Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Sutartinės padeda vaikams atrasti ryšį su istorija ir vieni kitais (video)

www.alkas.lt
2018 08 09 10:34
2
0
SHARES
Sutartinės padeda vaikams atrasti ryšį su istorija ir vieni kitais (video)

Gatves gyvos vaikamsVasaros atostogų metu vyksiantis renginys „Gatvės gyvos vaikams“, kviečia vaikus tyrinėti viso pasaulio pripažintas, į garsiuosius UNESCO sąrašus įtrauktas Lietuvos paveldo vertybes. Viena iš jų, pristatoma kartu su „Kristupo festivaliu“, – lietuviškos sutartinės.

Apie tai, kokios reikšmingos sutartinės yra tautinio paveldo kontekste bei ko jos gali išmokyti vaikus pasakoja sutartinių mokytoja Toma Čepaitė ir kiti renginio rengėjai.

Į UNESCO sąrašą įtraukta nemateriali vertybė

Nematerialus kultūros paveldas – tai įvairios išraiškos formos, kurias bendruomenė pripažįsta savo kultūros paveldo, savo tapatybės dalimi. Tai, jog dėl savo unikalumo ir gyvybingumo sutartinės, lietuvių polifoninės dainos, įtraukos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, suteikia joms svarios reikšmės viso pasaulio kultūros kontekste.

Tačiau tuo pačiu šalys įpareigojamos plėtoti šią tradiciją – turi būti kaip įmanoma labiau užtikrinamas bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perėmimas jaunesnėje kartoje.

Svarbu ir tai, jog tradicijai turi būti leista išlikti „gyvai“: apribojimai, autentiškumo siekis neturi tapti kliūtimi saugant nematerialų kultūros paveldą. Tad siekiant perteikti sutartinių meną jaunajai kartai reikia ieškoti įtraukiančių, įdomių, vaikų suvokimą atitinkančių priemonių. 

„UNESCO tematiką iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga perteikti vaikų suvokimui. Tačiau atidžiau patyrinėjus mūsų išskirtines paveldo vertybes ir pažvelgus į jas, kaip į gyvą mūsų aplinkos dalį, atsiveria įvairiausios galimybės pristatyti paveldą įtraukiančiais, kūrybiškais ir smagiais metodais. Pristatyti sutartines vaikams iš pradžių ir mūsų komandai atrodė drąsus pasirinkimas – gi jas giedoti taip sudėtinga! Tačiau įsitikinome – vaikams jos gali tapti savotišku žaidimu, svarbiausia įtraukti į procesą ir sudominti“, – teigia „Gatvės gyvos vaikams“ vadovė Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė.

Archajiškos giesmės, skatinančios sutarti

Paklausta, kuo ypatingos yra lietuviškos sutartinės ir kokia jų kilmė etnomuzikos mokytoja Toma Čepaitė supažindina, jog „pats terminas „sutartinės“ kilęs iš veiksmažodžio sutarti, suderėti. Šie sekundiniai sąskambiai, kurie šiuolaikinei ausiai gali skambėti disonansiškai, liudija visai kitokį, archajinį estetikos suvokimą. Tekstuose gausu įvairiausių garsažodžių – linago, sodauto, judabra, tatato ir t.t., kurių prasmės mes nebežinome. Šie požymiai leidžia manyti, kad tai yra labai archajiškos giesmės. Liaudyje jos ir buvo vadinamos giesmėmis, ne dainomis, tai rodo tam tikrą jų sakralumą. Dar XIX a. istoriniuose šaltiniuose yra minima, kad moterys mokėjusios tokių slaptų giesmių, kurių žodžius labai gerbusios ir kurie buvo laikomi nekeičiamais. Taigi, tai ne tik senas žanras, perduodamas iš kartos į kartą, bet ir autentiškas, kai stengiamasi nieko nekeisti. Visa tai rodo, kad sutartinės iš esmės yra apeiginė muzika“.

Taip pat ji prideda, jog sutartinės tam tikrais aspektais primena iš Rytų mus pasiekusias sakralines mantras, nors tuo pačiu metu gali skambėti ir labai moderniai: „svarbus, archajiškumą liudijantis sutartinių bruožas yra tai, kad visa muzika sukasi ratu, juda cikliškai, nėra kaitos. Tuo jos primena mantras, šiandien sutartinės netgi dažnai giedamos per įvairias kolektyvines meditacijas ir pan. Įdomu ir tai, kad nors sutartinės labai archajiškas žanras, jos skamba labai moderniai, sąskambiais primena kompozitorių modernistų kūrybą, savo struktūra – minimalizmo estetikos principus“.

Sutartinės kartu yra ir įvairių patirčių mokymas

„Visų pirma, manau, kad svarbu supažindinti su savos tautos paveldu, jog  vaikai žinotų, kad yra tokios sutartinės, kodėl jos įdomios ir vertingos, ne tik mums, bet ir pasauliui. Tai galbūt pažadins pasididžiavimą savo tautos palikimu, susidomėjimą ir smalsumą toliau domėtis tradicine kultūra.“ – paklausta apie tai, kodėl vaikus moko sutartinių, atsakė T. Čepaitė.

Taip pat, anot jos „sutartinių giedojimas vaikams gali skatinti susikaupimą, dėmesio laikymą, vienas kito klausymą – kada reikia įstoti, kurios grupės klausyti, kada nebedainuoti. Ypač kaitaliojant sutartinių tipus, kur vis skirtingas dainavimo principas – tai ta pati melodija dainuojama kanonu, tai kelios skirtingos melodijos dainuojamos vienu metu ir t.t. Jiems darosi įdomu, o, čia jau kažkaip kitaip reikia dainuoti. Tai taip pat skatina bendruomeniškumą, kolektyviškumą, nuo pasiskirstymo grupėmis, ką leidau padaryti patiems vaikams, iki paties atlikimo.“

Šiuos argumentus, kodėl visapusiškas ir įvairus muzikos mokymas yra svarbus vaikų vystymuisi, papildo ir Kristupo festivalio meno vadovė Jurgita Murauskienė: „Vienas iš pagrindinių Kristupo vasaros muzikos šventės tikslų – visuomenės švietimas plačiąja prasme. Įrankiai, kuriais šio tikslo siekiame labai įvairūs – nuo naujausių muzikinių tendencijų pristatymo iki specialių programų sukūrimo. Tai mums labai svarbu, kadangi ateities visuomenei keliami aukšti kūrybiškumo reikalavimai. O daugybės atliktų mokslinių tyrimų rezultatai pateikė svarius įrodymus, jog vaikų dalyvavimas kultūroje (tiek aktyvus, tiek pasyvus) teigiamai veikia kognityvinį vystymąsi, emocines kompetencijas, labai svarbias tolesnei sėkmingai asmenybės raidai. Taigi, bendradarbiavimas su „Gatvės gyvos vaikams“ visiškai atliepia mūsų viziją kokią ateities Lietuvą norėtume matyti.“

Apie „Kristupo festivalį“

Kristupo vasaros muzikos šventė trunka net du vasaros mėnesius (liepą-rugpjūtį). Jos metu klausytojams pristatoma virš 40 originalių renginių, vykstančių skirtingose Vilniaus erdvėse ir Lietuvos regionuose.
Ji netelpa į jokius stilistinius rėmus, laikydamasis moto: „visi žanrai geri, išskyrus nuobodžius“. Taigi, greta klasikinės muzikos šedevrų čia skamba džiazas, world music, vyksta eksperimentiniai projektai, rengiami tradiciniai ciklai.

Gimęs iš europinės kultūrinės patirties (iki pat 1995 m. šalyje vyravo griežtas nusistatymas, jog sostinėje vasaros metu negali vykti joks kultūrinis gyvenimas, kai tuo tapu Vakarų Europos didmiesčių patirtis rodė visai ką kita), Kristupo vasaros muzikos šventė stengiasi ją išlaikyti nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų, kviesdama iškiliausius, tarptautinį pripažinimą pelniusius muzikus bei pristatydama naujausias muzikos tendencijas.

Natūraliai išaugusi į didelį tarptautinį renginį, kurios programa skiriama plačiai įvairios socialinės patirties ir amžiaus klausytojų auditorijai, muzikos šventė nuolatos grynina savo struktūrą, tačiau kai kurie muzikos ciklai jau yra tapę gražia tradicija. Tai – „Sakralinės muzikos valandos“, „Fortepijono rečitaliai“, „Kristupo piknikai“. Šalia jų išsirikiuoja premjeriniai stambių formų pastatymai, pasaulio muzikos, džiazo projektai, pasirodymai netradicinėse erdvėse…

Tokia įvairovė atskleidžia pagrindinę muzikos šventės stiprybę, skiriančią ją nuo kitų muzikos renginių – universalumą. Būtent jo dėka, kiekvienas klausytojas gali atrasti koncertą sau, o profesionalūs muzikai nevaržo savęs stilistiniais rėmais, leisdami sau įgyvendinti pačias netikėčiausias idėjas. Neformali, palanki kūrybai aplinka, vasariška nuotaika, originalūs projektai – tai Kristupo vasaros festivalio veidas.

Susiję straipsniai:

  1. Gitaros meistras M.Kuliavas savo koncertuose naujai atskleis lietuviškas sutartines (video)
  2. Lietuvos nacionaliniame muziejuje skambės lietuvių liaudies sutartinės
  3. Senovės baltų gyvensenos stovykla „Tauro guolis“ kviečia žaisti istoriją
  4. Alantoje vyks lituanistinė stovykla vaikams iš Rusijos
  5. Alantoje vyksta lituanistinė stovykla Rusijos lietuvių vaikams
  6. I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
  7. Šeimos centras „Baltų šalelė“ protėvių papročius moko puoselėti šeimose (video)
  8. Lietuviškos sutartinės – žmonijos kultūros paveldo sąraše!!!
  9. Kviečia Aukštaitijos sutartinių šventė „Sutarjėla“! (video)
  10. Minime Vinco Kudirkos gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo metines (video)
  11. Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video)
  12. Istorija tai ne eksponatas po stiklu
  13. Menų spaustuvė vėl kviečia į kitokio teatro vaikams festivalį
  14. Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
  15. Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video)
  16. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  17. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  18. Vilniuje jau 411 kartą kitą savaitgalį vyks Kaziuko mugė (dienotvarkė, video)
  19. Lietuviškomis sutartinėmis susižavėjusi grupė iš Lenkijos Klaipėdoje pristatė naujausią albumą (video)
  20. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  21. „Stebuklas“ atkeliauja į namus (video)
  22. LRT premjeroje – Vanago brolio pasakojimas (video)
  23. Ką reiškia filmo „Pelėdų kalno“ simbolis – saga su raiteliu? (video)
  24. Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video)
  25. Šį savaitgalį vyksta tarptautinis vaikų festivalis „Baltų raštai-2015“ (dienotvarkė, video)
  26. „Tapatybėje.LT“ – Pasaulio lietuvio vardo verti šviesuoliai (video)
  27. Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves (video)
  28. Minima sutartinių pripažinimo žmonijos nematerialios kultūros vertybe sukaktis (video)
  29. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  30. Žinomi zapyškiečiai nusilenkė savo mokyklai

Comments 2

  1. Vilnietis says:
    2 m. ago

    LOGOTIPE NIEKAS APART MANĘS NEMATO PASLĖPTOS LGBT REKLAMOS??

    Atsakyti
    • Pikc says:
      2 m. ago

      Ne – tai NORMALI, 7 spalvų vaivorykštė, o ne “iškastruotas” iškrypėlių variantas. Beje, čia vertėtų dar kartą susimąstyti, KODĖL iškrypėliai pavogė ir išdarkė būtent su vaikais ir vaikyste siejamą simbolį – ir ką tai apie tuos padarus sako.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

2021 01 21
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

2021 01 20
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Naujiems metams prasidėjus, į Lietuvą sugrįš tikra žiema
Gamta ir žmogus

Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų

2021 01 25
Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys Romualdas Zubinas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Baugas apie Sudie, svajonių Amerika
  • iijole apie Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  • Paukštė apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sudie, svajonių Amerika
  • Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų
  • M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2437; komentarų: 18
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1741; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 21
0
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), siekdamas padidinti tėvų žinias, kaip padėti išvengti vaikų traumų ir kitų sužalojimų, sukūrė...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys Romualdas Zubinas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Baugas apie Sudie, svajonių Amerika
  • iijole apie Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  • Paukštė apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

A. Rusteika. Jeigu mūsų sostinė yra G taškas, tai kas yra Lietuva?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai