R. Cibas. Europos Sąjungos federacija? (15)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Romas Cibas | Asmeninė nuotr.

Europs Sąjungos idėja atsirado po antrojo pasaulinio karo, kaip prevencija trečiajam. Pirmieji du kilo ne kur nors kitur, o būtent Europoje tarp amžinai konkuruojančių ir kariaujančių šalių. Trečiasis pasaulinis, dėl techninės pažangos ir branduolinio ginklo atradimo, būtų paskutinis…

Todėl Europos suvienijimo klausimas iškilo spontaniškai, kaip priverstinė būtinybė. Klausimas, kaip tą padaryti? Ar tai, aplamai, įmanoma? Juk tik dviejų žmonių susivienijimas (santuokos atveju) ir tai toli gražu ne visada pavyksta, o čia…Dabar jau nesvarbu, kada pasirinktas federacijos modelis, pačioje pradžioje, proceso eigoje, ar jis aplamai pasirinktas. Bet tai primena biblijinį pasakymą „aklas aklą veda“.

VIENYBĖ, kaip po tokia, dalykas sveikintinas. Ji yra ir mūsų himne – „vienybė težydi“. Bet tai kategorija dvasinė. Į materijos lygmenį jos nenutempsi, čia dėsniai priešingi. Čia viskas atskira – aš nejaučiu, kai kitas pirštą įsipjauna, neskauda vyrui, kai jo žmona gimdo. Daiktų čia, sutvėrimų – milijonai, kiekvienas vis kitoks – unikalus, tik vienetiniam egzemplioriui.

Dvasia ir materija, tai du priešingi šio pasaulio poliai. Iš dvasios – vienybė, iš materijos – atskirtis. Žmogus taip pat dvipolis, pasaulio šio tik mikro atspindys. Gal būt daugeliui tai ezoterika… Bet be šitos a b c liksime akli.

Be šitos „ezoterikos“ nesuprasime iš kur ateina tokios idėjos, kaip komunizmo, liberalizmo, globalizmo ir pan. Šios idėjos turi bendrą šaknį, tai VIENYBĖS poreikis. Jis giliausiai instaliuota „programa“ tam, kad siela galėtų sugrįžti tenai iš kur atėjo – į dvasios pasaulį. Visa bėda tame, kad šį (dvasinį) poreikį bandoma realizuoti materijoje, naikinant ar unifikuojant atskiras, unikalias materialaus pasaulio formas. Tai neišmanymas, profanacija. Tai prieštaravimas Dievo planui, Jo kūrybos naikinimas. Tiesiog žmonės elgiasi pagal savo sąmonės lygmenį…

VIENYBĖS kurt nereikia. Ji visada buvo, yra ir bus. Jinai čia pat – mumyse ir šalia, visur. Visa materija persmelkta dvasios… Tik mes nejaučiam ir nematom. Per daug reikšmingi esam, svarbūs. Užgožiam savimi – pasaulį dvasios. „ Mažutėlių dangaus karalystė“…

„Gerais norais pragaras gristas“, tokiais žodžiais iš tautosakos, galima apibūdinti dabartinių ES lyderių federacinius užmojus, siekiant Europos suvienijimo. Tai perlenkimas, subtilumo trūkumas. Materijos ĮVAIROVĖ yra pamatinė šio pasaulio vertybė. Dėka skirtumų tarp moters ir vyro atsiranda vaikas. Dėka skirtumo tarp priešingų polių atsiranda gravitacija, veikia magnetai, šviečia lemputės, sukasi varikliai.

Kaip skirtingos tarmės, papročiai praturtina bet kurią tautą, suteikia jai daugiau gyvybingumo, taip skirtingos kultūros, atskiros tautos ir valstybės praturtina visą žmoniją. Kvaila tai aukoti vardan imperinių ambicijų ar tariamos vienybės. Vienybė randasi kitur… Nejau pabėgėlių krizė tuo dar neįtikino?

Yra auksinė, SAIKO taisyklė – jis būtinas visur. Jo, kaip oro reikia ir šiuo atveju. Tautos, valstybės turi išlikti. Priešiškumą, įsisenėjusią įtampą, tarp etninių grupių, tarp tautų žymiai daugiau sumažintų NEUTRALI kalba (pvz. esperanto), nei „mechaninė“ integracija. Tokia kalba, nesuteikianti pranašumo, neišskirianti nei vienos nacijos iš kitų tarpo, kurtų lygiateisius santykius, praverstų kultūriniame bendravime, turistinėse kelionėse.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

15 komentarų

  1. ES jau dabar yra teisių atskirose srityse federacija, tai darbo jėgos ir kapitalo laisvas judėjimas, žmogaus teisės, įstatymo viršenybė, iš dalies tie patys pinigai. Tačiau visa kita – valstybių santykiai, tautiškumas, kalba, teritorija ir t.t. yra pačių šalių teisinėje galioje. Lietuvos žmones tokia federacija tenkina, buvimu ES yra patenkinti 2/3 žmonių. Ir tai suprantama, Lietuva yra tokių pačių valstybinių, tautinių ir kitų galių šalis, kaip pvz., Vokietija, Prancūzija , kitos ES šalys. Tokios apimties teisių federaciškumas ES lieka ir toliau, ar jį plėsti yra ES šalių valioje. ES lyderiai neturi diktatoriaus galių, demokratinėje šalyje jų nuomonė dėl ES federalizmo ar pan. yra tiek tereiškianti, kaip ir bet kurio kito laisvo asmens. Grėsmės valstybiškumui, tautiškumui, šaliai esant ES, yra piktybiškai propgandistų prasimanytos ir tiek.

    • ŽEMAITIS:

      Pritariu. Jei dar vertinti pagal amžiaus grupes tai pamatytume, kad daugiau abejojančių yra nebent vyresnėse kartose. Jaunimas totaliai UŽ.

      Bendrą valiutą jau turime. Sekantis žingsnis turėtų būti bendros galingos ES kariuomenės (visiškai atsisakant neefektyvių nacionalinių) ir bendro diplomatinių atstovybų tinklo (ES ambasados) sukūrimas.

      • Dėl bendros kariuomenės tai dar būtų klausimas. Kariai kovingesni būna, jeigu kaunasi savų tautiečų būryje, tai pakelia dvasią ir daugiau įpareigoja – savotiška konkurencija- nebūti prastesniais už kitų tautų karius. NATO taip pat bendro katilo nedaro…

      • Arūnas:

        manau, kad federacija pilnai tenkintų nenorinčių Lietuvos valstybės, o kaip federacijos subjektais būtų priimtini Žemaitija, Sūduva, Aukštaitija ir Dzūkija. Mažoji Lietuva čia netiktų, nes paminėtas Lietuvos vardas. Kaip vienoje imperijoje vadinomės severo zapadnij krai, tai gal “jaunimas totaliai UŽ” vietoj lietuviškų regionų sugalvos kažką panašaus į “northeastern region”

        • Pikc:

          Šitas “žemaitis” tiesiog dergia Lietuvos jaunimą, teigdamas, kad ne sauja liberastinių degeneratų (pvz. ta fauna, kuri pagal komandą “fas!” prie “elertė” surengė “beždžionių cirką”, purvasklaidoje skambia pavadintą “kontrmitingu”), o VISAS jaunimas yra buki praplautsmegeniai mankurtai, trokštantys kuo greičiau atsikratyti bet kokios savo tapatybės ir “ištirpti globalizme” – t.y. tapti tiesiog biomasės vienetais.
          Ir – taip, visokie “žemaičių” (šiaip jau, taip pasivadindamas tas padaras įžeidė žemaičius – juolab, kad liberastai apskritai tapatybės neturi) tipo atmatos visada buvo tiesiog lobis visiems Lietuvos priešams – ar tai būtų cariniai imperialistai, ar lenkų šovinistai, ar komunistiniai internacionalistai, ar homunistiniai globalistai.
          P.S. O juk iškalbingas faktas, kad dėl savo “genderio” neapsisprendęs(-usi) “kažin”/”saulės vilna” taip lengvai su liberastais bendrą kalbą rado. 😉

    • Romas:

      “Lietuvos žmones tokia federacija tenkina, buvimu ES yra patenkinti 2/3 žmonių…” – “Kažin”

      Ir iš kur tokie skaičiai?

  2. ŽEMAITIS:

    Sviestas sviestuotas. Kokia dar “Europos Sąjungos Federacija?
    Būsima federacinė valstybė turės kitokį pavadinimą.
    Galėtų likti ir tas pats – Europos Sąjunga. Bet, pvz., tiktų ir Jungtinės Europos Valstijos (JEV).
    Jei bus įtviertinta “dviejų greičių Europos” idėja (visai geras variantas ir tikiuosi, kad Lietuva kaip tik bus tų sparčiausiai besijungiančių tarpe) – tuomet plačioji sąjunga ier toliau galėtų vadintis Europos Sąjunga (perspektyvoje – gal Pasaulio Demokratijų Sąjunga ir pan.), o judantis sparčiau (branduolys) – Jungtinės Europos valstijos.

    Ir iš viso perspektyvoje nereikia užsidaryti vien tik Europos žemyno ribose. Pirmiausia, jungimosi prie ES ir JEV kriterijai turėtų būti greižtesni už dabartinius. Nors kiek abejonių kalinti šalis turėtų toliau “tobulintis”, tačiau prie naujosios sąjungos galėtų prisijungti bet kokia pasaulio demokratija. Pvz., apie jungimąsį prie ES būta kalbų jau ir kanadoje. Idealus variantas – dabartinės ES narės, Kanada, JAV, Norvegija, Šveicarija, Australija, N. Zelandija, Japonija, Čilė ir kt. demokratijos.
    Tai neišvengimai įvyks. Tik laiko klausimas kada. Jaunimas totaliai už – tafd gal ir “ne už kalnų”. Ir kuo greičiau – tuo visam pasauliui geriau.

    • Pikc:

      Saaajūūūz nerušyyymyyy respuuublik svaboooodnych! 😀 Dajoš mirovoj homunizm! Ura, tavarišči!
      Pasakėlė iš serijos “kaip homuniagos apie EUSSR svaigo… ” 😀
      Buvo sovietų okupacijos laikais tokia “literatūros” (šiaip jau, ideologinių kliedesių) rūšis – “tarybinė fantastika’ vadinosi. Tai va ten visokio plauko komunistiniai nuopušos irgi svaigdavo apie “po komunizmo vėliava susivienijusį pasaulį”. Šitas homuniaga “žemaitis” – tiesiog “iš akies luptas” anų nuopušų “brolis-dvynys”. 🙂

      • Getas:

        Pritariu Pikc-ui dėl Žemaičio komunistinių svaičiojimų. Juk autorius aiškiai ir giliai atskleidė apie dvasios vienybę ir materijos skirtingumą.

      • Bartas:

        ….”mes sustosim kai raudonu žiedu visa Žemė skaisčiai sužydės, tegu visos tautos vieną himną giedą, visos tautos iš visos širdies”. Niekaip negaliu prisiminti, kur galėjau to išmokti. Gal “Žemaitis” primins? Tegyvuoja ”JEV!!!”

  3. Prašalietis:

    Romas Cibas:”Be šitos „ezoterikos“ nesuprasime iš kur ateina tokios idėjos, kaip komunizmo, liberalizmo, globalizmo ir pan. Šios idėjos turi bendrą šaknį, tai VIENYBĖS poreikis”…??? Čia R.Cibas padarė dėka savo “iš dvasios-vienybė, iš materijos- atskirtis”fenomenalų ” atradimą”.Ar tikrai šių idėjų skleidėjus ir atitinkamų teorijų kūrėjus paskatino visai tai daryti atitinkamais istoriniais periodais “buvus vienybės nepakankamam kiekiui ir padidėjus tos vienybės poreikiui”. Pagal autorių išeina,kad vergovinėje santvarkoje pribrendo feodalinės idėjos ir atsirado”feodalinės vienybės poreikis”, atsibodus feodaliniai santvarkai, materialinių žmonių “dvasiniams poliams” prireikė kapitalistinės santvarkos”vienybės poreikio” ir t.t.. Pagal R.Cibo “ezoterikos”abc gaunasi,kad Kryžiuočiai su savo tų laikų”idėjomis” kariavo kryžiaus karus su “barbarais”, vėliau Anglija,Prancūzija,Ispanija ir kitos viduramžių vakarų europos valstybės kariavo kolonijinius karus, užkariaudavo kolonijas, taip pat, kad patenkintų savo nesibaigiančius”dvasinius vienybės poreikius”, nes idėjos turi tą pačią”niekaip nepasibaigiančią šaknį”. Lietuvoje 21 amžius”stebūklų laikai”,nes šiais laikais atsiranda tautiečių-paprastų mirtingųjų, kurie su savo “ezoterikos”abc”iš dvasios-vienybė, iš materijos atskirtis”, “sugeba perprasti” ne tik žmogaus dvasinį pasaulį, bet “suvokti”dvasinę visumą su visu buvusiu,esamu, būsimu gyvu ir negyvu pasauliu ir kas buvo,yra ir bus net ir už to pasaulio… Nors daugiau mažiau apsiskaitęs ir šį tą suvokiantis žmogus šiandiena žino,kad komunizmo idėjų skleidėjai ir komunizmo teorijų kūrėjai savo teorijomis žmonėms norėjo paprastų ir žemiškų dalykų, kad nebūtų žmogaus išnaudojimo,socialinio neteisingumo,kad nebūtų didžiulės turtinės nelygybės ir t.t. Kolonizatoriai kolonijas savo laiku užkariaudavo tam, kad jas galėtų plėšti ir kolonijų sąskaita kolonizatoriai galėtų gyventi geriau. Lietuvoje žmonės ėjo ir kilojo rankas Baltijos kelyje ne dėl”vienybės poreikio”, bet galvojo, kad gavę nepriklausomybę nuo Rusijos visi užgyvens geriau. Naujieji valdantieji į ES stojo ne dėl “vienybės poreikio”, bet kad jie išliktų valdžioje,gautų ekonominę paramą ir, kad būtų ginami nuo ankstesnio šeimininko ir t.t.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *