G. Navaitis. Pamiršta suvereno diena (32)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kas, drauge su valdančiais, primiršo – spalio 25-oji yra Lietuvos Konstitucijos diena. Lietuvoje pagrindinį įstatymą derėtų vertinti. Lietuvos istoriją puošia pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje priimta dar 1791 metais. Dabartinė Konstitucija irgi verta pagarbos, nes buvo priimta referendume, už ją pasisakė Lietuvos piliečiai. Pirmieji jos straipsniai skelbia, kad „suverenitetas priklauso Tautai“, o jo varžyti, riboti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių niekas negali.

Kai suverenu buvo monarchas ar diktatorius, jam pakakdavo pasitarti su padlaižūnais ar ir to nereikėjo, kad paskelbtų savo įgeidį, kuris tapdavo įstatymu. Konstitucija jam nekliudė.

XXI a. demokratinėje valstybėje atimti suvereno galias iš Tautos ir perduoti jas oligarchams ar išmintingam ir turtingam politikui nesiryžtama. Bet galima mėginti Tautos teises riboti. To norintiems labiausiai patiktų jei patys piliečiai nutartų, kad Konstitucijoje įrašytas teiginys „suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“ prarastų bent dalį vertės.

Artėjantys rinkimai bei su jais derinami referendumai tą kryptimi ir bando valdžios galias pertvarkyti. Siūlomos dvi Konstitucijos keitimo idėjos – Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės. Kaip ir dera sūriui spąstuose, iš pirmo žvilgsnio abi jos atrodo patrauklios.

Bandymas diskutuoti dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo neišvengiamai sukelia pyktį ir prakeiksmus, nes didesnė Lietuvos žmonių dalis tiki, jog Seimas yra labai brangus, o dar blogiau – yra visų jų bėdų priežastis.

Susirūpinusiems Seimo brangumu tiktų priminti, kad Seimo biudžetas 2018 m. buvo 30 milijonų eurų., Vyriausybės – 14, o Prezidento institucijos – 5,5. Siūlymų sumažinti išlaidas Vyriausybei ir Prezidentūrai nesigirdi. Susirūpinę Seimo brangumu nekalba apie Seimo narių padėjėjų skaičiaus mažinimą, nors gerai žino, kad tai tik slaptai viešas partijų finansavimo būdas. Jie nekalba ir apie Seimo kanclerio biuro, stenogramų skyriaus, dokumentų valdymo skyriaus, Seimo TV ir panašių darinių mažinimą. O jei dar prisiminti skubiai įkurtas Seimo pirmininko pavaduotojų pareigybes, kurių kiekviena kainuos per 100 tūkstančių eurų sunku patikėti nuoširdžiu rūpinimusi taupymu.

Bet gal rūpi aukštesnė įstatymų kokybė? Padarę mintinį eksperimentą – padidinę Seimo narių skaičių dvigubai iki 300 narių arba sumažinę dvigubai iki 70 narių – veikiausiai nutartume, kad didesnis Seimas geriau nei mažesnis atstovaus žmonių interesus ar bent apie juos drąsiau ir daugiau kalbės, kad didesnis Seimas bus sunkiau kontroliuojamas oligarchų ir jiems patarnaujančių partijų vadų. Pernelyg didelį kai kurių Seimo narių savarankiškumą užuominomis mini ir jų „mažinimo“ entuziastai, kurie mielai kalba apie rietenas bei sutarimo nebuvimą. Taigi vadovaujasi liūdnai Rusijos parlamentą apibudinančiu posakiu „Dūma – ne vieta debatams“ ir siekia paklusnesnio Seimo

Tiktų paklausti: „Paklusnesnio kam?“ Atsakymas, deja, numanomas ir patirtis, deja, jau yra. Buvęs Seimas buvo paklusnesnis Uspaskicho „Vikondai“, liberaliajai „MG baltic“, o dabartinis – valstietiškam agrokoncernui.

Seimo narių skaičiaus mažinimas nėra idėja iš esmės ribojanti suvereno, nuolat vis naujais draudimais ir ribojimais dresuojamo paklusti, galias, tačiau tai žingsnis gerai derantis su daug pavojingesniu dvigubos pilietybės siūlymu.

Apie jos prasmę diskusijos irgi nevyksta. Vis dėlto sunku nepastebėti, kad dvigubos pilietybės entuziastai nesidomi ko trūksta užsienyje gyvenantiems lietuviams, kokios paramos jiems reikia. („Alko“ skaitytojas gali pamėginti prisiminti bent vieną vienintelį siūlymą skirta lietuvybės užsienyje išsaugojimui. Vargu ar jam pasiseks.) Todėl irgi galime abejoti šios idėjos šalininkų nuoširdumu. O tada lengvai įžvelgsime ir svarbiausią, nutylėta referendumo dėl dvigubos pilietybės motyvą – atimti iš suverenios Tautos tiesioginio valdymo teisę.

Jau šiandieną surengti referendumą Lietuvoje itin sunku Ką beje puikiai supranta dvigubos pilietybės referendumo rengėjai siūlydami balsuoti kelias dienas.

Reikalavimai referendumui išaugo tiek, kad ir surinkti parašus, ir sukviesti balsuotojus tapo pernelyg sunku. Viena politinio „abejingumo“ priežasčių – daug žmonių išvyko į užsienį ir menkai dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime. Jei manysime, kad užsienyje gyvena arti milijono  lietuvių ir sugretinsime šį skaičių su 15-20 tūkstančių balsuojančių rinkimuose, tai turėsime padaryti išvadą – dar labiau padidinus tokių politiškai neaktyvių piliečių skaičių pasekmės bus akivaizdžios. Tauta galutinai praras ir taip jau sunykusią suvereno teisę į tiesioginę demokratiją, praras galimybę uždėti apynasrį valdžiai, nebegalės spręsti svarbiausių Tautos gyvenimo klausimų referendumu.

Taigi abu mums peršami siūlymai turi tą patį tikslą – sumažinti Tautos suverenitetą.

Lengva numanyti – jei kas praranda dalį valdžios, kažkas tą dalį įgyja. Gal oligarchai, gal Briuselio biurokratai, bet tikrai aišku, kad valdžios galios neliks niekieno.

Tikėtina, kad ne vienam šis tekstas pasirodys tolimas kasdienybei, kurioje apstu retai kada kasdieninėje kalboje vartojamų žodžių – konstitucija, suverenas, oligarchai.

Jiems reikia priminti laimės ekonomikos tyrimų išvadas – laimingesniu, patenkintų gyvenimu žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė ir sparčiau turtėja. Viena pasitenkinimo gyvenimu sąlygų – pasitenkinimas valdymu, pasitikėjimas valdžia. O pasitenkinimas valdymu auga jei piliečiai jame dalyvauja. Čia tiktų prisiminti Šveicariją, kuri daugumai lietuvių yra labiausiai sektinos šalies pavyzdys, prisiminti, kad joje daugiausia tiesioginės demokratijos ir užduoti retorinius klausimus – kiek tokios demokratijos beliko Lietuvoje, kiek jos liks po siūlomų „patobulinimų“ , ar Lietuvos Tauta norės menkinti savo teises, norės atsiduoti „geriau žinančių“ valiai?

Autorius yra psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: