Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Išplėstiniame EKGT posėdyje aptarti svarbūs etninės kultūros globos klausimai (nuotraukos) (2)

Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas ir EKGT pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė | EKGT nuotr.

Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas ir EKGT pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė | EKGT nuotr.

Spalio 5 d. Kauno tautinės kultūros centre įvyko išplėstinis Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir jos padalinių – Regioninių etninės kultūros globos tarybų – posėdis. Posėdžio dalyvius Seimo Kultūros komiteto vardu pasveikino Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Posėdyje svarstyti dabartiniu metu svarbiausi etninės kultūros globos klausimai: dėl etninės kultūros ugdymo plėtros; dėl etninės kultūros projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų per Lietuvos kultūros tarybą; dėl Etninės kultūros  valstybinės programos 2019–2027 m. rengimo.

Aptariant etninės kultūros ugdymo plėtros klausimą, pastebėta, kad remiantis EKGT šiuo metu vykdomos apklausos Lietuvos mokyklose išankstiniais duomenimis, daugelyje mokyklų  etninė kultūra yra įjungiama į kitus dalykus, tačiau tai daro mokytojai, neturintys etnokultūrinio išsilavinimo.  Tokia pdėtis susidaro dėl to, kad daugelyje mokyklų etninės kultūros žinovų nėra. Dėl to po etninės kultūros pavadinimu „palenda“ įvairiausi vadinamieji  „edukaciniai užsiėmimai“, kurie iš tiesų su etnine kultūra nieko bendro neturi.

Posėdyje priimtas nutarimas siūlyti, kad kiekvienoje mokykloje privaloma tvarka atsirastų bent vienas švietimo darbuotojas, turintis etnokultūrinių žinių. Pastebėta, kad šio klausimo sprendimas neįmanomas tol kol etninės kultūros specialistų nėra savivaldybių švietimo skyriuose ir Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM). Dėl to nutarta iškelti siūlymą ŠMM įsteigti ministro patarėjo etninės kultūros ugdymo klausimais pareigybę.

EKGT pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė papasakojo apie EKGT derybas su Lietuvos kultūros tarybos atstovais dėl geresnio etninės kultūros projektų finansavimo. Posėdyje regionų atstovai sakė, kad šiuo metu veikianti etninės kultūros projektų finansavimo sistema sudaro itin prastas sąlygas etninei kultūrai puoselėti, ypač regionuose. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pastebėjo, kad etninės kultūros finansavimo sistemoje regionai turėtų sulaukti didžiausio palaikymo sprendžiant ne tik etninės kultūros puoselėjimo, bet kitus klausimus (socialinius, ekonominius ir t. t.).

Nutarta viešai aptarti Estijos, Latvijos ir kitų šalių kultūros projektų finansavimo modelius, kuriuose kultūros projektai yra finansuojami daug tolygiau. Taip pat priimtas nutarimas rengti siūlymą dėl Vietos savivaldos įstatymo keitimo, siūlant pakeisti etninės kultūros globos funkciją iš savivaldybių savarankiškos į valstybės deleguotą.  

Posėdyje taip pat pristatytas EKGT parengtas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019-2027 m. koncepcijos projektas. Regioninių etninės kultūros globos tarybų nariai pakviesti teikti siūlymus dėl šios koncepcijos tobulinimo.  

Kauno tautinės kultūros centro vadovė Vilija Kepežinskienė pristatė šio centro gerąją patirtį: plačiai vykdomą švietėjišką veiklą, indėlį į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą. Nutarta kreiptis į Kauno miesto savivaldybę siūlant stiprinti Kauno tautinės kultūros centrą. D. Urbanavičienė pastebėjo, kad vietoje po Nepriklausomybės veikusių devynių etninės kultūros centrų šiuo metu Lietuvoje yra likę vos keletas. Iškelta mintis pamąstyti apie etninės kultūros centrų atgaivinimo galimybę

Minint Mokytojo dieną už švietėjišką kultūrinę veiklą pagerbti įvairiose švietimo srityse dirbantys etnokultūrininkai: Kauno miesto etninės kultūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Aida Žalimienė, Kauno tautinės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vaida Kasparavičienė, Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro dailės mokytoja Virginija Armanavičienė, Kretingos  Pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytoja ekspertė Virginija Rudavičienė, folkloro ansamblių „Kuršiukai“ ir „Kuršių ainiai“ vadovas Alvydas Vozgirdas, Jonavos krašto muziejaus švietėja Rasa Kulytė-Libienė, tautodailininkė Lina Žaliauskienė.

Etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Taip:

    O kodėl visiškai nepasidomėta lietuvių etninės kultūros padėtimi etninėse lietuviškose žemėse už Lietuvos ribų?Juk ten irgi vyksta kultūrinė veikla,ypač labai plačiai ir sėkmingai etninė kultūra yra puosėlėjima Punsko-Seinų -Suvalkų krašte,kur daugeliu atveju visuomeninias pagrindais gabūs etninės kultūros žinovai jau seniai puikiai vysto vietinių lietuvių turtingą etninę kultūrą; -jie irgi nusipelno Lietuvos valstybinio dėmesio.

    • Dalia:

      Per vieną renginį neįmanoma viskuo domėtis, jei norima įsigilinti iš esmės. Tačiau Punsko-Seinų-Suvalkų krašto klausimu Etninės kultūros globos taryba nemažai padirbėjo jau po poros dienų (sekmadienį), kadangi tarybos darbuotoja į tą kraštą keliavo kartu su Seimo nariais, aiškindama visas bėdas dėl lietuvybės ir papročių išsaugojimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės