B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui (3)

Estijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmių Laisvės aikštėje tribūna | B. Puzinavičiaus nuotr.

Estijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmių Laisvės aikštėje tribūna | wikipedia.org nuotr.

Neretai sakoma, kad estai mus lenkia, pirmauja daugelyje sričių, raginama iš jų pasimokyti, sekti jų pavyzdžiu. Bet tik ne istorinės atminties įamžinimo srityje. Čia estai ir jų sostinė Talinas irgi akivaizdžiai pirmauja, bet Vilnius neseka jo pavyzdžiu ir, sprendžiant iš pastarųjų metų Vilniaus savivaldybės atstovų veiksmų ir pareiškimų, net ir neketina to daryti.

Atrodo, kad mūsų sostinės vadovybei su meru priešakyje ne tik neįdomūs Talino pasiekimai šioje srityje. Jie nelinkę įsiklausyti ir į vietinių aktyvistų, Lietuvos patriotinių organizacijų atstovų nuomonę, atsižvelgti į ją. Ir ne tik nenori atsižvelgti, bet netgi leidžia sau kitaip mąstančius vadinti „praeities šešėliais“, raginti juos  „patraukti rankas nuo sostinės“ lyg sostinė būtų jų nuosavybė. 2009 m. Talino centre, Laisvės aikštėje buvo pastatytas Estijos kovų už Nepriklausomybę monumentas – stela, kurią vainikuoja Estijos Laisvės kryžiaus ordino atvaizdas. Laisvės kryžius – tai ordinas, skiriamas labiausiai pasižymėjusiems kovotojams už Estijos laisvę ir Nepriklausomybę. Taigi estai neieškojo kokių tai neaiškių, daugiareikšmių, menkai suvokiamų monumento prasmių, abstrakčių, modernių, ar provokuojančių išraiškos formų, bet pasielgė paprastai, aiškiai ir, manau, labai teisingai.

Estijos Nepriklausomybės monumentas Laisvės aikštėje Taline | B. Puzinavičiaus nuotr.

Estijos Nepriklausomybės monumentas Laisvės aikštėje Taline | wikipedia.org

Šalia šio monumento įrengta aikštė, kurios dalis padengta tvirtu akmeniniu grindiniu.  Todėl aikštė pritaikyta ne tik civilinėms iškilmėms, bet ir kariniams paradams, taip pat ir sunkiosios karinės technikos pasirodymams. Šioje sostinės centre esančioje aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo, t. y. reprezentaciniams valstybinės reikšmės renginiams deramoje vietoje, šių metų vasario 24 d. buvo surengtos Estijos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio iškilmės,  kurių sudėtinė dalis – karinis paradas su karinės technikos demonstravimu.

Estijos Laisvės kryžiaus ordinas | B. Puzinavičiaus nuotr.

Estijos Laisvės kryžiaus ordinas | wikipedia.org nuotr.

Tuo tarpu Vilnius, šių metų lapkričio 23, žada – Lietuvos kariuomenės dieną – karinį paradą surengti Laisvės prospekte, t. y. miesto pakraštyje, nes Gedimino prospekto grindinys neatlaikys sunkiosios karinės technikos svorio. Taigi ir šiuo atveju, ir šioje srityje neprilygstame Estijai. Akis bado mūsų nesugebėjimas, ar nenoras sostinės centre įrengti tinkamas sąlygas reprezentaciniams renginiams, valstybinio lygio iškilmėms, taip pat ir  kariniams paradams, vizijos neturėjimas, apsileidimas, savinieka, o gal ir sąmoningas valstybės reprezentacinių poreikių ignoravimas, kenkimas jos prestižui ir įvaizdžiui.

Karinės technikos paradas ant Laisvės aikštės tašytų akmenų grindinio Taline | B. Puzinavičiaus nuotr.

Karinės technikos paradas ant Laisvės aikštės tašytų akmenų grindinio Taline | wikipedia.org

Visai neseniai, šių metų rugpjūčio 23 d., Estijos sostinė praturtėjo dar vienu labai svarbiu istorinės atminties įamžinimo objektu. Taline, ant Marjamiaės (Maarjamäe) kalvos  buvo atidengtas komunistinio teroro aukų memorialas, kurio plokštėse lazeriu išgraviruoti 22 tūkstančių komunistinio teroro aukų vardai, palikta vietos ir kitų aukų vardams, jei jie bus atskleisti ir prikelti iš užmaršties. Šitas memorialas irgi nėra labai originalus, daug kuo gerokai primena Vietnamo karo aukų memorialą Vašingtone. Bet dėl originalumo racionalūs estai, atrodo, nesisieloja. Juk šiuo atveju svarbiausia – memorialo turinys. Manau, tai irgi teisinga nuostata.

Vadinamasis memorialo koridorius , simbolizuojantis totalitarinio režimo negailestingumą ir nežmoniškumą | B. Puzinavičiaus nuotr.

Vadinamasis memorialo koridorius , simbolizuojantis totalitarinio režimo negailestingumą ir nežmoniškumą | wikipedia.org nuotr.

Ir Vilniuje šalia Lukiškių aikštės bei buvusio NKVD – KGB kalėjimo yra Pamėnkalnio arba Tauro kalnas, kuris, gal būt, irgi būtų tinkama vieta įamžinti komunistinio teroro aukas Vilniuje. Bet pabandyk tai pasiūlyti Vilniaus savivaldybei… Būsi išjuoktas ir, ko gero, pavadintas atgyvenusiu „praeities šešėliu“.

Komunizmo aukų memorialas Taline | B. Puzinavičiaus nuotr.

Komunizmo aukų memorialas Taline | wikipedia.org nuotr.

Taigi  estai, jų sostinė Talinas, mini savo valstybės  jubiliejų tvariais, reikšmingais, didelę išliekamąją vertę turinčiais, pilietines ir patriotines nuostatas deklaruojančiais monumentais, solidžiais renginiais, o Vilnius – įvairiausiais draudimais, „Vilnius – the G-Spot of Europe“ reklama, vienadieniais šou tipo spektakliais, pvz., šimtu laužų Gedimino prospekte 2018 m. Vasario 16 d.

Karių Garbės sargyba prie Nepriklausomybės paminklo Taline | B. Puzinavičiaus nuotr.

Karių Garbės sargyba prie Nepriklausomybės paminklo Taline | wikipedia.org nuotr.

Gal reikėtų priminti bent kelis iš Vilniaus savivaldybės bokšto „nuleistus“ draudimus ir merijos veiksmus bei nuostatas: uždraudė statyti dr. Jono Basanavičiaus paminklą Sirvydo skvere, įamžinti sovietų nukankintų 1918- 1940 m. Lietuvos vyriausybės narių atminimą Vilniuje prie Vyriausybės rūmų, iš Lukiškių aikštės „Šimtmečio rato“ išlupo granito plokštes su Šimtmečio rate patalpintų Lietuvos laisvės kovų relikvijų sąrašu, šias ir kitas Lukiškių aikštėje patriotinių organizacijų padėtas Laisvės kovotojų atminimo plokštes „patalpino“ „Grindos“ atliekų sandėliuose (ačiū Dievui plokštės su relikvijų sąrašu jau gražintos į Lukiškių aikštę), nesutinka, kad prie Seimo rūmų būtų pastatytas A. Muloko koplytstulpis, mano, kad Vilniui nereikia pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos  ir  Vytauto Didžiojo paminklų, neleido Vilniuje pastatyti A. Sakalausko „Laisvės kario“, nesirūpina deramu Seimo, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą simbolizuojančios skulptūros „Žinia“ prie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos aplinkos, taip pat  Lietuvos savanorių kapų sutvarkymu Naujosiose Rasų kapinėse ir t. t.

Memorialo koridoriuje išgraviruoti komunizmo aukų vardai | B. Puzinavičiaus nuotr.

Memorialo koridoriuje išgraviruoti komunizmo aukų vardai | wikipedia.org nuotr.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Pamėnkalnio paskirtis – labai taikliai p a l i e s t a gerb. Tamstos.
    O įsisiautėjusio banditizmo atviraujanti apraiška, tai ir pati LRT
    vien “banditiškuosiusi”, t.y. ženkliausiai antitautiškuosius elementus
    sutempdama po savo “skėčiu”, ar dar dab. Lukiškių jomarkų-gyvybės
    miesto aikštėje (apie aikštę pat banditus užgrobėjus; kvadraTiššš
    medžių apsodintojus nelegalus sau-valiau-tojus sukvietinėjant, ar
    bumblauskininkiškai-jakelaitiškąją antitautiškąją brun-bonifacijinio
    raugo svetimybę visų /ir vaikų/ smegenus “u ž a n t s p a u d u o j a a n t”).
    Atsakomybė ryškiai žioplai Prezidentei ir dar už ją ženkliai žioplesniam (savam – deja deja)
    Seimui, su prašalaičiu “ant durniaus”(ryškiai) pirmininku.
    Kas vis akivaizdžiau ir akivaizdžiau (lygiai Nausėdos, Ušacko ar kitų
    “pažangesniųjų kandidatų” viršnaivumui; kai be pagrindo, – GILAUS,
    Tautiškojo sėst krėslan būsimosios Naujos Prezidentūros 🙂 kausis;
    senoji liks Tautos namų v e i k l o m s, – nepaisant ar “ryškiai žioplai”
    ar “Atsakomybe – ryškiai…” dabartinei ten vadovaujančiai asmenybei
    /kirčiuokis kaip nori, bet LRT banditiškosios trans-lia-lia-cijos jau net ir
    Sausio 13-osios kautynių ir Aukų atminimą š l u o j ą …su tuo pat Bum-
    blausku – timt-timpančiu aukų atminimo varpą prie LRT link Dniepro
    pakeliui/.

    Taigi. M>
    Pavyzdžiais ne estų, latvių, suomių ar gudų su pat Ukraina ir Rusija
    rūpintis metas; o 100-mečio kaimyninėje Lenkijoje iškilme, – mūsų ir jų
    pačių dėka /keistai mūsiškuosius Pilsudskį su Narutavičiumi “užskaitant”
    laisvės iš po 1795 m. galutinio nudalijimo grąžoje…/ atskirai bendru prieš
    bolševizmą pasipriešinimo santykių ATR paveldą a t g a i v i n u s (1918 m.)
    …ir Liublino Unijos priesaikų, jų rudeninių patvirtinimų bei įtvirtinimų sąlyga
    (1791 m.) rūpintis metas. GALIOJANČIAS 1569 m. TARPUSAVIO ŠALIŲ RIBAS
    A T S T A T Y T DERAMAI.

    Paprasta – yra Valstybės: ABI,
    ir jų tarpusavio s u s i t a r i m a s – VIENAS.
    Jokia trečia ar šimtoji šalis jo nekeitė –
    niekuomet, –
    kaip ir pati Lenkija, ar pati Lietuva.

    Tad 1569 m. garbė, – ir 1918 m. 100-mečio Nepriklausomybių gražos ABIEM iškilmių p a m a t a s.

    Tikra tai.

  2. Žemyna:

    Šimašius, atrodo, nesupranta mero vaidmens. Jis galvoja, jog Vilnius dabar jo ir „grupės draugų” „medžioklės pievos”. Maža ta, pradėjo elgtis, lyg rajonų „autoritetas” – nurodinėja, kas turi pasišalinti iš jo „nuosavybės” – Vilniaus.
    Gal vakar buvo labai nebloga laida, kur specialistai kalbėjo apie tai, kokias taisykles grubiai laužo savivaldybė, planuodama statinius ar erdves mieste.

  3. Žmogus:

    Joo, estų Šimtmečio įrodymai stovės per amžius,kaip stovi ąžuolai. O mums gėda ,Tūkstantmečio Vamzdis jau rūdija ,praeis keletas metų ir teks lopyti arba keisti nauju, Nepriklausomybės šimtmečio ženklo Vilniuje jau kitąmet nebesimatys, liks Lukiškio aikštėje eilinis skverelis su kažkodėl plevėsuojančia? vėliava ir gal būt dar trykštančiais fontanėliais, kurie aktualūs tik karštomis vasaros dienomis vaikams ir aplopytas Gedimino kalnas, kurio papėdėje kieme liūdna stūkso niekieno neprižiūrima Amerikos lietuvių dovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto skulptūra.
    Na ne… liks atstatyti Valdovų Rūmai , tas gerai, gal gi nenugriaus koks nors reformuotojas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: