptą jūsų troškimo patenkinimą. Pavyzdžiui, grįžę iš darbo gausiai prisivalgote. Tikrai esate toks išalkęs ar tiesiog ieškote paguodos po sunkios dienos? Mes renkamės mažus apdovanojimus, kurie suteikia trumpalaikį pasitenkinimą jausmą, bet ilgalaikėje perspektyvoje nesuteikia laimės. Jūsų užduotis – įsivardyti troškimus, kuriuos tenkinate blogu įpročiu. Supratus keistino įpročio priežastis, tampa lengviau jį pakeisti.
  4. Naujo įpročio sukūrimas. Supratus blogo įpročio atlygį, jį keisti reikia pagal planą. Kai žinote signalus, kurie jus skatina elgtis prognozuojamu būdu, reikia pakeisti įprastą veiksmą. Jūsų užduotis sudaryti išankstinį planą savo įpročiui ir nuspręsti, ką darysite pajutę signalą, kuris provokuoja blogus įpročius.
  5. Tikėjimas ir atsakomybė. Psichologai pabrėžia, jog tikėjimas yra neatsiejama kiekvieno įpročio keitimo dalis. Mes bijome sau pripažinti, jog mes patys sukuriame pasaulį, kuriame gyvename. Bijodami prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, savyje skatiname mąstymą, jog negalime pasikeisti. Žmogui, suvokus atsakomybę už savo pokyčius, pradeda augti pasitikėjimas savimi ir atsiranda galimybė pasikeisti. Jūsų turite suprasti, jog kiekvienas įprotis yra jūsų pačių pasirinkimas ir tik jūs vienas jį kontroliuojate.
  6. Tikslai ir planas. Daugelis žmonių nori pasikeisti, bet nežino, kodėl jie tai daro. Neretai pasigirsta pasakymai „reikėtų“ ir „turėčiau“, bet anapus šių žodžių nėra aiškios motyvacijos, tikslų ir pokyčių planų. Užsirašykite svarbiausias priežastis, kodėl norite pasikeisti. Ši motyvacija padės laikytis disciplinos, kuri paskatins jus veikti. Tiksliai pasižymėkite, kada ir ką ketinate daryti, kaip ketiname pamatuoti savo pasiekimus, kokia bus to nauda, su kokiomis kliūtimis galime susidurti, kokie galimi kritiniai momentai. Svarbu viską užrašyti popieriuje ir laikytis plano. Šis planas turėtų būti peržiūrimas kiekvieną dieną, taip siekiant save motyvuoti ir neatitraukti dėmesio nuo pokyčių.
  7.  Susitelkimas į prioritetus. Jeigu vienu metu siekiame pakeisti mažesnį kiekį įpročių ir į juos gebame sutelkti visą dėmesį, tikimybė pasikeisti padidėja kelis kartus, todėl patariama skirti visą energiją vieno įpročio keitimui per mėnesį. Pabandykite pakeisti nors vieną nedidelį savo įprotį ir pamatysite, kad pokyčiai įmanomi. Kai pasiekiamas mažas laimėjimas, išjudinamos jėgos, kurios skatina siekti kitų pergalių.
  8. Įsipareigojimas pokyčiams. Jūs privalote aiškiai sau įsivardyti, kodėl norite keisti įprotį ir 100 procentų įsipareigoti pokyčiams. Dalinis įsipareigojimas lemia tai, jog asmuo greitai atitraukia dėmesį ir sugrįžta prie senų įpročių. Įsivardykite, kodėl jūs norite pasikeisti ir įsipareigokite pasikeisti, nesvarbu, kiek laiko tai truks.
  9. Palaikymas. Suraskite bendraminčių, kurie padės jums pasikeisti. Palaikanti grupė gali padėti pasikeisti. Raskite bent vieną bendramintį, kuris jus palaikytų pokyčių metu. Palaikantis žmogus, skleisdamas pozityvias idėjas bei motyvuodamas, gali tapti paskata tęsti pokyčių procesą.
  10. Teigiamas mąstymas. Silpnumo momentais neretai gali kilti tokios mintys, jog pakytis yra per sudėtingas ir nepavyks jo įgyvendinti. Kai įsileidžiame kritines mintis, jog paralyžiuoja mūsų veikimą ir atsiranda prieštavimas tarp mūsų elgesio ir mąstymo. Mąstymas gali arba padėti, arba kenkti siekti tikslų, todėl svarbu keisti slegiančias mintis į teigiamas.
Kategorijos: Gamta ir žmogus, Psichologija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Prašalietis:

    ” verslo analitikas ir konsultantas Augustinas Rotomskis dalinasi savo mintis:Neigiami įpročiai tenkina infantilius norus, kurie suteikia trumpalaikį malonumą, bet neretai yra destruktyvūs ilgalaikėje perspektyvoje. Teigiami įpročiai tenkina brandesnius individo poreikius, kurie pasirūpina ilgalaike gerove. Tačiau dažnai žmonės bijo trumpalaikio kaitos sukeliamo diskomforto ir todėl renkasi gyvenimą jų netenkinančioje kasdienybėje”…. Įdomu kaip būtų galima pritaikyti praktikoje Augustino Rotomskio”mokslinę mintį”30 proc eiliniams Lietuvos žmonėms,gyvenantiems žemiau lietuviško skurdo ribos,jiems “pasirenkant gyventi tenkinančioje kasdienybėje”. Kaip jiems pakeisti “neigiamą įprotį tenkinant infantilinį norą” normaliai pavalgyti ir žiemą pajėgti užsimokėti už vargano būsto šildymą. Gal galėtų kaip “mokslininkas ir analitikas”ir neaišku kieno konsultantas Augustinas Rotomskis pasakyti konkrečiau, kaip šį trečdalio dar neišsivaikščiojusių tautiečių”infantinilį norą” paversti “teigiamu įpročiu, suteikiančiu ilgalaikį malonumą ir patenkinti brandesnius šiandieninio lietuviško individo poreikius”. “Neigiamas”įprotis įvardytas; signalas įvardijamas -3 kartus per dieną kai ateina noras valgyti ir prisimeni, kad tualete buvai prieš savaitę; Atlygis nustatytas- kada parėjęs iš sunkaus darbo už kurį mokama europiniai arbatpinigiai galvoji prisivalgyti, bet pasirodo, kad vakarienei tėra kelios bulvės ir butelis pasukų; Naujo įpročio sukūrimas – atsigulęs kartoju ne vieną valandą kol užmiegu, chalva, chalva galvodamas, kad burnoje pasidarys saldu, bet”naujas įprotis neateina”, nes saldu burnoje nepasidaro;Tikėjimas ir atsakomybė.Tikiu be galo jau 30 metų, kad kartojimas chalva, chalva kada nors padarys”burnoje ir sotu ir saldu”;Tikslai ir planas. Šiuos kilnius tikslus ir planus kaip ir senais”blogais laikais”nuleidžia partijos ir vyriausybės esančios ir šiandiena”tautos protai ir sąžinės”; Susitelkimas į prioritetus. Susitelkimas į du prioritetus yra didžiausias, kaip normaliai pavalgyti ir žiemą nesušalti, kad sveikatos užtektų nesusirgti tuberkulioze ir negerinti šio Lietuvos europinio”pirmavimo rezultato”;Įsipareigojimas pokyčiams. Pokyčiams daugumas taip pat pasiruošę kaip niekada nebuvo Lietuvos istorijoje, tai akivaizdžiai rodo emigracijos mastai ir pirmavimas pasaulyje pagal savižudybes;Palaikymas. Pagal statistiką, pakliūnančių į nuskurdusių”bendraminčių” gretas su kiekvienais metais didėja.”Bendraminčių”didėjimo nepajėgia sumažinti nei didžiausia europoje tautiečių emigracija;Teigiamas mąstymas. Teigiamas mąstymas nepalieka ir šiandien.Laukiu 1989- 1991 metais mitinguose ir Baltijos kelyje tautinių sąjūdžio oratorių žadėto “šviesaus tautinio rytojaus visiems”,kai”išsilaisvinę” daugiau nebešersim Rusijos, o savo produkcijas pardavinėsim europai ir gyvensim neblogiau, o gal ir geriau nei vakarų europoje;

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *