Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė (video, nuotraukos)

www.alkas.lt
2018 10 28 23:19
5
0
SHARES
Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr
Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.

Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos“. Spaudos konferencijoje dalyvavo Etninės kultūros tarybos (EKGT) pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, EKGT narės dr. Daiva Vyčinienė ir Nijolė Balčiūnienė.

Konferencija  „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“ buvo siekiama atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į folklorinių ansamblių, kraštotyrininkų bei žygeivių judėjimo reikšmę išsivaduojant Lietuvai iš sovietinio režimo. Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai, tiriantys etnokultūrinio sąjūdžio ypatumus, folklorinių ansamblių, žygeivių, kraštotyrininkų ir ramuviečių judėjimo pradininkai, aktyvūs dalyviai. Aptarta šio judėjimo reikšmė ir prasmė Lietuvos istorijoje. Dalyvavo apie 100 žmonių.

Susirinkusius į konferenciją pasveikino Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad folklorininkai ir žygeiviai sovietmečiu buvo tylieji rezistentai, Sąjūdžio šaukliai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė taip pat pripažino folklorinio judėjimo reikšmę išsaugant tradicijos gyvastį bei tautinį sąmoningumą sovietmečiu. Seimo Kultūros komiteto narys ir Seimo Laikinosios etninės kultūros grupės pirmininkas Robertas Šarknickas pabrėžė, kad šiandieninėje situacijoje būtina surasti vietą etninei kultūrai švietimo sistemoje. Seimo narys Mindaugas Puidokas taip pat pastebėjo, kad būtini politiniai sprendimai, orientuoti į etninės kultūros saugojimą ir aktualinimą. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pakvietė folkloro ansamblių, žygeivių, kraštotyrininkų ir ramuviečių judėjimo dalyvius bei šio judėjimo tyrėjus pasidalinti mintimis apie jo reikšmę Lietuvai išsivaduojant iš sovietinio režimo.

P1620634-2400
Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sovietmečiu kilusį folklorinį, ramuviečių, žygeivių judėjimą tirianti prof. dr. Ainė Ramonaitė akcentavo, kad dalyvavimas šiame judėjime to meto žmonėms buvo galimybė atsiriboti nuo sovietinės visuomenės, sovietinių ritualų ir kartu kurti savo, alternatyvų pasaulį, kuriame jie galėjo jaustis oriai. A. Ramonaitės teigimu, šis alternatyvus etnokultūrinis judėjimas buvo svarbus veiksnys, nuo kurio prasidėjo sovietinės sistemos griūtis: neatsitiktinai pirmasis Sąjūdžio mitingas  įvyko savaitė po festivalio „Skamba skamba kankliai“.

Konferencijos pranešėjų, kurie buvo aktyvūs folkloro ansamblių, žygeivių, kraštotyrininkų ir ramuviečių judėjimo dalyviai nuo pat šio judėjimo ištakų, pasisakymai buvo jausmingi ir įkvepiantys. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, poetas Vladas Braziūnas sujaudino savo prisiminimais apie tai, ką reiškė anuometiniam jaunam žmogui paslapčia, už uždangstytų langų dainuoti „Lietuva brangi“. Kitas kraštotyros judėjimo iniciatorius. Ilgametis VU kraštotyrininkų ramuvos vadas Venantas Mačiekus papasakojo, kad jo poreikis užsiimti šia veikla kilo ne šiaip sau – o kasdien susiduriant su niekinamu požiūriu į lietuvių kultūrą. Prof. dr. Valentinas Baltrūnas papasakojo apie 1966 metais žygeivių Punioje pasirašytą sutartį, kurioje išreikštas atsiribojimas nuo sovietinio turizmo. Sutartyje įtvirtinta, kad žygeiviu gali vadintis tik tas, kuris aktyviai tyrinėja savo kraštą, užsiima kraštotyros veikla.

Nijolė Balčiūnienė pastebėjo, kad didžiai klysta tie, kurie folkloro ansamblių ir žygeivių judėjimą laiko sovietinės sistemos dalimi. „Taip teigiantys nežino, kaip mes iš tiesų jautėmės, – sakė N. Balčiūnienė. – Mes duodavome žygeivio priesaiką suklaupę ant kelių prieš piliakalnį. Kiekvienas žygis turėjo tikslą ką nors duoti Lietuvai. Po žygio mes – jauni studentai – sukviesdavome vietinius žmones ir pasakodavome jiems tai, apie ką visi bijojo kalbėti. Mes lankėme Punsko, Gervėčių, Pelesos lietuvius, stengdamiesi palaikyti jų tautinę dvasią“. Antanas Gudelis atskleidė, ką jam anuomet reiškė dalyvavimas Rasos šventėse: „Mes buvome taip „atsikandę“ švenčių be šventumo ir taip troškome tikros šventės, kurioje būtų tikro šventumo. Rasos šventė išties buvo didžiausias jaunystės įvykis.“ Ramunė Vėliuvienė taip pat pastebėjo, kad dalyvavimas kraštotyros veikloje anuometiniam jaunam žmogui buvo labai gili patirtis. Lina Petrošienė pasidalino įžvalgomis, kaip folkloro ansamblių judėjimas vyko kitame Lietuvos gale – Klaipėdoje.

Ilgus metus VU folkloro ansambliui „Ratilio“ vadovavusi Zita Kelmickaitė pasakojo, kad nors folklorininkai anuomet ir nenorėjo eiti į derybas su valdžia, vis dėlto be jos išsiversti buvo neįmanoma – su valdžia buvo būtina derintis ir „išsukti uodegą“ žinant ar nujaučiant, ką galima, o ko negalima oficialiai rodyti. Beje, pasak Z. Kelmickaitės, dėl vienos ar dėl kitos priežasties valdžia folklorui anuomet skyrė daugiau dėmesio nei šiandien. O ir visuomenės domėjimasis buvo didžiulis – į „Ratilio“ koncertus susirinkdavo tiek žmonių, jog lūždavo durys.

Rūta Vildžiūnienė atkreipė dėmesį į šių dienų skaudžią aktualiją – nykstantį dainavimo kartu fenomeną. Ji atkreipė dėmesį, kad dar 1974 metais grįžtantiems iš repeticijos folkloro ansamblio dalyviams buvo natūralu dainuoti mieste, troleibuse. „Dainuodami mes patenkinome autentiškos būties troškulį, buvome kupini savigarbos. Ir niekas niekada nieko nereplikavo. Buvo juntamas visuomenės supratimas, kad daina yra šventa“, – teigė R. Vildžiūnienė ir pridūrė, kad tai buvo ir protestas prieš oficiozinę pompastiką. Ji išsakė mintį, kad ir šiandien vertėtų atsigręžti į nescenines folkloro formas: esminis folkloro tikslas nėra sužavėti, padaryti įspūdį; folkloro tikslas yra kurti ontologinį saugumą jį dainuojantiems; folklorą reikia ne atlikti, o su juo gyventi.   

Konferencijos pabaigoje vyko prof. habil. dr. Daivos Vyčinienės vadovaujama diskusija „Folklorinis judėjimas prieš ir po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo“. Prof. dr. Rytis Ambrazevičius atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien etninė kultūra išgyvena ne pačius geriausius laikus: daug kam etninės kultūros simboliais yra tapusios vyžos, klumpakojis ir cepelinai, o etnologija kai kurių visuomenės veikėjų gretinama su tokiais pseudomokslais kaip, pvz., chiromantija. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės nuomone, etnokultūriniame lauke galima pastebėti ir optimistiškesnių tendencijų. Pavyzdžiui, folkloro ansamblių Lietuvoje nemažėja, jie yra vis geriau pasirengę. Galima pastebėti didžiulę folklorinių reiškinių įvairovę: nuo archajiškų formų rekonstravimo iki modernių postfolkloro projektų. V. Šatkauskienės nuomone, visi šie reiškiniai yra sveikintini ir prasmingi.

Eglė Valentė, inicijavusi daugelį ugnies skulptūrų misterijų per rudens Lygiadienio šventę Vilniuje ir kituose miestuose, atkreipė dėmesį į tai, kad tikrai įmanoma rasti tokių kultūros formų, kuriose profesionalusis ir liaudies menas puikiai derėtų tarpusavyje. Jos pastebėjimu, ieškoti naujų folkloro perteikimo priemonių yra būtina, nes folkloras yra galinga psichoterapijos forma, kuri negali būti atimta iš visuomenės.

Daiva Vyčinienė pastebėjo, kad folkloras šiandien gali reikštis dviem kryptimis: pavyzdžiui, sutartinės gali būti atliekamos tiek profesionaliai, kartu su didžiausiais šedevrais šiuolaikiniame mene, tiek kaip žmonių mases įtraukianti ir didžiulį džiaugsmą jiems teikianti dvasinė praktika.

Julija Ikamaitė M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja atkreipė dėmesį, kad jaunoji karta yra atvira etninei kultūrai. Tai rodo jos patirtis organizuojant įvairias etnokultūrines, bendruomenines menines akcijas. Tačiau kad šis alkis būtų pasotintas, pasak J. Ikamaitės, reikalinga politinė valia – sprendimas suteikti galimybę gauti etnokultūrinių žinių kiekvienam vaikui kiekvienoje mokykloje. „Etninės kultūros dėstymas mokykloje turėtų būti nekvestionuojamas dalykas, nes tik taip galima išauginti susidomėjimo bangą“, – kalbėjo menininkė.

Internetinio dienraščio Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas atkreipė dėmesį į tai, kad minint folklorinio sąjūdžio 50-metį nederėtų pamiršti ir Jono Trinkūno veiklos bei indėlio. Pasak jo, Jonas Trinkūnas folklore išryškino dvasinį, arba religinį, pradą – tai esminis dalykas atskiriant folklorą nuo aranžuoto sceninio sovietmečio folkloro. Pasak J. Vaiškūno, kalbėdami apie šventumo ar dvasingumo jausmą, patiriamą akistatoje su folkloru, turime pripažinti jo religinę prigimtį. J. Vaiškūno teigimu, didžiausias žygdarbis, kurį galėtų nuveikti šiandieninis Seimas – senosios Baltų religinės bendrijos Romuvos valstybinis pripažinimas.

J. Vaiškūno pasisakymas:

Konferenciją užbaigė koncertas. Jame dalyvavo 50-metį švenčiantis VU folkloro ansamblis „Ratilio“ ir nuo 1970 m. gyvuojantis Žiūrų kaimo etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja šio kaimo aplinkoje išaugusios kelios kartos.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašas:

Konferencijos tiesioginė transliacijos vaizdo įrašas:

„Ratilio“ ansamblio pasirodymas konferencijos dalyviams:

Konferencijos nutarimas:

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto ir Etninės kultūros globos tarybos surengtos konferencijos

Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė skirtos Atkurtos Lietuvos 100-mečiui, folklorinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui
vykusios Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. spalio 24 d.

NUTARIMAS

Konferencijos dalyviai,

  • primindami, kad etnokultūrinis sąjūdis, kuriame telkėsi žygeiviai, kraštotyrininkai ir ramuviečiai, folkloro ansambliai ir dainų klubai, sugebėjo sukurti sovietinei ideologijai netarnaujantį alternatyvų sociumą visuomenėje su savo moraliniu kodeksu ir neblogai išvystyta kultūros, švietimo ir informacijos sistema, siekiant atsiriboti nuo režimo, išsaugoti tautinę tapatybę ir kultūrą bei išlaikyti žmogišką orumą iškreiptoje sistemoje;
  • atkreipdami dėmesį, kad etnokultūrinis sąjūdis atsiribojo nuo stilizuotos, pseudoliaudiškos, „liaudies valdžiai“ šlovinti skirtos kultūros, iškėlė autentišką folklorą bei bendruomenę vienijančias senųjų liaudies dainų ir kalendorinių švenčių šventimo praktikas, skatino istorinį ir kraštotyrinį savo šalies pažinimą, puoselėjo artimumą kaimo žmonėms ir gamtai, bendruomeniškumą ir kitas paprotines vertybes;
  • patvirtindami, kad etnokultūrinis sąjūdis, kurį sudarė daug formalių ir neformalių organizacijų bei grupių, patyrė daugybinius sovietinio saugumo persekiojimus, draudimus ir represijas;
  • pabrėždami, kad etnokultūrinis sąjūdis, ryškiausiai iškilęs Lietuvoje XX a. 7-ajame dešimtmetyje Vilniaus universitete ir tarsi tinklas plačiai pasklidęs po Lietuvą, ilgainiui per porą dešimtmečių tapo vienu iš reikšmingiausių Persitvarkymo Sąjūdžio ir Dainuojančios revoliucijos galios šaltinių;
  • apgailestaudami, kad Lietuvos visuomenė ir pasaulis per mažai žino apie šio judėjimo mastą ir svarbą, kuri nėra menkesnė už savo laiku gyvavusį knygnešystės judėjimą;
  • sunerimę dėl to, kad pastaruoju metu apie etnokultūrinį sąjūdį imamos skleisti šmeižikiškos nuostatos neva jis tarnavo sovietiniam režimui;
  • konstatuodami, kad dabartiniu metu folkloro ansambliams bei kitiems etnokultūriniams kolektyvams tenka nemažas krūvis reprezentuojant mūsų krašto tradicijas, tačiau neretai šiai veiklai nesudaromos tinkamos sąlygos plėtotis ir skleistis,

ragina

  • Lietuvos Respublikos Seimą – valstybiniu lygmeniu pripažinti etnokultūrinio sąjūdžio reikšmę ir svarbą;
  • Švietimo ir mokslo ministeriją – įtraukti etnokultūrinio sąjūdžio raidos ir reikšmės pažinimą į švietimo programas, vadovėlius ir kitas metodines priemones, įtvirtinti privalomą etninės kultūros dalyką bendrojoje pradinio ugdymo programoje;
  • Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir kitas žiniasklaidos priemones – skleisti žinias apie etnokultūrinį sąjūdį, kurti apie jį laidas, filmus ir pan.; taip pat kurti aktualias laidas apie etninę kultūrą, apimant ir šiuolaikinius jos reiškinius;
  • Kultūros ministeriją, Lietuvos kultūros tarybą, Švietimo ir mokslo ministeriją bei savivaldybes – sudaryti palankias sąlygas folkloro ansamblių ir kitų etnokultūrinių kolektyvų bei organizacijų tęstinei veiklai plėtotis, skiriant finansavimą ir patalpas;
  • Vilniaus miesto savivaldybę – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų“ atspindėti etnokultūrinio sąjūdžio idėjas ir sudaryti galimybes etninės kultūros plėtrai Tautos namuose.
P1620517-2400
P1620369
P1620385
P1620388
P1620536
P1620540
P1620541
P1620546
P1620551
P1620558
P1620561
P1620564
P1620566
P1620571
P1620578
P1620590
P1620597
P1620598
P1620602
P1620613
P1620625
P1620630
P1620640
P1620692
P1620694
P1620503-2400
P1620516-2400
P1620519-2400
P1620523-2400
P1620596-2400
P1620619-2400
P1620634-2400
P1620647-2400
P1620650-2400
P1620652-2400
P1620664-2400
P1620666-2400
P1620667-2400
P1620679-2400
P1620682-2400
P1620675-2400
P1620716
P1620713
P1620734
P1620698
P1620719
P1620723
P1620726

Susiję straipsniai:

  1. Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video)
  2. Seime aptartos karo Ukrainoje pasekmės Lietuvai ir Europai (video)
  3. Spalio 24 d. vyks konferencija, skirta etnokultūrinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui (tiesioginė transliacija)
  4. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  5. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  6. Seime prasidėjo konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ (video)
  7. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  8. Seime – spaudos konferencija skirta Etnografiniams regionams ir muzikiniam folklorui (tiesioginė transliacija, video)
  9. XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius (nuotraukos)
  10. Seime bus aptarta etninės kultūros politika (tiesiogonė translacija)
  11. Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video)
  12. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  13. Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų (nuotraukos, video)
  14. Seime vyks konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ (tiesioginė transliacija, video)
  15. Seime įvyko naujųjų narių priesaika (video)
  16. Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos, video, dienotvarkė)
  17. Alkas.lt pažymėjo 5-erių metų sukaktį (nuotraukos, video)
  18. Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video)
  19. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  20. Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“
  21. Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
  22. Signatarų konferencija Seime „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ (tiesioginė transliacija, video)
  23. Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija)
  24. Seime N. Puteikio spaudos konferencija „Kodėl persekiojama kultūrinė žiniasklaida, o Krymo aneksiją remiantys politikai globojami?“ (video)
  25. Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
  26. Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video)
  27. Seime vyko pokalbis skirtas Europos kultūros paveldo metams (video)
  28. Seime surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ (video)
  29. Seime vyks konferencija „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“ (tiesioginė transliacija)
  30. Konferencijoje bus aptartos Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo apsaugos problemos (tiesioginė transliacija)

Comments 5

  1. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Prigimtinės, t. y. etnokultūros sklaidos veteranas J. Vaiškūnas Jono Trinkūno vardu pakvietė nuo priešsanskrito laikų egzistuojantį senąjį baltų, kaip ir įvairių pakraipų krikščioniškus bei žydų tikėjimus, tikėjimą pripažinti egzistuojančiu kultūriniu faktu, kartu suteikiant jam valstybinį statusą. Pritarčiau jau vien dėl to, kad, gerb. J. Verygos žodžiais tariant, sunkios formos depresinės ligos visuomenėje 16-18 proc. atvejais nuo visų depresinių ligų kyla dėl žmogaus bendravimo su gamta nebuvimo.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      2 m. ago

      Matyt, “bendavimą su gamta” šiuo atveju derėtų suprasti ir kaip vyro ir moters lytinį bendravimą. Beje, dėl šio “bendravimo nebuvimo” pirmiausiai gali būti ir visokios kitos bėdos šeimoje. Juk, matyt, ne veltui žmonių sakyta, jeigu lovoje tvarka, tai ir barščiai skanūs…

      Atsakyti
  2. liepa says:
    2 m. ago

    o be zydu gal galima apsieiti.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    2 m. ago

    Džiaukimės užauginę tikrus paveldo saugotojus. Pasiklausykime šiandienos LRT laidą
    lrt.lt/mediateka/irasas/1013705285/lrt-aktualiju-studija-2018-10-29-09-05
    Nacionalinio radijo laidos vedėjas, parlamentaras M. Adomėnas – su tokiais susipratusiais vyrais tautos kultūros paveldui niekas negresia, jo laukia šviesi ateitis.

    Atsakyti
    • Dalia says:
      2 m. ago

      Šią laidą su M. Adomėnu taikliai apibūdino Valtybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas:
      “Diskusija su Mantu Adomėnu. Paklausykite, bičiuliai. Įdomių minčių pasakyta. Ir Žemaitė, pasirodo, paseno. Jaunimas, esą, jau jos nebegali suprasti. Kažkada skambėjo – …labanakt, Maironi”. Nejaugi atėjo laikas pasakyti – „…sudie, Žemaite?”

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

2021 01 20
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis Seimas apibendrino pirmosios darbo sesijos rezultatus

2021 01 14
Atliekos | VASA nuotr.

Seimas svarstys siūlymus, kaip sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose

2021 01 14
Kelionės | sam.lt nuotr.

Grąžinama ankstesnė pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarka

2021 01 14
Vaistai | sam.lt nuotr.

Kompensuojamuosius vaistus gaus daugiau skurdžiai gyvenančių asmenų

2021 01 14
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

2021 01 13
30-tą kartą iškilmingai paminėti Lietuvos laisvės gynėjai (video, nuotraukos)

30-tą kartą iškilmingai paminėti Lietuvos laisvės gynėjai (video, nuotraukos)

2021 01 13
2020 m. Laisvės premija įteikta demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai (video, nuotraukos)

2020 m. Laisvės premija įteikta demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai (video, nuotraukos)

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24
Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24
Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai
  • ŽEMAITIS apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žiemą – ypatingas dėmesys augintinio kailiui
  • Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse
  • Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
  • Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2410; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2026; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1740; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1425; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1308; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seime verda aistros dėl padėjėjų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
8
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsiliepdamas į Kęstučio Masiulio skundą prieš Petrą Gražulį dėl jo galimų santykių su padėjėja 2015 m. Seimo narys Petras Gražulis...

Skaityti toliau

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Sausio 18 d. eidamas 69-uosius metus, mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas. 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais V....

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
32
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai
  • ŽEMAITIS apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Baltijos Asamblėja pabrėžė glaudaus Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarbą (video)

Baltijos Asamblėja pabrėžė glaudaus Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarbą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai