A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais (2)

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Kitą pavasarį sukaks penkeri metai, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir atėmė visas pilietines teises iš senųjų vietinių gyventojų – totorių. Didžiųjų šalių vadovai nepadeda nuosaikiems musulmonams totoriams, gal iš pasaulio dvasinių lyderių – Dalai Lamos, popežiaus Pranciškaus– jie tikisi pagalbos?Kai Stalinas ištrėmė totorius iš Krymo, praėjo beveik pusė amžiaus, kol jiems leista sugrįžti. Ar dabartinis Putino sukeltas košmaras truks trumpiau? 

Velniui ne autoritetas

Popiežiaus Pranciškaus apaštalinio vizito išvakarėse Lietuvoje lankėsi Krymo totorių parlamento tremtyje pirmininko pavaduotojas .

„Aišku, popiežius Pranciškus įtakingesnis už pasaulietinius politinius lyderius. Bet Pranciškus dvasinis autoritetas yra žmonėms, o ne velniams! Kol Rusiją valdys Vladimiras Putinas, jis Krymo iš savo gniaužtų nepaleis. 2016 m. balandį mūsų, Krymo totorių, lyderiai Mustafa Džemilevas ir Refatas Čubarovas Vilniuje susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite. Pasibaigus nuoširdžiam pokalbiui, mūsų delegacijos nariai paprašė rengiant pranešimą spaudai apie susitikimą praleisti jūsų Prezidentės žodžius, kad Krymo okupacija gali užsitęsti 5 metus ar ilgiau. Mums tada atrodė, kad toks spėjimas yra labai pesimistinis. Deja, ponia Prezidentė buvo teisi – jau ketveri Krymo totorių naujojo persekiojimo metai prabėgo, bet jokių prošvaisčių nesimato“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė I. Umerovas.

Maištinga jaunystė

Krymo totorių parlamento Medžliso, kurį Kremlius paskelbė „ekstremistine organizacija“ ir išvaikė, vicepirmininkas dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie sovietų laikus primenančius piktaudžiavimus psichiatrija šiuolaikinėje Rusijoje. Patį Krymo totorių teisių gynėją I. Umerovą V. Putino administracija taip pat bandė paversti „psichiniu ligoniu“. Gydytojo diplomą turinčiam I. Umerovui – 61 metai. Jis gimė Uzbekistane, kur Stalino įsakymu už „uolų tarnavimą hitlerininkams“ 1944 m. iš Krymo pusiasalio buvo ištremti dauguma totorių. „Nuo vaikystės kovojau dėl mūsų tautos teisių. Pirmą baudžiamąją bylą už „bandymą apjuodinti socialistinę santvarką“ Maskva man mėgino sukurpti, kai buvau šešiolikmetis ir lankiau vidurinę mokyklą. Kartu su bendraamžiais klijuodavome ant namų sienų, tvorų ir slapta dalydavome ranka rašytus lapelius, reikalaujančius iš sovietų valdžios leisti totoriams grįžti į tėvynę. Visuomenei pasipiktinus, mūsų persekiotojai buvo priversti bylą nutraukti“, – maištingą savo jaunystę prisiminė I. Umerovas.

Išvadino Amerikos agentais

SSRS reformatoriaus Michailo Gorbačiovo „pertvarkos ir viešumo“ laikais, 1987 m., Krymo totoriai susirinko Maskvos Raudonojoje aikštėje, reikalaudami, kad Kremlius ištaisytų skriaudą išvarytai iš gimtųjų namų tautai. Valstybinė sovietų telegrafo agentūra TASS išvadino totorius išdavikais ir Amerikos žvalgybos agentais.

Po sužlugusio 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje Lietuvą pripažino pasaulis, o totoriams atsivėrė kelias į tėvynę. Į pusiasalį sugrįžo apie 300 tūkst. Krymo totorių. I. Umerovas per 2004 m. Ukrainos prezidento rinkimus buvo demokratinių organizacijų kandidato Viktoro Juščenkos patikėtinis, nuo 2005 m. iki 2014 m. rugpjūčio – Bachčisarajaus rajono valstybinės administracijos pirmininkas.

Dauguma išvertė kailį

„Ukrainietiškame Kryme veikė 14 rajonų ir devynių miestų administracijos. Iš visų jų vadovų tik aš vienas atvirai pasakiau, kad vadinamasis 2014 m. kovo 16 d. referendumas, po kurio V. Putinas aneksavo Krymą, –suklastotas, prieštaraujantis Ukrainos ir tarptautinei teisei, nes vyko rusų tankams ir kareiviams stovint prie balsavimo būstinių. Deja, įsiveržus rusams apie 90 proc. Krymo civilių valdininkų išvertė kailį, išdavė Ukrainą. Dar daugiau Kryme dirbusių Ukrainos saugumo (SBU) agentų , generalinės prokuratūros, vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, pusiasalyje dislokuotų Ukrainos karinių dalinių vadų perbėgo pas priešus“, – apgailestavo I. Umerovas.

Suprantama, rusų okupantai negalėjo atleisti nedalomos Ukrainos gynėjui. „2016 m. gegužę man iškelta baudžiamoji byla. Esą, kalbėdamas Krymo totorių televizijos kanalui 2016 m. kovo 19 d. „viešai per internetą“ kursčiau totorius „nepripažinti Rusijos Federacijos teritorinio vientisumo“, – toliau pasakojo I. Umerovas.

Teismo posėdžiai smarkiai pablogino Krymo totorių aktyvisto sveikatą.

„Kraujo spaudimas šoktelėjo net iki 270/120 mmHg. Buvau skubiai paguldytas į Simferopolio 7-osios ligoninės kardiologijos skyrių. Kadangi mane išvežė greitosios pagalbos automobiliu, baudėjams tai buvo svarbiausias įrodymas, kad esu „nenormalus“, – I. Umerovui ir dabar virpa rankos tai prisiminus.

Tarp chroniškų psichinių ligonių

Teisėjas patenkino Rusijos federalinės saugumo tarnybos reikalavimą įmesti I. Umerovą į psichiatrijos ligoninę.

„9-asis skyrius, kuriame atsidūriau 2016 m. rugpjūčio 18 d., – uždaras ligoninės padalinys chroniškiems psichiniams ligoniams. Jų buvo apie šimtas. Nors mane paguldė į atskirą palatą, tačiau visame korpuse nebuvo durų, todėl maniakinės depresijos kamuojami, protiškai atsilikę asmenys galėjo bet kuriuo paros metu rėkti ir keiktis, pasilenkę virš mano lovos. Tualetas – trys viena nuo kitos niekuo neatitvertos skylės betoninėse grindyse. Į tą patalpą, kurią teisingiau pavadinti išviete, būdavo sunku patekti, nes ten nuolat sėdėdavo ir rūkydavo 10–12 žmonių. Į dušą nevesdavo, apsitrindavau šlapiu rankšluosčiu. Po penkių dienų per pietus nualpau“, – apie kančias, patirtas rusiškame kalėjime su „gydymo įstaigos“ iškaba, santūriai kalbėjo Krymo totorių parlamento vicepirmininkas.

Visi nubaustieji – Krymo totoriai

I. Umerovas praleido tame pragare 21 dieną. Ištrūkti pavyko tik todėl, kad ši byla atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, Amerikos valstybės departamentas, daugelio pasaulio šalių parlamentai reikalavo, kad V. Putinas paleistų I. Umerovą.

„Buvau pirmasis politinis kalinys, kurį Kremlius uždarė į psichiatrinę ligoninę sugriuvus Sovietų Sąjungai. Dabar aš jau nebe vienintelis toks. Kremlius vėl griebėsi baudžiamosios psichiatrijos kitaminčiams persekioti. Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai baltais chalatais dar 15 žmonių apvilko tramdomaisiais marškiniais, per prievartą privalgydino žmogiškuosius jausmus slopinančiais, valią paralyžiuojančiais psichotropiniais preparatais – aminazinu, haloperidoliu. Visi nelaimingieji buvo Krymo totoriai“, – tvirtino I. Umerovas.

Užmušė buožės smūgiu

Pasak I. Umerovo, Rusija Kryme iki šiol elgiasi kaip okupuotoje, bet ne „susigrąžintoje“ teritorijoje.

„75 žmonėms sufabrikuotos baudžiamosios bylos. 120 mažų vaikų – faktiški beglobiai, nes tėvai uždaryti į Rusijos kalėjimus. Ir tai tik žinomiausi atvejai.

Daugiau nei 20 asmenų dingo be žinios. Kai kurių kūnai rasti gulintys pakelėse. Vaizdo kameros, įrengtos prie parduotuvių ar degalinių, nufilmavo, kaip grobiami totoriai, bet okupantų valdžia nusikaltėlių neieškojo. Iki šiol nežinoma, koks Pasaulinio Krymo totorių kongreso vykdomojo komiteto nario Ervino Ibrahimovo likimas. Rusijos specialiosios pajėgos tiesiog gatvėse suiminėja garsius totorių bendruomenės narius. Per vieną tokį „reidą“ smogikai automatinio šautuvo buožės smūgiu į galvą užmušė totorių išsivadavimo sąjūdžio veteranę, 82 metų Vedžiję Kašką“, – siaubingus, bet Lietuvoje beveik negirdėtus Kremliaus nusikaltimus žmoniškumui Kryme vardijo I. Umerovas.

Sukėlė ekologinę katastrofą

Anot Krymo totorių Medžliso vicepirmininko, nuo okupacijos pradžios apie 50 tūkst. žmonių vėl buvo priversti bėgti iš Krymo. Maskva atkėlė į pusiasalį 800 tūkst. Kremliui ištikimų kolonistų. Rusų rasistai metodiškai naikina ir „žemesnės rasės“ totorių kultūrinį paveldą. Tiesdami „Tauridės“ greitkelį, okupantai iškirto tūkstančius medžių, išrausė, sulygino su žeme nemažai istorinių pilkapių, suardė per daugelį šimtmečių susiklosčiusią pusiasalio ekologinę sistemą. Stengdamiesi išspausti kuo daugiau pelno iš didžiausios Rytų Europoje titano dioksido gamyklos Šiaurės Kryme, rusai nesilaikė saugumo technikos taisyklių, net rengė netoli įmonės karines pratybas ir sukėlė ekologinę katastrofą – į aplinką pateko nuodingų cheminių medžiagų, iš netoliese esančio miesto teko evakuoti 4 tūkst. vaikų.

Krymo totoriai | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Krymo totoriai | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Tautos gali nebelikti

„Bet Krymo totoriai nepasiduoda, kovoja. Padeda režimo persekiojamiems žmonėms sumokėti teismo skirtas baudas. Ši iniciatyva vadinama „Krymo maratonu“. Žmonės aukoja 10 rublių nominalo monetas. Po vienos tokios labdaringos rinkliavos į banką nunešėme 300 tūkst. rublių, monetos iš viso svėrė 149 kg. Jaunimas sugalvoja naujų pasipriešinimo okupantams būdų. Kryme paplito „pilietinė žurnalistika“. Mūsų bendruomenės nariai aprašo, filmuoja visus režimo nusikaltimus ir dalijasi socialiniuose tinkluose liudijimais apie okupantų žvėriškumus. Tačiau vieni Rusijos karo, prievartos ir propagandos mašinos nesustabdysime. Kuo greičiau turi būti atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, o Krymo totoriams, kurių persekiojimas rusų okupuotame pusiasalyje tapo oficialia Kremliaus politika, suteikta nacionalinė autonomija. Kitaip mūsų nebeliks“, – atvirai perspėjo Rusijos represijas patyręs I. Umerovas.

Kremliui naudingi pragmatikai

Pernai rudenį Maskva vėl buvo nuteisusi I . Umerovą dvejus metus kalėti (šįkart ne psichiatrinėje ligoninėje, bet kolonijoje), tačiau netrukus jį ir kitą Medžliso vicepirmininką, Achtemą Čijgozą, įkalintą aštuoneriems metams, V. Putinas, susitaręs su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan), iškeitė į du rusų banditus, sėdėjusius turkų kalėjime už žmogžudystę.

„Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė nėra tokia „pragmatikė“. Jis visada aiškiai pasmerkia dabartinio Rusijos režimo nusikaltimus, reikalauja, kad rusai kuo greičiau pasitrauktų iš Donbaso ir Krymo, besąlygiškai paleistų iš kalėjimų Krymo totorių aktyvistus. Lietuvos parlamentarai, jūsų Vyriausybės nariai padeda mūsų Medžlisui parengti teisinius dokumentus“, – Lietuvos politikus gyrė I. Umerovas.

Jis pats irgi padėjo mūsų valstybei sunkią valandą. 1990 m. pavasarį Maskva paskelbė ekonominę blokadą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Krymo totoriai, laukę, kol jiems bus leista sugrįžti iš tremties, patys skurdžiai gyvenę žeminėse ir palapinėse, nusprendė suteikti Lietuvai humanitarinę pagalbą. Labdaringą krovinį atlydėjusiai į Vilnių delegacijai vadovavo jaunas medikas I. Umerovas.

Šiemet liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo (Valstybės) dieną, D. Grybauskaitė apdovanojo I. Umerovą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Draudžiamos temos

Į tarptautinę konferenciją „Sovietinės psichiatrijos palikimas“ atvyko ir ukrainiečių psichiatras Semionas Gluzmanas, kurį dar 1972 m. KGB suėmė už „prasimanymus, kad Sovietų Sąjunga pažeidinėja žmogaus teises“. Pasak S. Gluzmano, tada, kai negali apsvaiginti savo priešų neuroleptikais ir izoliuoti beprotnamiuose, Maskva pradeda informacinius, hibridinius karus. „Ir jus, ir ukrainiečius stengiasi įtikinti, kad dėl visų mūsų nelaimių kalčiausi amerikiečiai. Pasikalbėjęs su buvusiais jūsų partizanais, sužinojau, kad ir Lietuvoje žydai enkavėdistai, kagėbistai – draudžiama tema, nors 40 proc. SSRS represinių struktūrų pareigūnų buvo žydai. O medicinos mokslų daktaras Danilas Luncas pažymas, kad politinius kalinius reikia priverstinai gydyti nuo „lėtai besivystančios šizofrenijos“, prieš 45 metus pasirašinėdavo vilkėdamas KGB pulkininko uniformą“, – tvirtino psichiatras iš Ukrainos.

Rusijos režimo priešai

„Dabartinė Rusija primena žlungančią Sovietų Sąjungą. V. Putino mėgstamiausia daina – roko grupės „The Beatles“ kūrinys „Back in the U.S.S.R“ („Vėl atsidūrėme Sovietų Sąjungoje“). Tik tada į kalėjimą ar beprotnamį galėjai patekti, jeigu atvirai protestavai prieš Baltijos šalių okupaciją, Raudonojoje aikštėje piktinaisi, kad Kremlius jėga numalšino Prahos pavasarį. Šiandien režimo priešai – visi, kurie Rusiją vadina korumpuota šalimi. Tinklaraštininkas iš Žemutiniojo Naugardo Albertas Giurdžijanas interneto pokalbių svetainėje kandžiai pasišaipė iš teisėjo Romano Jarcevo, kuris smulkaus kalibro ginklu girtas šaudė į kaimynę, vedžiojusią šunį be antsnukio. Valdžia apkaltino tinklaraštininką „terorizmo kurstymu pasauliniais informacijos tinklais“. Valdiški gydytojai nustatė, kad A. Giurdžijanas yra „socialiai pavojingas psichopatas“ ir užrakino jį stipriai saugomame Kazanės beprotnamyje, pirmajame sovietiniame psichiatrijos kalėjime, atidarytame dar 1938 metais“, – sarkastiškai V.Putino sukurtą rusišką valstybinę prievartos ir bausmių vertikalę apibūdino kitas konferencijos pranešėjas, sovietų ir Rusijos režimų persekiotas nepriklausomas žurnalistas Viktoras Davydovas.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Politika ir ekonomika, Skaitiniai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *