S. Gorodeckis. Senąjį Vilnių puola hienos (nuotraukos, video) (17)

Sakalas Gorodeckis | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 1 d. staiga sužinojome apie UAB „Orkela“, kuri priklauso „Lords LB Asset Management“, ieškinį visuomenės veikėjai, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei. Šiuo ieškiniu reikalaujama iš Rasos Kalinauskaitės priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už jos paskelbtą informaciją Veidaknygėje (Facebook) Kultūros paveldo draugų grupėje apie projektą Lukiškių Dominikonų vienuolyno ansamblį drauge su šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia užstatyti stikliniais pastatais – viešbučio ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu.  Kaip  savo ieškinio užtikrinimo priemonės pareiškėjai prašė areštuoti atsakovės turtą. Kultūros paveldo judėjimo atstovai šį reiškinį iliustravo išsišiepusios hienos pavidalu.

Kas supykdė fondų steigėjų, sukaupusių kapitalą VP grupės ir Maximos versluose, valdomą sindikatą? Pasirodo, kad jų reputaciją esą žeidžia sugretinimas su kitais projektais, kurie R. Kalinauskaitės buvo įvardinti kaip „dėl agresyvos plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijos stokos ir kitų priežasčių“ vykstantis kultūros paveldo vertybių naikinimas. Matyt ieškovai įsitikinę, kad pvz. Misionierių ansamblyje tebevykstančios statybos, kai teisme buvo įrodytas kyšio davimo faktas, negali būti sugretintas su jų požiūriu labai skaidria invazija į istorinio paminklo teritoriją ir reprezentacinės Lukiškių aikštės aplinką.

Apie invazijos skaidrumą

Matyt visuomenei reikia priminti apie projektinių pasiūlymų derinimo aplinkybes Vilniaus miesto savivaldybėje. Juk garbieji UAB „Lords LB“ filantropai labai nesavanaudiškai prisidėjo investuodami į Lukiškių aikštės sutvarkymą – jei ne jų pinigai, tai šioje aikštėje nebūtų fontano. Už tokį dosnų ir Vilniaus miestui naudingą indėlį, „Lords LB“ fondo projekto derinimai vyko sklandžiai, kol visuomenė nepradėjo garsiai klausti, o kur gi tas privalomas viešas projektinių pasiūlymų pristatymas? Ir niekas juk čia nebuvo slepiama, tik dabar institucijos tyliai  prabudo, kad tūno vystytojų užšautuose teisinio reguliavimo pelėkautuose. Vsio zakonno.

Sakyčiau, kad tokia viešo projektinių pasiūlymų  „nepristatymo“ ir leidimų išdavimo tvarka, nepaisant jos neva oficialumo, tai tėra ciniška korupcinė schema. Ypač atsižvelgiant į kultūros paveldo apsaugos režimą, kuris nei savivaldybei, nei hieniškam verslo veikėjų godumui tėra teisinė kliūtis, kuri su landžių advokatų pagalba gana lengvai įveikiama institucijose. Beje, aiškėja ir Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos daugumos savivaldybėje strategija dėl Lukiškių aikštės – sunaikinti jos istorinę aplinką, užkirsti kelią Seimo valiai paversti šią aikštę reprezentacine valstybes aikšte. Kur jau čia koks nors Vytis… Žinoma, jis čia netinka.

Pasirodo, čia kaltos ne antivalstybinės neoliberalų idėjos, o filantropinio, vilniečiais besirūpinančio verslo interesai ir konkretūs projektai. Prisidedu prie R. Kalinauskaitės. Ir aš manau, kad čia yra klasikinis agresyvios ir siaurakaktiškos plėtros į Vilniaus senamiestį (pasaulio kultūros paveldą!) pavyzdys. Be jokių abejonių, jis yra korupcinis ir pasižymi kompetencijos stoka. Skirtingai nei R. Kalinauskaitės apibendrinime, aš manau, kad kitų šios invazijos priežasčių nėra. Galite ir man pateikti ieškinį.

Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vaizdas nuo upės pusės būtų iki pusės užstatytas stikliniu naujadaru | Vilnius.lt nuotr.

Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vaizdas nuo upės pusės būtų iki pusės užstatytas stikliniu naujadaru | Vilnius.lt nuotr.

Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vaizdas nuo upės pusės būtų iki pusės užstatytas stikliniu naujadaru | Vilnius.lt nuotr.

Apie ataką prieš visuomenės dalyvavimą, priimant sprendimus, susijusius su kūltūros paveldu

Tai nėra eilinė neišprusėlių ataka prieš gabius visuomenės veikėjus, kurie nesavanaudiškai gina viešajį interesą, supranta Senojo Vilniaus vertę, jo istorinės aplinkos VERTĘ visiems vilniečiams, visai Lietuvai ir net pasauliui. Šį kartą į Vilniaus užpuolikų gretas susitelkė labai nemažas verslo „korifėjų“ žiedas. Istorija parodys, ar neteisingiau būtų sakyti, kad tai gauja.

Jau pačiame „Lords LB“ branduolyje žydi ne tik Mindaugas Marcinkevičius, kukliai įvardintas tik konsultantu, bet ir „Investicijų direktorius“, Valdemaro Tomaševskio partijos veikėjas, buvęs LR energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius (nepamirškime ir tomaševskininkų koalicijos su R. Šimašiaus liberalais Vilniaus savivaldybėje!).

Negana to, viešuosius sindikato ryšius gina firma, komunikacijos agentūra „Bosanova“ (nereikia susipainioti skambesyje su dr. J. Basanavičiaus paminklu), o čia juk ir „MG Baltic“, ir šiaip liberalų sąjūdžio nekaltas palaikymas. Sklinda gandai, kad šios agentūros steigėjas per kitas firmas padeda ir konservatoriams, ir vienam iš kandidatų į prezidentus, ir net ROSATOM. Gal kas imtųsi šiuos dalykus ištirti? Šiuo atveju įdomus, kad ir netiesioginis ryšys su „MG Baltic“. Gal pasimokyta iš LEO LT patirties, kad konkurentai gali pakišti koją?

Užupio patirtis

Užupio bendruomenei teko susidurti su „Lords LB“ grupe dėl statybų renovuojant onkologinio dispanserio projektą (Polocko g. 2), išmarketintą skambiu „Užupio vartų“ vardu. Šiame taške Užupio Respublikai pavyko atsispirti prieš hienišką ir sugudrautą gigantomaniją statyti daugiau, plačiau, tankiau, nei leidžiama. Atkakli bendruomeninkų strategija kartais sustabdo godžius užmojus.

Tačiau Lukiškių domininkonų vienuolyno atveju vien paprasti, jau vykę Vilniaus bendruomenių piketai gali ir nepadėti. Visuomenės protestai „projekto svarstyme“ gali taip pat nepadėti. Bus sunku ir bylinėjimosi baruose, kur kita pusė piniginga ir įtakinga. Todėl reikia ne vien Vilniaus bendruomenių ir neabejingų vilniečių vienybės, bet ir plačiosios visuomenės talkos, esminių vertybinių pasikeitimų Vilniaus savivaldybėje. Seimo nariams reikėtų pagalvoti apie teisės aktus, kurie užkirstų kelią  strateginiams ieškiniams prieš visuomenės dalyvavimą, arba rasti kitus teisėtus būdus apsaugoti visuomenę nuo antikonstitucinio persekiojimo.

Pritariu R. Kalinauskaitės išvadai, kad UAB „Orkela“ savo ieškiniu kėsinasi nepagrįstai apriboti jos konstitucinę teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tai, kas prašoma paneigti, yra R. Kalinauskaitės nuomonė (prie jos, manau tuoj prisijungs ir  daugelis Vilniaus bendruomenių asociacijos narių) ir pagrįsti klausimai, kuriuos turi teisę kelti viešojo intereso gynėjai.

Beje, o kur mūsų valstybės Generalinė prokuratūra su savąja viešojo intereso gynimo funkcija? Misionierių vienuolyno apstatymo atveju ji savo pareigos neįvykdė, o Polocko g. 17 MG Valdos „Užupio krantinių“ projekte paaiškėjo, kad nurodymus kaip „teisingai“ elgtis gaudavo tiesiogine linija iš kažkokio šešėlinio prezidento.

Kažin, ar tai ne dėl to, kad ir paties Generalinio prokuroro kandidatūra buvo derinama, pavyzdžiui, su „MG Baltic“?

Autorius yra Vilniaus miesto bendruomenių asociacijos bei Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas

***

2018 m. kovo 21 d. apie 50 žmonių susirinkę į piketą prie Vilniaus savivaldybės, pareiškė protestą prieš planus užstatyti viešbučiu ir biurais šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį, pareikalavo nutraukti sistemingą Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei svarbiausių kultūros paveldo vertybių naikinimą bei atsakyti į visuomenei kylančius klausimus, į kuriuos savivaldybė vengia atsakyti iki šiol. Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais…