Kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio (0)

Patarimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio | Pixabay nuotr.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga reiškinio trukmė:

• Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra  30 C, trukmė 1-2 d.
• Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra 30 C, trukmė e 3 d.

Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.  Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.Patariamos karščio poveikio prevencijos priemonės ikimokyklinio ugdymo įstaigose:

• Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, patariama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.
• Patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomos šilumos.
• Esant galimybei, patariama naudoti oro kondicionierius. Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 ﾰC, ventiliatorių veiksmingumas yra mažas. Jei naudojami oro kondicionieriai ar ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti į vaikus.
• Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.
• Migdyti vaikus patariama tik natūralių audinių patalynėje aprengtus laisvais, lengvais, natūralių audinių miego drabužėliais arba iš vis be jų, tik su apatiniais drabužiais.
• Vienas svarbiausių patarimų – duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo (mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nepatariama vaikams duoti gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas. Svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vaikai vartoti skysčius, kai yra karšta, turi nuolat – visą dieną po truputį, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys.
• Vaikams reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan.
• Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Veiklą lauke patariama planuoti ankstyvą rytą, vėlyvą popietę arba vakare.
• Dieną, esant karščiams, patariama vaikus rengti šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis – akiniais nuo saulės.
• Vaikų odą, kurios nedengia drabužiai, patariama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris suteiktų SPF 50+ apsaugą.
• Būnant lauke, reikia riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ir kt.
• Esant karščiams, vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra galimybė – su vandens žaislais. Atkreipkite dėmesį, kad žaidimų aikštelėje gali būti metalinių konstrukcijų, detalių, kurios nuo tiesioginių saulės spindulių stipriai įkaista ir prie kurių prisilietus vaikams kyla grėsmė nudegti odą.

Daugiau patarimų rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro intereneto svetainės  „Aplinkos sveikata – Klimatas sveikata“ skiltyje. Patarimus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius. Patarimai suderinti su Karščio padarinių prevencijos tarpžinybine darbo grupe.