M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu? (12)

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis | darnilietuva.lt nuotr.

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis | Darnilietuva.lt nuotr.

Dvarponio vadovaujama parlamentinė dauguma ir jos suformuota vyriausybė kėsinasi į pačius demokratijos pamatus ir į žmogaus apsisprendimo teisę. Lietuva po truputį verčiama dvarponio kumetynu, kuriame visi vykdytų pono ir jo tijūnų valią, kuriame galiausiai dingtų žmogus, pilietis, asmenybė. Juk ponas ir tijūnai geriausiai žino, ko reikia jų kumečiams.

Žaliųjų valstiečių vyriausybė svarsto įstatymą, kuriuo būtų uždrausta politinių partijų nariams ir valdininkams valdyti žiniasklaidos priemones, o jų valdytojams – dalyvauti partijų veikloje arba užimti pareigas valdžioje. Tai motyvuojama žiniasklaidos objektyvumo poreikiu. Išties objektyvios žiniasklaidos poreikis prilygsta gryno vandens troškuliui dykumoje, bet ką tai turi bendro su šia iniciatyva? Ar politiškai angažuotas žurnalistas arba žiniasklaidos savininkas turi priklausyti partijai, kad vykdytų jos valią?

Šalia tiesiogiai politiškai subjektyvių žiniasklaidos atstovų dar yra perkamos agitacijos problema. Verslo ir finansų magnatai išsaugos teisę pirktis agitaciją savo politiniais interesais. Užtai bus apribota teisė alternatyvioms politinėms jėgoms turėti savo žiniasklaidą. Šviesaus atminimo Vilius Bražėnas pasakojo įvykį, kai Jungtinėse Valstijose pas dešiniojo leidinio redaktorių atėjo ar tai liberalų, ar tai kairiųjų atstovas. Jis reikalavo redaktoriaus savo leidinyje atskleisti „kitą pusę“. „Mes ir esame kita pusė!“ – pareiškė redaktorius.

Demokratinėje visuomenėje kiekviena žiniasklaidos priemonė turi teisę būti kryptinga. Svarbu užkirsti kelią monopolijoms, sudaryti teisines ir socialines sąlygas veikti kuo platesniam žiniasklaidos spektrui, taip bus ugdomas kritiškas skaitytojas, klausytojas ir žiūrovas, kuris pats galės susidaryti objektyvią nuomonę, išklausęs visas puses. Bandymai sukurti vieną objektyvią žiniasklaidos priemonę ar jų tinklą jėgos metodais reiškia tik tam tikrų subjektyvių pozicijų įtvirtinimą be alternatyvos.

Kita valdančiųjų iniciatyva – sumažinti Seimo narių skaičių. Tai reiškia, jog alternatyvioms politinėms jėgoms bus dar sunkiau prasibrauti prie valdžios. Žalieji valstiečiai, įsivaizduojantys save „kitos Lietuvos“ mesijais, nori likti vieninteliais. Bus įgyvendinta sena oligarchijos svajonė – dvi, trys ar keturios valdžios partijos, o visos kitos – užribyje. Kaip Rusijoje. Ten taip pat formaliai palikta daugiapartinė sistema, bet iš esmės jau kelintą kadenciją renkamos tos pačios keturios partijos, o visos kitos – tik dekoracijos, skirtos demokratijos imitavimui.

Lyg viso to būtų maža, Sveikatos apsaugos ministerija nusitaikė į vaikus. Jiems bus dar labiau reguliuojamas valgiaraštis, uždraudžiant tiek mokyklų valgyklose, tiek tėvų priešpiečiuose gazuotus gėrimus, šokoladą, rūkytą mėsą, bulves, net keptą mėsą su džiūvėsėliais. Šis sprendimas, skirtingai nei du pirmiau įvardyti, turi mažai politinės reikšmės, bet puikiai parodo valdančiųjų užmojus. Sureguliuoti net maistą. Neilgai truks, kol pradės reguliuoti, kokia poza miegoti, kaip kvėpuoti, pareikalaus maudytis šaltame vandenyje ir sirgti šlapimo takų arba inkstų ligomis. Nes taip nustatys iš Rusijos išminties besisemiantys „sveikuoliai“.

Žinoma, visose partijose esama dorų ir išmintingų žmonių. Jų taip pat yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje. Tokius žmones belieka užjausti. Jie, galimai – prieš savo valią, tapo totalitarinės politinės sistemos dalimi. Net komunistai su naciais buvo demokratiškesni valgiaraščio klausimais. Kad jų laikais buvo deficitas – kitas klausimas.

Drausti, riboti, atimti… Tai – vieninteliai dalykai, kuriuos ši valdžia žino. Užuot plėtojusi kultūrą ir ekonomiką, užuot grąžinusi Lietuvai vis labiau prarandamą suverenitetą, užuot plėtojusi tikrąją – tiesioginę – demokratiją ji valdo draudimais. O plebėjams tai patinka. Jie pasiilgo tvirtos rankos, viską nurodančio pono ir jo tijūnų. Laisvė jiems – per sunkus išbandymas. Ją reikia sunaikinti. O kad visi būtų lygūs, patiems laisvės atsisakyti kumečiams atrodo per maža, ją reikia atimti ir iš tų, kurie mielai ja naudotųsi. Nėra čia, ko išsiskirti. Visi bus lygūs, kaip prie sovietų.

Nors vis dėlto kai ką ši valdžia liberalizuotų. Daugybinę pilietybę ir masinę imigraciją. Išvykime iš Lietuvos kuo daugiau lietuvių, pakeiskime juos užsieniečiais, o kad viskas atrodytų gerai, suteikime pilietybę kitų šalių piliečiais tapusiems Lietuvos išeiviams. Ir vėl bus keturi milijonai lietuvių. Gal netgi daugiau – juk bus įpilietinti ateiviai iš užsienio šalių. Kam rūpintis tokiais niekais, kaip lietuvių išsivaikščiojimo priežasčių sprendimai? Tegul emigruoja toliau, o mes vaidinsime, kad esame daugiamilijoninė valstybė. Su arabais, afrikiečiais ir kinais.

O jei visai atvirai – koks skirtumas, kokios spalvos bus ar kokia kalba kalbės kumetis? Svarbu, kad kumečių būtų kuo daugiau ir kad visi klusniai vykdytų totalitarinės valdžios įsakymus. Juk valdyti – toks malonumas, ypač – kai visi tam pritaria arba tyliai kenčia, sukandę dantis. Juk mes, lietuviai, tokie?

O gal vis dėlto pakilsime ir pasipriešinsime? Gal iš kumečių tapsime piliečiais? Istoriškai taip jau yra buvę. Ne vieną kartą. Ar pasipriešinsime šįsyk? Klausimas lieka atviras.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. tiek:

    nelogiški ir nesavikritiški samprotavimai: vnž. – labai suprantami “valstiečių” ,o ne autoriaus argumentai.

  2. Prašalietis:

    M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu?. Tokį straipsnio pavadinimą galėjo sugalvoti tik beretinius”šviesaus tautinio rytojaus”sapnus sapnavęs pseudopatriotas. Lietuva yra paversta kumetynu šauniai įvykdžius prichvatizacijos operaciją Lietuvoje V.Lansbergio vadovaujamai KGB-sąjūdiniai Gorbačiovui ir perestroijkai remti “politinei”chebrai su brazauskinių komunistų”politine”kompanija. V.Lansbergis jau prieš daugelį metų lietuviškiems kumečiams,dirbantiems už europinius arbatpinigius,davė “malonesnį ir inteligentiškesnį” runkelių pavadinimą. Nepakeldami skurdo ir,iš KGB-istinės sąjūdinės,komunistinės ir su jais susijusios publikos kilusių tijūnų,taip vadinamo”elito”suorganizuoto eilinių tautiečių engimo, tiesiogine prasme iš Lietuvos tik per 28 metus”dingo”daugiau nei 1 milijonas žmonių su savo asmenybėmis,pilietybėmis ir t.t. M. Kundrotas”atrado lansberginės lietuviškos demokratijos įpatumą”:”Demokratinėje visuomenėje kiekviena žiniasklaidos priemonė turi teisę būti kryptinga”. Iki šiol civilizuotų šalių demokratinėse visuomenėse apie”kryptingą žiniasklaidą”kur nors skaityti neteko. Nekalbant apie jų specializaciją(žemės ūkio,ekonomikos,erotikos ir t.t.) Buvo žinoma apie objektyvią žiniasklaidą.Dar buvo žinoma apie sensacijų ir taip vadinamą geltoną spaudą. Na o žiniasklaidos “teisė būti kryptinga”, o gal tiksliau politiškai angažuota ir t.t. bus jau ne žiniasklaida, nes žiniasklaida yra objektyvus visuomenės informavimas.Visokių”krypčių”,įdomu,ką autorius turi galvoje, žiniasklaidai pridėjimas ją padaro žmonių,partijų instrumentu politinių ar kitokių tikslų pasiekimui. Na o Kundroto parašymas apie nepatinkančius žaliuosius valstiečius” Net komunistai su naciais buvo demokratiškesni valgiaraščio klausimais”.,gali konkuruoti”tautinės filosofinės minties gilumu”su visų laikų Lietuvos didžiausio”tautinio inteligento ir mąstytojo”V.Lansbergio kūrinio”Santykis yra viskas”išreikštomis”giliomis mintimis”.

  3. mintis:

    Apie ką čia ponas parašė ?

    • Prašalietis:

      Šiandieninio lansberginio durnių laivo”tautinių intelektualų”,jau ne vienas dešimtmetis skraidžiojančių kartu su V.Lansbergiu “šviesiose tautinėse dausose,protingiausi tautinio proto viražai” yra, vienu atveju patiems apsimesti durniais, kitu atveju,pasitelkus visą savo”tautinio intelekto galią” išugdytą V.Lansbergio ‘tautinių šedevrų”kaip SANTYKIS YRA VISKAS dėka,”ne taip kaip reikia” kalbančiam žmogeliui “kompetentingai ir profesionaliai” nustatyti jo psichinę,psichologinę ir kitokią būseną ir pasiūlyti receptūrą pasigydymui. Už ką “ne taip kalbantys ar ne taip suprantantys žmogeliai”yra iš anksto labai dėkingi.

  4. Žemyna:

    Kas svarbiau siekiant karjeros: švietimo sistema ar visuomenė?
    ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kas-svarbiau-siekiant-karjeros-svietimo-sistema-ar-visuomene?video=1

    Jurkevičius, Navaitis ir Dargis apie tai, ką ugdo mokyklos – laisvas asmenybes ar kumečius

  5. Romas:

    “Dvarponio vadovaujama dauguma kėsinasi į pačius demokratijos pamatus…” – Kundrotas

    Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dabartinis “dvarponis” ir visi žalieji dar tiek toli gražu neprisidirbo, kiek prisidirbo sisteminės (elito) partijos. Socialinę atskirtį, emigraciją valstiečiai – žalieji jau rado, kaip palikimą…

    O jei kalbėti apie demokratiją, tai pagrindinis jos principas – mažuma paklūsta daugumai. Kitaip sakant demokratija yra daugumos valdžia.
    Dauguma – piliečiai valdžią (ar tiksliau) įtaką Lietuvos gyvenime turėjo prieš tris dešimtmečius, sąjūdžio laikais. Jie dalyvavo mitinguose, stovėjo Baltijos Kelyje, prie tv. bokšto, prie parlamento. Jie kūrė Lietuvą, buvo proceso dalyviai…
    O po to? Po to, visus paskutinius 30 metų jie nebedalyvauja… Jie, kaip toje Stano dainoje – “statistiniai piliečiai”. Viską tvarko partijos – visuomenės mažuma. Tad kur čia demokratija???

    Kaip anais (tarybiniais) laikais nebuvo tarybų, ( nes tarybos nuo žodžio tartis, nieks su anuometiniais piliečiais nesitarė)… Lygiai taip pat niekas nesitaria ir prie dabartinės “demokratijos”.
    Anuomet valdė partinė nomenklatūra, o dabar piniguočių. Abiems atvejais valdžią turi visuomenės mažuma, o dauguma yra – NIEKAS.

  6. ŽEMAITIS:

    Gerb. Mariau, ne veltui juos vadina kounais…

    Aš dabartinę valdančiąją daugumą pavadinčiau dar griežčiau. Bet viešai nerašysiu, kaip 🙂

  7. Getas:

    Marius šį kartą “iš didelio rašto nukrypo į kraštą”. Ši dauguma nors ką keičia, daro, išryškino per dešimtemčius oligarkų (CH garso lietuvių kalboje nėra) įtaką valdžiai bei jų valdomai žiniasklaidai bendrai, o kalbėti apie visuomeninį, vadinamą nacionalinį (tik neaišku kokiai nacijai ji tarnauja) kanalą LRT. Reikia jiems patarti kaip oligarkus atriboti nuo poveikio ir valdymo žiniaskalidai. Esi politologas tai patark jiems, o ne įsijunk į bendrą liberalmarksistų dabartinės daugumos neigimo bliovimą.

  8. Agne:

    Jau tokiam kumetyne gyvenam, kad toliau nėra kur, arba aklai klausyti protingųjų Lanzbergių arba išvykti. Du metus konservatoriai atvirai šaipėsi iš visos tautos, išrinkusios netikšas. Parodė save visu gražumu. Išvados bus. Manau ne jų naudai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *