M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus! (34)

K. K. Šiaulyčio pieš.

K. K. Šiaulyčio pieš.

Lietuvos informacinėse erdvėse jau kuris laikas vyrauja skirtis tarp Rytų ir Vakarų vertybių. Valstybės ekspansija į privatų gyvenimą, kartu iškeliant transnacionalines ir globalias galias virš valstybių, atsivėrimas viso pasaulio perėjūnams, kosmopolitinės sąmonės diegimas, lyties ir šeimos perkonstravimas pagal liberaliai kairuoliškas dogmas – visa tai priskiriama vakarietiškų vertybių diskursui. Pats Vakarų-Rytų skirties tapatinimas su gėrio-blogio skirtimi – tiek pat naivus, kiek ir apgaulingas, bet kyla klausimas, ar pats Vakarų vaizdas – adekvatus?

Būtent Vakarų pasaulyje, o pirmiausiai – Europoje, užgimė politinės tautos ir tautinės valstybės konceptas. Tautinė valstybė iki šiol, nors stipriai siūbuojama liberalių ir kairiųjų vėjų, yra vyraujantis valstybės modelis Europos žemyne. Šis modelis gimė iš Reformacijos, įsigalėjo XVIII – XIX a. Tautų Pavasario sąjūdžiuose ir tapo vyraujantis po Versalio taikos. Paradoksalu, bet Versalio sistemą galutinai įtvirtino JAV prezidento Vudro Vilsono doktrina, kad kiekviena tauta turi teisę į savo valstybę.

Vakaruose prigimtinės, kultūrinės ir kalbinės bendruomenės tapo valstybių pagrindu. Rytų pasaulyje tautinis valstybės modelis įsitvirtino arba aiškioje Vakarų įtakoje, arba dėl itin savitų istorinių ar geografinių sąlygų, veikiau kaip išimtis, nei kaip taisyklė. Daugelis Rytų valstybių arba apima daugybę tautų, arba dalija tą pačią tautą į skirtingus politinius darinius, arba jungia abi šias savybes. Tauta ir valstybė Rytų politinėse tradicijose retai siejasi. Tai – Vakarų išradimas ir vienas didžiausių Vakarų laimėjimų, kai valstybę jungia bendras kraujas, bendras gyvenimo supratimas, o jos piliečiai gali susikalbėti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Antras svarbus Vakarų civilizacijos kūrinys – tai santykinė asmens laisvė valstybės ir bendruomenės atžvilgiu. Galima diskutuoti, kur turėtų būti šios laisvės ribos ir kaip ji turėtų reikštis. Vis dėlto akivaizdu, jog šis socialinių santykių modelis gimė Vakaruose, plėtojantis krikščioniškai pasaulėžiūrai, kur kiekvienas asmuo pats atsako už save. Rytuose už asmenį sprendžia valstybė, giminė, bendruomenė, pats asmuo dažniau aukojamas dėl kolektyvo. Asmuo čia – tiktai statistinis vienetas, kurio praradimas – menka kaina už „bendrąjį gėrį“.

Trečia Vakarų kultūros savybė – tai demokratija, kur derinamos daugumos valdžios ir mažumų teisių kategorijos. Čia asmenys, susibūrę į politines, kultūrines, socialines draugijas, o galiausiai – į politinę tautą, bendrai sprendžia savo grupių ir visos valstybės reikalus. Politiniai elitai čia – tik visuomenės atstovai, nors kartu ir vedliai. Gebėjimai įkvėpti visuomenei viziją ir išreikšti jos interesus – esminės sąlygos tiems ar kitiems žmonėms užimti elito pozicijas. Priešingai, Rytuose vyrauja autoritarinės tendencijos, kur elitai kyla iš galios grupių žaidimų, o politinė valia nuleidžiama iš viršaus į apačią.

Liberalioji kairė ardo visus tris įvardytus Vakarų civilizacijos principus. Paradoksalu, jog bent du iš jų – asmens laisvę ir demokratiją – skelbdama ir netgi pretenduodama tai išplėsti. Tautinę valstybę keičia viršvalstybinės struktūros ir tarptautinės kapitalo korporacijos, asmens laisvę – vis sunkesnis valstybės institucijų diktatas, o demokratiją – tiek rinktų, tiek apsiskelbusių elitų politinė valia, vis labiau ignoruojant piliečių nuostatas ir vertybes.

Tautinei valstybei ši ideologija skelbia atvirą karą, tad šią temą kol kas atidėkime, pirmiau aptardami tas vietas, kur liberaliosios kairės teorija ir praktika iš tiesų skiriasi. Pagrindiniai jos lozungai – žmogaus teisės, atvirumas, laisvas žmonių ir kapitalo judėjimas. Būtent šis turinys sudedamas ir į demokratijos sąvoką, nors tiesioginė jos reikšmė – tiesiog pilietinė valdžia. Iš liberalizmo perėmusi laisvės, o iš marksizmo – lygybės šūkius ši ideologija griauna jas abi.

Skelbdami vis daugiau žmogaus teisių ir laisvių kairieji liberalai paradoksaliai susaisto žmones vis stipresniais viešosios, net valstybinės atsakomybės ryšiais. Susiklosto šizofreniška padėtis, kai valstybė sprendžia, kaip mums naudotis savo laisvėmis ir moko mus būti laisvais. Tarsi be jos mes būtume per kvaili suprasti savo teises ar per silpni jas išreikšti. Maža to, šios laisvės traktuojamos per grupines kategorijas: tautinių ar religinių mažumų, lyčių, lytinių orientacijų, amžiaus, sveikatos būklės ar kitas kolektyvines sąvokas. Asmuo kažkur dingsta.

Liberaliosios kairės santvarkos žmogus turi teisę apsigyventi bet kurioje pasaulio šalyje, bet užginama teisė vietiniam žmogui spręsti, kas gyvens jo kaimynystėje. Užtikrinta teisė rinktis egzotiškas lytines praktikas, bet užginama teisė jas kritikuoti. Vaikas turi teisę išvengti griežto auklėjimo, nuo garsesnio žodžio iki fizinio tramdymo, bet atimama jo teisė gyventi šeimoje, kuri išeina už liberaliosios kairės sampratų ribų. Net jei pats bevelytų rinktis griežtą, bet savą šeimą, jam parenkami globėjai iš politiškai korektiškos aplinkos.

Šios santvarkos credo puikiai išreiškia žodžiai „draudžiama drausti“. Deja, draudimas drausti taip pat yra draudimas. Štai, kas būna, kai dialektinė problema spraudžiama į pozityvistinius rėmus. Kovodama su tikromis, o dažniau – tik menamomis diktato formomis liberalioji kairė pati atsigręžia beprecedente diktatūra. Iš pradžių draudžiama drausti, po to – jau ir išsakyti savo nuomonę. Kritikuoji masinę imigraciją – esi ksenofobas, kritikuoji lytinę egzotiką – esi homofobas, abiem atvejais atsiduri už įstatymo ribų.

Drauge su laisve naikinama ir lygybė. Atsiranda lygūs ir lygesni. Žmonių grupės, pripažintos aukomis, įgauna beribę teisę kritikuoti, šmeižti, diskriminuoti grupes, kurios pripažįstamos vyraujančiomis ar vyravusiomis praeityje. Neva taip atkuriama pusiausvyra. Iš tiesų tik įtvirtinamas vienos pusės diktatas. Vietinės tautos, prigimtinės šeimos, istorinės religijos, konservatyvios pažiūros ir jų atstovai tampa priespaudos ir persekiojimo aukomis.

Demokratija traukiasi. Tiesioginė piliečių valia per referendumus vis labiau varžoma. Išrinkti atstovai atstovauja sau ir savo politinėms grupėms, užuot reiškę rinkėjų valią. Atsiranda atstovų be rinkimų – konstituciniai teismai, tarptautinės komisijos, gausybė ekspertinių institucijų, kur aukšti specialistai sprendžia ištisų valstybių likimus už jų piliečius. Žmogaus darbas, asmeninis gyvenimas, gamtos ir kultūros ištekliai atitenka kapitalo grupėms, kur viską lemia investuotojai, o valstybės tampa jų policijos nuovadomis.

Kapitalui žmogus reikšmingas tiktai dviem aspektais: kaip vartotojas ir kaip darbo jėga. Dėl to masinė migracija – ypač paranki: kam kelti darbuotojams algas, kai už durų – jau milijardai alkanų žmonių, pasirengusių dirbti už skatikus? Liberalioji kairė skiriasi nuo klasikinės kairės. Ši bent jau bandė ginti paprastą darbo žmogų. Dabartinėje kairėje vietinį darbo žmogų keičia vargšai atvykėliai ir tobuli vartotojai – hedonistai, ieškantys vis naujų malonumų. Tuo grindžiama ir seksualinė revoliucija, tariamai išlaisvinanti žmogų iš prigimtinių ryšių.

Koks ryšys tarp asmens laisvių, demokratijos ir tautinės valstybės? Tiesioginis. Asmens laisves gali užtikrinti tik demokratinė valstybė, per politinį pliuralizmą subalansuojanti skirtingas interesų grupes, o per jas – ir asmenų interesus. Savo ruožtu demokratiją gali užtikrinti tik teritorinė, suvereni valstybė, kurios piliečius jungia bendra kultūra ir sąmonė. Nebūtinai bendra kilmė, nors ji, be abejo, stiprina tarpusavio solidarumą. Kita vertus, tokios valstybės, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Šveicarija, sugeba jungti ir skirtingų prigimčių žmones. Esmė – visuomenės suverenumas sau, savo žemei ir jos ištekliams.

Prieš keletą metų šį straipsnį būtų tekę vadinti „Atgal į Vakarus!“ Dabar, kai pasaulio politikos ir ekonomikos lyderių – Jungtinių Amerikos Valstijų – prezidentu dirba Donaldas Trampas, kai tautinės jėgos valdo Italiją, Austriją, Vengriją ir Lenkiją, kai stiprėja tautiškos nuostatos Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse, jau galima tarti: pirmyn į Vakarus! Liberalioji kairė – jau vakarykštė diena. Sunkios pagirios dar tęsis ilgai, bet jau brėkšta aušra. Tautinių, konservatyvių ir socialiai teisingų jėgų aušra.

Taigi, Lietuva – pirmyn į Vakarus!

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

34 komentarai

  1. Vilnietis:

    Lietuva pirmyn į Lietuvą. Nereikia mums nei į vakarus nei į rytus.

  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    (žinia)
    Daugėja reikalaujančiųjų išjungti komunistuojantį režimą LRT.
    Lietuvos pilietinių visuomeninių organizacijų pareiškimas po mitingo, vykusio 2018 spalio 22 prie LRT
    va čia
    http://ww w.pozicija.org/wp-content/uploads/2018/10/18-10-25-d%C4%97l-LRT.pdf

    • 5virba:

      komunistuojanti ??? ar jau visishkas glusas ar tik apsimeti?
      tepi tuo kuo pats smirdi?

    • ExO:

      Savaip teisus tas “…PAJĖGOS:”. Sovietinės – komunistinės sistemos esmė – totalitari idėjinė diktatūra, kur tikslas pateisina priemones. Toje grėsmingoje aplinkoje degeneratai vardan puoselėjamos idėjos žmones pasmerkdavo be teismo, visuomenei smegenis plaudami.

      Labai daug panašumų su dabartine LRT – idėjinė diktatūra, kur tikslas pateisina priemones, smegenų plovimas. Po tomis idėjomis įvairūs kadrai kitų valstybių zadanijas vykdo, savo bizniuką varo. Senbuviams gerai pažįstamas vaizdas. Kryptys ir spalvos kitos, bet tai tik marškinėliai.

  3. ....:

    Mūsų globalistai sunerimą.Merkel nekandidatuos daugiau…

  4. sarunas:

    Nedidelis paniurnėjimas apie tautines valstybes rytuose. Galima įvairiai filosofuoti ar Kinija chanių tautos valstybė ar visgi civilizacija. Tačiau kodėl Japonija nelaikoma tautine valstybe? Kodėl Pietų Korėja nelaikoma tautine valstybe? Ar vien tiktai dėl tragedijos Korėjos šiaurėje?

  5. Prašalietis:

    M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus! ,ir anksčiau puvėsių kvapą užuosdavau kai vėjas pūsdavo iš vakarų dabar kai iš rytų…. Jau šimtus metų “besicivilizuojantys”čiabuviai gyvenantys Afrikoje, Euroazijoje svajoja eiti, ir per visą savo istoriją jie”eina tai į rytus, tai į vakarus”.Šie,per šimtmečius niekaip nesugebantys”civilizuotis tautiniai”čiabuviai, nuolatos “užuodžia puvėsių kvapus sklindančius iš vakarų ar rytų”.Jie šimtus metų niekaip nepastebi, kad dėl tautinių čiabuvių”civilizuotumo lygio nebuvimo ir po šiai dienai visi tautiniai čiabuviai dar krauna į savas tautines kelnes”,iš ten jiems ir”sklinda panosėse vakarietiški ar rytietiški puvėsių kvapai”nepriklausomai ar jie”eina į rytus, ar jie eina į vakarus, ar jie sėdi savo tautiniuose vigmavuose”….

  6. Romas:

    Geras straipsnis, “pačiupinėtos” visos briaunos ir reziumė teisingas – aušra jau brėkšta…

  7. Marius:

    Tik nesapnuokit apie tautinių jėgų budimą Vokietijoje. Putino apmokami nacistuojantys elementai jokios ne tautinės jėgos. Ir šiaip, jos jau pasiekė savo maksimalų balsų kiekį, apie 15%, Kremlius daugiau į juos neinvestuos nes matosi kad beviltiški.

  8. Rimas:

    Liberalai tai tie patys komunistai, tik madingai pasivadinę. Kai neturi jokių dvasinių vertybių yra madinga vadintis liberalu. JAV Prezidentas D.Trampas aiškiai pasakė – aš esu nacionalistas.

    • Labai tikslus pastebėjimas. Tad ir vadinkime komunistais, arba eurokomunistais, kad skirtume nuo anų marksistinių lenininių.

      • Prašalietis:

        Šiandieninio socialinio, filosofinio ir kitokio lietuviško”mokslo pasiekimų dėka tautiniai intelektualai turėtų sugebėti žvilgtelti giliau”. Tuomet jie”pastebės”, kad šiandieninėje lansberginėje Lietuvoje tautos patriarchas V.Lansbergis jau seniai uždavė toną “daiktus vadinti tikrais ir tautiniais vardais”, kaip runkeliai, šunauja, kurdupeliai ir t.t.. Ką šiandieninis” tautinis” runkelis “krikština”žodžiu susietu su “senovine savoka”komunistas,ji turėtų “šiuolaikiškai ir tautiškai”skambėti taip,pavyzdžiui- liberalas ne eurokomunistas , bet eurokoloradinis vatnykas ir t.t. Taip jis skirsis ne tik nuo anų laikų marksistinių lenininių, bet ir nuo šiandieninių persivertusių”tautinių” ar užsislapstinusių 75 metams….

      • Vidmantas:

        Jei neskiriate komunisto nuo liberalo, gal neverta jums užsiiminėti politika kuri virš jūsų gebėjimų. Gal atrastumėte save megzdamas pirštines.

        • Prašalietis:

          Vidmantėli,”džiaugiuosi be galo” matydamas šiandiena Lietuvoje tokią gausybę “sugebančių užsiiminėti politika, kurie atėjo ne iš piršitinių mezgėjų”. Jiems tepakanka “kietesniam politiniam išsireiškimui”vieno žodžio ” komunistas”. Sujungę šį žodį su bet kokiu kitu žodžiu,šie” politikos tautiniai specai”pasako vieni kitiems tokias”išraiškingas ir naujas politines prasmes”,kurių daugelis”suprasti dar tautiškai ir komunistiškai nepribrendo”.

          • Prašalietis:

            Beje, kaip taisyklė šie “tautiniai gebėtojai užsiiminėti politika”nežino tikros pradinės šio žodžio prasmės,iš ko jis yra kilęs ir kokią daugumos dirbančių eilinių žmonių svajonę jis simbolizavo devyniolikto amžiaus mąstytojams-humanistams kūrusiems gerovės visiems teorijas….

            • Kemblys:

              ,,humanistams kūrusiems gerovės visiems teorijas” nepavyko. Pasekmės paskandino kraujuje ne vieną kraštą pasaulyje.
              Parašyk kokią klaidą padarė tie ,,humanistai”, kad kiti nesektų jų ,,teorijomis”.

              • Prašalietis:

                Kiek ir kokį pasaulio kraštą”paskandino kraujyje”kur buvo “humanistų teorijos”,beje,kurių iki galo niekas nesilaikė, ir kiek ir kokį pasaulio kraštą”nepaskandino kraujyje”kur niekados nebuvo “humanistų teorijų”gali sužinoti pasidomėjęs šaltiniais paremtais istoriniais dokumentais ir faktais.Ne”politinių diedukų” kaip V.Lansbergis ar “močiučių” kaip Grybauskaitė pasakojimais, kurie prieš keliasdešimt metų buvo vienokie, pasikeitus aplinkybėms pasidaro kitokie. Ar žinai kada,niekados neturėjusios”humanistų”teorijų, JAV prisivežtus dešimtis milijonų juodaodžių pradėjo pripažinti žmonėmis ir atitinkamai su jais elgtis, ar žinai kas ir kodėl šiandien kariauja daugelyje pasaulio rajonų…

  9. Romas:

    Kuo daugiau klaidų padarys litovcai, tuo laimingesnis bus “Prašalietis”. Jis neturi tikslo klaidas šalinti. Jo tikslai priešingi – klaidomis pasinaudoti. Jas išpūsti, interpretuoti, pridurti, apdergti. Kuo daugiau klaidų, tuo daugiau darbo, kuo daugiau darbo, tuo daugiau babkių.
    Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. “Prašalietis” neleidžia mums pamiršti kai kurių kaimynų ir jų tikslų mūsų atžvilgiu.
    Suprantama, kad darbas “kontorai” nėra faktas. Tai tik viena iš versijų.

    Kita versija – kad tai visų Lietuvos valdžių neįvertintas ir neįkainuotas ne koks nors “netašytas kaimo bernas”, o didis intelektualas ir istorijos žinovas… Jam nieks nepasiūlė jokios “taburėtkės” – kaip apmaudu ir skaudu. Ir jie dar pasigailės…

    Trečia versija. “Bio-energetikas”. Esu su tokiu susidūręs “Sirijaus” (ezoterinėje) svetainėje, Daug panašaus – gera iškalba, jokių idėjų neturėjimas, diskusijos oponentų vadinimas mažybiniais vardais, jų menkinimas, pasityčiojimas.
    Jei pavyksta priešininką išmušti iš pusiausviros, sunervinti – tikslas pasiektas. Tokiu atveju žmogus (energetiškai) tampa panašus į rėti, o bio – energetikui tik to ir reikia…

    Tai irgi, suprantama ne faktas. Bet kokiu atveju pravartu prisiminti rytietišką patarlę:
    “Šunys loja, o karavanas eina”.

  10. Prašalietis:

    Didelis Tamsta Romai, komentarų erdvėse rimtesni komentatoriai pabando”ką žino” parašyti į autoriaus straipsnelyje nagrinėjamą temą, ją papildyti ar paoponuoti straipsnelio autoriui ar kitiems komentatoriams. Na o “intelektualai”,kurie neturi ką pasakyti į temą, “neteisingai komentuojantčia”,pradeda varyti”versijas kam jis tarnauja”, kokia jo kaip”bio-energetiko matomai nekokia psichinė sveikata”, nes jis neturi idėjų, naudodamas mažybinius vardus”menkina pašnekovus, iš jų tyčojasi”ir t.t. Šiandieninė išsivaikščiojančios Lietuvos fenomenas, kad”politikos žinovai atėję ne iš pirštinių mezgimo” nežino elementarių dalykų: galima pasišaipyti iš tik oponento primityviai sakomų netiesų, naudojamų primityvių neatitinkančių tikrovės teiginių, nežinojimo, primityvaus šališkumo, iš tokių versijų kaip”bio-energitas” su kuriuo tau teko”susidurti Sirijaus(ezoterinėje) svetainėje ir t.t. Galima dideliam Tamstai Romui,matomai pasaulio pažinimą išmokusiam iš matytų ar perskaitytų Komix-ų,pasiūlyti”bio ir kitokių versijų kūrimo galimybėms padidinti” apsilankyti realiai esančioje daugeliui žinomoje vietoje(ne ezoterinėje svetainėje) … ir susitikti su ten realiai nuolatos gyvenančiais ar periodiškai apsilankančiai tautiniais Napoleonais, Enšteinais ir t.t. Su ten papildytu versijų kūrimo “sugebėjimo” bagažu parašysi taip,kad manau neliks nieko kito,kaip ” ir šunims loti mažiau ar visai neloti” ,ir išsivaikščiojančiam, skurde egzistuojantiam, šienaujamam susirgimų tuberkulioze ir sifiliu karavanui,nuolat mažėjant jo tautinių keleivių,”eiti dar sparčiau”….

  11. Romas:

    Nieko kito ir nesitikėjau. “Kemblys” uždavė “Prašaliečiui” konkretų klausimą, dėl klaidų. Bet pastarasis jokio recepto, jokios idėjos taip ir nepagimdė. Ir negalėjo. Nes tai tik šūdo malimo mašinėlė.

    • Prašalietis:

      “Kemblys” uždavė “Prašaliečiui” konkretų klausimą, dėl klaidų. Kemblio”klausimas”: ,,humanistams kūrusiems gerovės visiems teorijas” nepavyko. Pasekmės paskandino kraujuje ne vieną kraštą pasaulyje.
      Parašyk kokią klaidą padarė tie ,,humanistai”, kad kiti nesektų jų ,,teorijomis”….. Jei čia Kemblio,save laikančio pakankamai išsilavinusiu ir šį tą suvokiančiu politikoje ir ne tik…,yra rimtas ir kažkokią prasmę turintis klausimas, tai tuomet V.Lansbergio Santykis yra viskas yra kūrinys savo “filosofinės minties gilumu,žmogų supančio pasaulio ir būties pažinimo reikšme susilyginantis su Aristoteliu, Platonu, Kantu, Hegeliu, Marksu kartu paėmus”… Loginis klausimas gali kilti ir būti apie “humanistų ir ne humanistų” vienokių ar kitokių teorijų teisingumą, jų aktualumą vienais ar kitais istoriniais periodais, jų padarytą ar daromą reikšmę žmonijai ir t.t. Na o Kemblio, pasiskolinsiu pakomentavusio Vidmanto”išmintį”,”neatėjusio į politikos žinovus iš pirštinių mezgėjų būrelio”, “konkretus klausimas”-Parašyk kokią klaidą padarė tie ,,humanistai”, kad kiti nesektų jų ,,teorijomis”- tėra loginė nelabai”didelė sąmonė”, nes žmonių”sekimas”teorijomis priklauso nuo teorijų teisingumo, žmonių sąmoningumo lygio,susiklosčiusių istorinių aplinkybių, tų teorijų poreikio ir aktualumo atitinkamu istoriniu laikotarpiu ir t.t. Ir jokios reikšmės negali turėti “humanistų, nehumanistų”teorijoms jų buvusios asmeninės realios ar tariamos”klaidos”, jų šiandiena”nustatyta lytinė orientacija, psichinė sveikata…” ir t.t.Siūlau abiems Kembliui su Romu susėsti kartu, perskaityti Kemblio klausimą,gerai pagalvoti ir “pabandyti atrasti” kas ten yra, rimtam pokalbiui ar diskusijai,”logiško” parašyta…..

  12. Romas:

    “Kemblys” paklausė ne V. Lansbergio, ne Aristotelio, Platono, Kantu, Hegelio ar Markso. Jis paklausė “Prašaliečio”, kokia būtent jo “filosofijos gelmė” ir pasaulio “būties suvokimas” – (be klaidų).

    Tai ar bus “Prašaliečio” versija?

    • Prašalietis:

      Romuk, kad pagaliau tau pavyktų”surasti duris savo virtuvėje ir iš jos išeiti” pradžiai paimk ir nukopijuok Kemblio”klausimą”, jį perskaityk, pabandyk pasikarti mintyse žodius, jei nesuprasi kas ten lietuviškai parašyta, aš tau jau sakiau, sueikite abu su Kembliu ir paskaitykite kartu…..ir pagalvokite kartu.Jei suvoksite ką parašė Kemblys, tik tuomet gal pajėgsi ką nors adekvataus susapnuoti apie”filosofijos gelmes ar būtie suvokimą”,apie filosofijos klasikų teiginius ir t.t….

    • Prašalietis:

      P.S.Romuk,dėl vesijų”tobulinkis” ne tik Sirijaus (ezoterinėje) svetainėje…

  13. Romas:

    Su Romuku viskas tvarkoje, jis šiandien stipriai dirba, betonuoja tvartelį, tik dabar atėjo…
    O va “Prašalietis” , matau – pradėjo nervintistis, daryti klaidas po du kartus rašyti tą patį. Nebijok, aš tik “netašytas kaimo bernas”.
    Persunkus “Kemblio” klausimas? Galiu paklausti aš. Kokia tavo visuomenės vizija? Kaip viskas turėtų būti?

    • Prašalietis:

      Romuk, supratau, kad man jau reikia baigti su tavimi “intelektualinę diskusiją”Kemblio užduoto klausimo tema. Gerai kad laiku man pasakei apie mano dvasinę būseną, tavo psichiatrinės diagnozės jau nebelauksiu. Na o su Kemblio klausimu ir su tavo kitais klausimais” Galiu paklausti aš. Kokia tavo visuomenės vizija? Kaip viskas turėtų būti?” marš į A.Juozaičio priešrinkimines viktorinas ar vaikų darželio užsiėmimus. Gerai miegok ir mažiau skaityk Komiksų, neklaidžiok Sirijaus (ezoterinėje)svetainėje, kur sutinki visokių “Bio-energetikų” žeidžiančių vaikų psichiką.Iš vaiko amžiaus juk jau seniai išaugai.Raski laiko nuo Komiksų ir Sirijau(ezoterinės)svetainės ir paskaitinėk rimtesnius komentarus,kuriuos pajėgsi suvokti, tuomet “sugebėsi”ne tik prie atrasto”kaimo berno”pridėti”netašytas…. Sėkmės atsakymų į tavo klausimus ieškojimuose A.Juozaičio rinkiminėse viktorinose ir kituose tokio tipo renginiuose…

  14. Romas:

    Šitiek primalei šūdo ir neturi geresnės versijos už V. Lansbergį, Gribauskaitę, A. juozaitį? Už tautinius filosofus ir visą neišmokusią gyventi savarankiškai, paklydusią tarp rytų ir vakarų lietuvių tautą?
    Neturi jokios idėjos? Jokios vizijos?
    Taip juokiasi “puodas”, kad “katilas” juodas.

  15. Romas:

    Nuo pat pradžių man rūpi išsiaiškinti tos pagiežos priežastį, kurią „Pašalietis“ be atokvėpio lieja ant visų lietuvių. Keliomis iš galimų versijų jau pasidalinau. Tikėtis iš jo atvirumo ir „prisipažinimo“ – naivu. Ypač dabar, kai „nusiplovė“.
    Buvo, bent jau teorinė tikimybė, kad jis turi geresnę Lietuvos viziją, nei visi jo dergiami… Ilgai bandžiau ją „išpešti“, bet akivaizdu, kad tokios paprasčiausiai – nėra. Ir tame nieko nuostabaus.

    Toli gražu ne visi žmonės yra konstruktyvios orientacijos, kūrybiški, turintis kokių nors idėjų. Esama ir kitokių. Pvz. sporte, kad ir futbole vieni (su kūrybiniu polinkiu) statomi į puolimą ar saugus, o turintys stipresnį polinkį griovimui, ardymui – į gynybą. Gyvenime žmones su įvairiais polinkiais, talentais galime stebėti visur ir visada, kad ir žiūrimiausioje laidoje (anot reklamos) X – faktoriuje.

    Yra pasakymas, kad „revoliucijas sukelia idealistai, o jomis pasinaudoja karjeristai“. Prie šitų dviejų tipažų man dar labai rūpi pridurti ir trečiąjį – demagogus. Kurie revoliucijos idėją galutinai sugriauna. Tai žmonės neturintys jokių idėjų, bet turintys puikią iškalbą psichologinę nuovoką, gebantys valdyti kitus. Tokie žmonės sugeba kalbėdami visą valandą ar ilgiau ir nieko nepasakyti. Tai demagogijos menas…

    Tokie žmonės sudarė didelę tarybinės nomenklatūros dalį. Jie savo viduje neturėdami jokios idėjos, komunizmo statybos idėją pakeitė DEMAGOGIJA . Tokiu būdu TSRS supūdydami iš vidaus. M. Gorbačiovo „perestrojka“ buvo tik nesėkmingas bandymas padėtį išgelbėti. Patys demagogai šitos giluminės priežasties nesuvokia. Jie visus „šunis“ kabina ant Garbačiovo, Lansbergio ir visų litovcų…

    DEMAGOGIJA IR DEMAGOGAI nieko sukurti negali, jie gali tik sugriauti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *