Rugsėjo 10 d. buvo pasirašytas Lietuvos Seime atstovaujančių partijų susitarimas „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“
Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą. Susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei numatoma šiais metais.
Dokumentu sutariama dėl bendrųjų kariuomenės vystymo prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos pajėgumų ir sausumo pajėgų vystymui, įsipareigojama užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus. Pripažįstant tarnybos kariuomenėje pridėtinę vertę visuomenės atsparumo ir gynybos potencialo stiprinimui ir įvertinus bendrą Lietuvos kariuomenės komplektavimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros galimybių ir poreikių situaciją, sutariama, kad 2022 m. bus sprendžiama dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Ypatingas dėmesys susitarime skiriamas hibridinių grėsmių užkardymui: įvertinant nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kylančias grėsmes ir rizikos veiksnius susitarime numatoma parengti valstybės apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
„Susitarimo pasirašymas yra svarbus politinio sutarimo gynybos ir saugumo klausimais įrodymas, užtikrinsiantis tolimesnį krašto apsaugos stiprinimą ir kariuomenės modernizavimą“, – Alkas.lt sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Susiję straipsniai:
- Sausio 1-ąją minėsime Lietuvos vėliavos dieną
- Seimas svarstys siūlymą pratęsti profesinės karo tarnybos karių tarnybą
- Bus didinami atlyginimai profesinės karo tarnybos kariams, didės karių maistpinigiai
- Šauktinių sąrašai bus sudaromi sausio 4 dieną
- V. Sutkus: šalies verslui svarbu, kaip bus plėtojama krašto apsaugos infrastruktūra
- R. Karoblis: Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo siekius
- Kur kiekvienas eitume mobilizacijos metu?
- Vilniuje bus paminėta Savanorių pajėgų įkūrimo dieną
- 2018 m. karo prievolininkų sąrašai viešai paskelbti bus kitą savaitę (video)
Pasirašyta vienbalsiai ? Slava jėdinstvu: nėkas nenori netekti lovio ? Yra kitų baimių ?
Apgailėtina…
NATO įsipareigojimus reikia vykdyti, tačiau tikrai esu prieš, jog būtų persistengta! Juk valstybėje yra gerokai svarbesnių sričių, nei be saiko didinti karėiuomenės finansavimą.
2 proc. nuo BVP – ir nei cento daugiau!
Be to, demokratiškoje valstybėje gali būti tik profesionali kariuomenė. Jei dar kur nors užsilikusi šauktinių – tai yra anachronizmas, kuris turi būti šalinamas.
MAN LABAI GAILA, KAD ŠIUO ATVEJŲ IR MŪSŲ LIBERALAI (LIBERALŲ SĄJŪDIS) PADEMONSTRAVO SAVO NELIBERALUMĄ. Kas jau kas, o TIKRI LIBERALAI turėjo aktyviai pasipriešinti išlaidavimo kariuomenei didinimui!
Raginu būti pilietiškais ir rinkimuose nebalsuoti už tuos, kurie siekia, kad išlaidavimas kariuomenei būtų padidintas virš 2 proc. (turi būti 2 proc. ir nei centu daugiau!).
Nebalsuoti net ir už liberalus (anokie jie ten “liberalai”, jei pasirašo tokius visuomenei nenaudingus susitarimus…).
Ne žemaitis, o vatnikas…