Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems (0)

pixabay.org nuotr.

pixabay.org nuotr.

Iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. Deja, ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta vietų, o auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų.

2017 metais pagal ikimokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 101 tūkst. vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) buvo skirta apie 300 mln. eurų, rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“.

Į darželius patenka ne visi

Ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: skirtingose savivaldybėse ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 14–67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nebuvo pakankamai vietų visiems norintiems. 30-yje savivaldybių vietų trūko tėvų pasirinktose įstaigose – jiems buvo pasiūlyta savo atžalas leisti į labiau nutolusius darželius, bet atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina tik 37 savivaldybės iš 60-ies.

Audito rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo procese nedalyvavo daugiau kaip trečdalis (36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.

„Kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie mokosi vyresniame amžiuje. Tai ypač svarbu nepalankioje socialinėje aplinkoje augantiems vaikams, nes ikimokyklinis ugdymas jiems padeda ateityje susikurti geresnį gyvenimą ir moko savarankiškumo. Deja, trečdalis vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, tokios galimybės negauna“, – sako Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Česaitienė.

Grupės perpildytos, uždirbama mažiausiai

Kaip rodo auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos spragas lemia ir tai, kad Lietuvoje nėra sukurta išorinio vertinimo sistema. Turint tokią sistemą ir žinant ugdymo kokybės lygį įstaigose, galima planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, suteikti pagalbą įstaigoms, užtikrinti kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą.

Siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę ir jo prieinamumą, aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai. Ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo sistemą Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo sukurti iki 2022 metų. Iki tol, auditorių nuomone, bent jau ikimokyklinio ugdymo programų vertinimą – tiek savo, tiek privačių įstaigų – galėtų užtikrinti savivaldybės.

Šis auditas yra Valstybės kontrolės vykdomų sisteminių švietimo srities auditų dalis. Jo rezultatai papildo praėjusiais metais atlikto audito „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išvadas ir rekomendacijas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *