Nejudrus gyvenimo būdas – rimta bėda visame pasaulyje: kas ketvirtas žmogus planetoje gyvena nejudriai, o tarp paauglių šis rodiklis pasiekė net 80 %! Nejudrus gyvenimo būdas padidina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antro tipo diabetu, tiesiosios žarnos ir krūties vėžiu net 15–20 %, o vyresnio amžiaus žmonėms sukelia kaulų trapumą. „4F“ sporto prekių ženklo tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 %) šalies gyventojų net nesupranta „reguliarios fizinės veiklos“ sąvokos ir nežino, kiek laiko reikia skirti tokiai veiklai.
„Judrumas“ – tai ne žodžio „treniruotė“ sinonimas. Judrumas yra paprastas vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, plaukiojimas ar kitoks aktyvus laisvalaikio leidimas. Judant padažnėja kvėpavimas ir širdies plakimas, o kūnas išskiria papildomą šilumą. Jei nematote šių požymių, tai jūsų užsiėmimo negalima laikyti judria veikla.
Tyrimas rodo, kad 14 % žmonių mano, jog judrumas, tai kažkas tokio, kas trunka ne ilgiau kaip 30 minučių per dieną. 30,6 % mano, kad treniruotis reikia apie 40–60 minučių, o 10 % galvoja, kad nuo valandos iki pusantros valandos. Tik 1,3 % mano, kad treniruotis reikėtų kasdien mažiausiai pusantros valandos, o mažiau nei pusė (44 %) žino, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria judėti bent 30 minučių per dieną. Šį pusvalandį galima suskirstyti į dalis, tačiau kiekviena dalis negali būti trumpesnė nei 10 minučių.
Taigi nejudrus gyvenimo būdas reiškia, kad asmuo ne tik nesportuoja, bet ir apskritai juda labai mažai. Toks gyvenimo būdas neigiamai veikia jūsų sveikatą. Mažas judrumas reiškia, kad žmogus treniruojasi mažiau nei 150 minučių per savaitę. Tai, žinoma, yra kur kas geriau, nei nieko, tačiau to nepakanka, kad išlaikytų gerą sveikatą. Vidutinis judrumas yra nuo 150 iki 300 minučių per savaitę ir tai turi labai teigiamą poveikį jūsų sveikatai. Didelis judrumas, kai treniruojatės ilgiau nei 300 minučių per savaitę. Prieš pradedant tokią veiklą patariama pasitarti su gydytoju, kad jūsų kūnui nepakenktų toks krūvis. Be to, vyresnio amžiaus žmonės ir vyresni nei 65 metų asmenys turėtų išlaikyti gerą kūnišką veiklą ir būti judrūs nuo 150 iki 300 minučių per savaitę.
Tačiau vaikai turėtų būti dar judresni. Jų kasdienė kūniška veikla turėtų trukti 60 minučių. Nejudrus yvenimo būdas, kai lauko ar patalpų žaidimai ir sportas yra pakeičiami skaitmenine veikla, daro įtaką vaiko savijautai ne tik dabar, bet ir jiems užaugus.
Deja, mūsų šiuolaikinis gyvenimo būdas verčia mus judėti vis mažiau: šalyse su didesnėmis pajamomis 26 % vyrų ir 45 % moterų visiškai neskiria laiko judriems užsiėmimams, tačiau šalyse su mažesnėmis pajamomis šie rodikliai yra daug geresni, kai tik 12 % vyrų ir 24 % moterų renkasi nesportuoti. Kai kurie įdomūs duomenys taip pat parodė, kokį atstumą europiečiai nuvažiuoja su savo automobiliais – 50 % atvejų tai yra mažiau nei 5 kilometrai. Šį atstumą galima greitai nueiti pėsčiomis per 30–50 minučių.
Pagal PSO statistiką, rytų europiečiams mažas judrumas yra dažna bėda, o „4F“ apklausa parodė, jog taip nutinka dėl to, kad trūksta laiko (26 %), žmonės neranda patinkančios sporto šakos ar veiklos (17 %) arba jiems trūksta galių (13 %).