Rugsėjo 25 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko pristatytas Seimo statuto pataisas (projektas Nr. XIIIP-2569), kuriomis siūloma sujungti Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijas ir jai suteikti nuolatinės komisijos statusą. Pasak A. Gumuliausko, daugeliu atveju šios komisijos dubliuoja viena kitos darbą.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, pataisų rengimą

paskatino siekis užtikrinti veiklos tęstinumą, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių yra vykdyti efektyvų valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos,

pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų dalyvių bei nuo okupacijų, SSRS vykusios agresijos metu nukentėjusių asmenų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, telkiant valstybės, savivaldybių, mokslo, mokymo ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių bei išeivių iš Lietuvos atstovus, taip pat pavienių istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo, pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų ekspertų iniciatyvas. „Tai padėtų efektyviau, sparčiau spręsti klausimus susijusius su Lietuvos istorija, istorinės atminties sklaida, užtikrintų koordinuotą informacijos visuomenei teikimą iš valstybės institucijų bei tradicijų tęstinumą, siekiant koordinuoto istorijos įmažinimo“, – teigiama dokumente.

Teikiamomis pataisomis Seimo statute siūloma reglamentuoti Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisijos sudarymą ir veiklos kryptis.

Šiuo metu nuolatinės komisijos statusą turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir Migracijos komisija.

Po pristatymo už Seimo statuto pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš – 14, susilaikė 13 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 16 d.