Kam suteikiamas tremtinio teisinis statusas Lietuvoje? (1)

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija neigia klaidinančią viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad svarstant prašymus dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo yra vadovaujamasi sovietiniais ar Rusijos Federacijos įstatymais. Svarstant asmenų prašymus dėl teisinio statuso vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu, priimtu Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m., taip pat administracinių teismų, nagrinėjusių atskirus teisinio statuso nepripažinimo atvejus, praktika. Pabrėžiame, kad vadovaujamės tik Lietuvos Respublikos įstatymais.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą politiniams kaliniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę kalėjimuose, koncentracijos stovyklose ar kitose įkalinimo vietose, jeigu bent vienas iš tėvų tuo metu buvo politinis kalinys ar jam prilygintas asmuo.

Turimi mintyje atvejai, kai moterims (politinėms kalinėms) gimdavo vaikas joms atliekant sovietinio okupacinio režimo dažniausiai už pasipriešinimo okupacijai (rezistencinę) veiklą paskirtą neteisėtą laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą pažymėjimus apie asmenų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką pagal šių asmenų, jų sutuoktinių, giminaičių (vaikų, įvaikių, vaikaičių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, taip pat pagal kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, rašytinius prašymus išduoda:

1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – teisminių institucijų represuotiems asmenims;

2) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – ne teismo tvarka represuotiems asmenims;

3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – ištremtiems asmenims.

Pažymėtina, kad asmens gimimo tremtyje data ir vieta turi sutapti su minėtų institucijų išduotuose tėvų (išvežtų iš Lietuvos atlikti įkalinimo bausmę, ištremtų iš Lietuvos, nutremtų pasibaigus politinio įkalinimo laikui,  po įkalinimo, ištrėmimo ar nutrėmimo uždraudus jiems grįžti ir gyventi Lietuvoje) pilietinių teisių atkūrimo (reabilitavimo) pažymėjimuose nurodytu represavimo laikotarpiu ir represavimo vieta, t. y. vaiko gimimo data turi sutapti su bent vieno iš tėvų represavimo (ištrėmimo, nutrėmimo, uždraudimo grįžti ir gyventi Lietuvoje) laikotarpiu.

Tėvų represavimo faktai, represavimo pobūdis (laisvės atėmimas-įkalinimas dėl politinių motyvų, ištrėmimas iš Lietuvos, nutrėmimas pasibaigus įkalinimo laikui, uždraudimas po įkalinimo, ištrėmimo ar nutrėmimo grįžti ir gyventi Lietuvoje), represavimo vieta, represavimo trukmė tėvų reabilitavimo pažymėjimuose nurodomi remiantis tėvų archyvinėse nuteisimo ar ištrėmimo bylose esančia informacija.

Tačiau vaikai gimdavo ir po to, kai baigėsi tėvų represavimo laikotarpis, t. y., kai tėvai jau buvo paleisti iš įkalinimo, ištrėmimo, nutrėmimo, kai tėvams po įkalinimo ar tremties buvo leidžiama sugrįžti į Lietuvą arba kai jiems buvo panaikintas draudimas grįžti ir gyventi Lietuvoje.

Pagal įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą tremtinio statusas suteiktas 12 816 tremtyje gimusių vaikųLietuvos Respublikos piliečių.

503 asmenims tremtinio statusas nepripažintas, nes asmuo gimė jau pasibaigus reabilitavimo pažymėjimuose ir archyviniuose dokumentuose nurodytam tėvų represavimo laikotarpiui.

Siekiant, kad ir šiems asmenims būtų pripažintas tremtinio teisinis statusas, LGGRT centro manymu, reikalingas įstatymo papildymas, teisinio statuso įgijimo sąlygų praplėtimas. Pagal esamą teisinį reguliavimą asmens gimimas, kai bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), yra būtinoji Įstatymo sąlyga.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *