Nepriklausomybės aikštėje paminėtos Laisvės dienos 25-osios metinės (nuotraukos) (1)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Rugpjūčio 31 d. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje  vyko Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės dienos 25-osioms metinėms paminėti. Būtent šią dieną, 1993 m. 23 val. 46 min. iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų okupacinės armijos karinis ešelonas.

Iškilmingos ceremonijos pradžią pažymėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai – skambant Lietuvos himnui jie iškėlė Lietuvos Respublikos vėliavą,  vėliau žodį tarė Lietuvos Respublikos  Prezidentė Dalia Grybauskaitė,  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.  Iškilmingoje ceremonijoje kartu su kitais aukštais svečiais dalyvavo ir krašto apsaugos ministras  Raimundas Karoblis.

Prisimindamas šią istorinę dieną, krašto apsaugos ministras R. Karoblis sako: „Tai buvo milžiniškas nepriklausomybę atkūrusios valstybės laimėjimas, žymėjęs tikrąją okupacijos pabaigą“.

Ceremonijos metu Garbės sargybos kuopos nariai salvėmis bei parodomąja programa pagerbė istorinio įvykio atminimą. Prie kuopos karių prisijungė ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras. Vėliau visi ceremonijos dalyviai buvo pakviesti Seimo I rūmuose apžiūrėti Laisvės dienai skirtą parodą „Dvidešimt penkeri metai be okupacinės kariuomenės“ ir Prahos pavasario 50-osioms metinėms skirtą parodą „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“.

1940 m. Sovietų Sąjungos armija įžengė į Lietuvą ir prasidėjo penkiasdešimt metų trukusi nuožmi, daugybės aukų pareikalavusi okupacija.

1990 m. kovo 11 –ąją Lietuva paskelbė atkūrusi nepriklausomybę ir ėmėsi spręsti svetimos armijos išvedimo klausimus, tačiau užvestos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško bendradarbiavimo. Sovietai atsisakė pripažinti Lietuvos valstybingumą ir stengėsi sutrukdyti Lietuvos žmonių siekiui gyventi laisvoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia dar sykį bandė nuslopinti Lietuvos perversmą į nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą.

Žlugus Sovietų Sąjungai derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos, o rugsėjo 8 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė baigiamąjį susitarimą, kuris užtvirtino Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką. Tačiau  net ir po oficialaus susitarimo  procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių sau naudingų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad išvedimas bus stabdomas. Lietuvos Respublikos vyriausybė užėmė tvirtą poziciją ir nepasidavė dažniems grasinimams. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus, nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu įvedinėjo naujokus, tad Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant svetimos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis.

Visus nesklandumus kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai, tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. Lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    O tuo tarpu Lukiškių a., paveldosaugininkams nusprendžia, jog kalvelė nepažeidžia reljefo… (ar toks nutarimas buvo sąlyga neprarasti darbo vietos?)
    O čia komentaras apie „konkursą” –
    Algis Narutis
    Gintaro Čaikausko ir jo kolegų projektą parėmė daugiausia visuomenės balsų ir jis užėmė pirmąją vietą.
    Balsų vertinimo metodika dviprasmiška ir neskaidri. Šiuolaikinio meno centro organizuotos ekspertų komisijos sprendimai neskaidrūs, nes posėdis buvo daromas slaptai, ne visi posėdžio eigos protokolai pateikti komisijos nariams, o kurie pateikti parašyti neprisilaikant raštvedybos taisyklių ir dėlto galima manipuliuoti , garso įrašai sunaikinti, dalis komisijos narių balsavo už A. Labašausko projektą, kuris neatitiko konkurso sąlygų ir neatitiko įstatymams.
    Balsai už A. Labašausko projektą negali būti laikomi teisėtais jeigu jie prieštarauja konkurso sąlygoms ir įstatymams. Apie tai gavo informaciją ir žinojo Darbo grupė Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti ir dalis Seimo narių.
    Atsakingoms institucijoms siūlau ištirti šiuos faktus ir priimti atitinkamus sprendimus. Kviečiu būti sąžiningais ir gerbti įstatymus.

    15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/paveldosaugininkai-persigalvojo-laisves-kalvele-nepazeis-lukiskiu-aikstes-reljefo-1104-1022270?comments&copied

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: