EP apklausa: lietuviai geriau vertina padėtį ES negu savo šalyje (3)

68 proc. lietuvių mano, kad narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, o 88 proc. įsitikinę, kad ji atnešė naudos jų tėvynei (didesnis procentas užfiksuotas tik Airijoje ir Maltoje). Panašų požiūrį turi ir daugelis europiečių: 62 proc. jų remia savo šalies narystę ES, o 65 proc. įsitikinę, kad narystė jų šaliai atnešė naudos – tai didžiausi rodikliai nuo pat 1983-iųjų.

„Brexit“ derybų eiga kelia nerimą europiečiams, tačiau 66 proc. balsuotų už jų valstybės pasilikimą Sąjungoje (dauguma visose ES šalyse) ir tik 17 proc. – už pasitraukimą. Jeigu Jungtinės Karalystės (JK) pavyzdžiu Lietuvoje būtų surengtas referendumas, du trečdaliai (67 proc.) šalies gyventojų pasisakytų už pasilikimą ES ir vos 12 proc. – už išstojimą.

Tuo metu, kai baigiama derinti JK išstojimo sutartį, šie skaičiai išryškina augančią paramą ES visame žemyne. Vis dėlto dar būtina atlikti daug darbų, kad išspręstume europiečiams svarbias problemas, – sakė EP pirmininkas Antonio Tajani. EP „Brexit“ derybų grupės vadovas Gajus Verhofstadtas (Guy Verhofstadt) pridūrė: Nors privalome ruoštis visiems scenarijams, atrodo, kad nei Jungtinėje Karalystėje, nei kitose ES šalyse nėra daug tų, kurie remtų vadinamąjį „kietąjį“ „Brexit“ ar išvis nenorėtų jokio susitarimo. Tikiuosi, kad galutinis derybų rezultatas tai atspindės.

Daugiau nei ketvirtadalis apklaustų lietuvių (27 proc.) teigiamai vertina Europos Parlamentą, o dauguma (59 proc.) šią instituciją vertina neutraliai. Net 59 proc. lietuvių norėtų svarbesnio EP vaidmens (ES vidurkis – 48 proc.). Likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki EP rinkimų, 45 proc. lietuvių jais domisi (ES vidurkis – 51 proc.), tačiau tik ketvirtadalis žino jų datą. Trečdalis apklaustųjų Lietuvoje žada tikrai balsuoti EP rinkimuose, dar 17 proc. – beveik neabejotinai. Dar dešimtadalis apklaustųjų teigė galbūt balsuosią, o 39 proc. – kad tai mažai tikėtina. Visoje ES tikrai balsuoti žada 31 proc., beveik neabejotinai – dar 18 proc. piliečių. Aktyviausiai balsuoti ketina danai, švedai ir olandai (70–75 proc.), pasyviausiai – portugalai, slovakai ir čekai (26–28 proc.).

35 proc. apklaustų lietuvių mano, kad padėtis jų tėvynėje gerėja (balandį taip teigė 32 proc.), 43 proc. – kad blogėja, o 14 proc. neturi nuomonės. Nors apie padėtį ES lietuvių nuomonė gerokai palankesnė, nuo pavasario Lietuvoje sumažėjo manančių, kad padėtis ES gerėja – nuo 53 iki 43 proc., o 22 proc. lietuvių mano, jog padėtis ES blogėja. 59 proc. apklaustų lietuvių patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (Sąjungos vidurkis – tik 49 proc.), tačiau tik 42 proc. patenkinti demokratijos veikimu jų tėvynėje (nors tai 5 proc. punktais daugiau nei balandį, ES vidurkis – 58 proc.). Vos 16 proc. lietuvių pasitiki politinėmis partijomis (ES vidurkis – 27 proc.).

Lietuviams svarbiausios EP rinkimų kampanijos temos yra ekonomikos augimas, socialinė apsauga, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bei jaunimo nedarbas. 41 proc. lietuvių įsitikinę, jog nedarbas yra pagrindinė grėsmė, nuo kurios juos turėtų ginti ES. 38 proc. teigia, kad tokia grėsme yra skurdas ir atskirtis, 29 proc. – nelegali imigracija. Terorizmą lietuviai laiko gerokai mažesne grėsme nei vidutinis europietis. Paklausti apie tai, kokias vertybes EP turėtų ginti pirmiausia, lietuviai paminėjo žmogaus teises pasaulyje (50 proc.), žodžio laisvę (40 proc.) ir ES valstybių solidarumą (38 proc.). Tai panašu į vidutinio europiečio nuomonę. Nuo pavasario Lietuvoje pastebimai išaugo teigiančių, kad viena svarbiausių vertybių yra lyčių lygybė (nuo 32 iki 40 proc.).