A. Zolubas. Vilniaus miesto savivaldybė niekina kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą (19)

Jonas Burokas ir Gasparas Genzbygelis su Lukiškių aikštei pašventinti skirtomis relikvijomis | J. Česnavičiaus nuotr.

Jonas Burokas ir Gasparas Genzbygelis su Lukiškių aikštei pašventinti skirtomis relikvijomis | J. Česnavičiaus nuotr.

Lukiškių aikštės Šimtmečio rato centre 2018-01-12 ir 2018-02-16 buvo pašventintos ir įamžintos kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę 111 relikvijų ir jas lydintys dokumentai. Jas iš įvairių vietų pristatė per 300 mylinčių savo kraštą ir gerbiančių istorinę atmintį savanorių. Relikvijas nuleidus į Šimtmečio rato ertmę, ją  užsandarinus buvo uždėta granitinė plokštė su įrašu Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Atmintis ir pagarba.

Pats Šimtmečio rato projektas  su savivaldybe ir architektais buvo suderintas. Nesant lėšų, Šimtmečio rato darbai pagal projektą: rato formavimas, armatūros tvirtinimai, skaldos išpylimas, plytelių išklojimas ir kiti buvo vykdomi Vyčio su laisvės kovotojų memorialu projekto ir kitų aukotojų lėšomis.

2018 m. birželio 25 dieną kažkoks išgama išniekino šimtmečio rate esančias relikvijas, viena kapsulė su dokumentais buvo pagrobta, tačiau greitai surasta.

Fondas su kitomis patriotinėmis visuomeninėmis organizacijomis, kad esant tuščiai ertmei nesikartotų išniekinimai, nusprendė operatyviai atšventinti relikvijas ir dviejose granitinėse plokštėse iškalti jų sąrašą. Tai neatskiriama sąsaja tarp dokumentų esančių ertmės viduje ir išorėje. Tuo siekta viešumo, kad viskas būtų žinoma vilniečiams ir svečiams. Tai buvo iškilmingai atlikta 2018-07- 06  Valstybės dienos proga.

Relikvijų pagerbimą atliko kariai, o jų atšventinimą – Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kunigas brolis Mindaugas Slapšinskas. Apie atliktą darbą savivaldybei buvo pranešta, paprašyta užtikrinti Šimtmečio rato priežiūrą ir tvarką. Tačiau…

Liepos 23 d. gautas pranešimas, kad granitinės plokštės su relikvijų sąrašais pagrobtos.

Kitą dieną paaiškėja, kad grobikė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o pašventintos plokštės atsidūrė įmonės „Grinda“ sandėlyje drauge su Žaliojo tilto paniekintomis skulptūromis.

Pasirodo, šios įmonės sandėlyje, nepranešus visuomenei, atsidūrė ir dar vienas paminklinis akmuo su įrašu „Lukiškių aikštėje bus įamžintas partizano, laisvės kovotojo atminimas 1995“. Tai buvo pažadėta prieš 23 metus…

„Grindos“ sandėliuose įkišta tūno ir juodo granito plokštė iš Lukiškių aikštės su užrašu „Žuvusiems už Tėvynę“, kurią pašventino dar monsinjoras  Alfonsas Svarinskas.

Čia dera pažymėti, kad Šimtmečio rato suformavimas ir raidžių iškalimas granitinėse plokštėse Vyčio fondui ir kitiems aukotojams atsiėjo, neskaitant kitų išlaidų, 32 tūkstančius eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės elgesys, prilygstantis kriminaliam ir šventvagiškam, piktina visuomenę, nes iš tikrųjų niekina kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą.

Nuotraukose – netesėti pažadai:

A. Zolubo nuotr.

A. Zolubo nuotr.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. Suderinta, pašventinta...:

    Derinti reikėjo su kultministre Jonssone o pašventinti turėjo Šiuolaikinio Meno Centras.

  2. Žemyna:

    Atrodo, VYRIŠKAI pasielgti savivaldybės vyrai nepajėgūs. – Gal pačių blauzdos skystos, o gal vis dar „ieško savęs”, vis neapsisprendžia, ar jie veikia iš Lietuvos Respublikos sostinės, ar iš kaimynės kreso miesto savivaldybės rūmų, o gal ir kaip NT investuotojo agentas, turintis čia planų, todėl iš anksto pasirūpinantis, kad čia nesirastų jokių kliuvinių jo investicijai… Todėl dabar juos apėmusi prisitaikymo būsena, lemianti ir sunkiai paaiškinamus žingsnius, dangstomus tvarkos pažeidimu…
    Atrodo, galima būtų iš šios negarbingos situacijos išsisukti, pabandžius paversti tai kad ir prasto skonio, bet juokeliu: paskambinti, papasakoti, jog per darbų laviną pasielgė kaip „Mužikas žemaičių ir Lietuvos” blogiausia jo prasme, neteisingai įvertino aplinkybes, ir dabar norėtų ištaisyti savo kliurkus. Žinoma, inteligentiškiausia būtų pačiam ateiti su kavos pakeliu ir reikalingais popieriais (ar kompiuteriu), kad besisvečiuodamas ir biurokratinius reikalus sutvarkytų, ir susitartų, kaip ir kada plokštė bus į vietą gražinta, kaip ji bus nuo tos akimirkos saugoma, kad kokie piemengaliai, iš savivaldybės pasimokę, nepakartotų jos „žygdarbio”. Bet – tai tik labai inteligentiški ir drąsūs įstengtų. Tad pakaktų ir to, kad sutartų dėl susitikimo savivaldybės kabinete. Kaip jiems, tai ir tiek būtų neapsakomas didvyriškumas…
    Bent tiek – nebus ne pagal kiškas? O gal vieną kartą save išbandžius? Gal visai neblogai gautųsi? Ir jaustųsi lyg Džomolungmą įveikę… Juk galima susitarti, kad garsiai apie tai nebus kalbama, kad abi pusės pašnabždom tai sutvarkys, ir liks, lyg nieko nė nebuvę…
    Be to, ką gali žinoti – gal kada šio darbuotojo vaikai ar anūkai atkapstys, jog jų šeima – vieno iš plokštėje minimų didvyrių palikuoniai – nesvarbu, per tėtį, ar per mamą, bet JIE DIDVYRIŲ PALIKUONIAI! Ir tikrai turi jų genų. O ateityje jie galės didžiuotis, jog jų tėtis/mama (ar senelis) buvo tas, kurs irgi asmeniškai prisidėjo prie jų pavardžių įamžinimo čia, aikštėje esančioje atminimo lentoje prie relikvijų.
    Gyvenimas kupinas netikėtumų, tad negali žinoti, ar tavo laikomos lazdos kitas galu tau pačiam neteks. Bet įsiamžinti istorijoje vandalu lyg ir nedidelė garbė.

    • albertas:

      Baikim su tais graudžiais verksmais ir dantų griežimais.Nebeliko sienose visokiom lentelėm vietos,baltijos keliomūrai,tūkstantmečio stulpai,tai dabar ant žemės pradesim rašyti…O mūsų iš to džiaugsmo jau beveik milijono nebėra.Baikim snargliuoti,o stokim visi vyrs į vyrą,kaip poetas rašė ir darykim Lietuvą .

  3. T0mas J.:

    Reikia Vilniaus savivaldybės vadovus paduoti į teismą.

    • Žemyna:

      Nenustebčiau, jei žmonių kantrybė plyštų po daugybės niekaip nepaaiškinamų Šimašiaus komandos veikų.
      Įsivaizduoju, jog tai būtų didžiulis jungtinis didelių visuomeninių organizacijų bei jų rėmėjų (ne tik kovotojų palikuonių) ieškinys, kuris, jei ką, ir Strasbūre tęsinį turėtų.

  4. Išties:

    Šimašiaus Tėvynė – Federalinė ES, o jo tėvynės sostinė- Briusėlis.Deja.Tad,vilniečiai, kokį merą išrinkote,-ar jums negėda?

  5. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    O ko tikėtis iš piemenio? Jis taip ir nesuprato kokią pareigą gavo, tarnauti Vilniui, vilniečiams ir Tautai. Nes Vilnius – Lietuvos sostinė. Ir lietuviui ne tas pats kas ir kaip Vilniuje dedas. Toks įspūdis, kad jis įtikėjęs “Dviračio šou” puslenkių ”’Wilno nasce””. Liberalas, kad ji kur…..

  6. Bartas:

    Gaila , bet sostinę Vilnių vis dar valdo svetimas gaivalas. Tikrų vilniečių- lietuvių vis dar mažuma.

  7. Algimantas Zolubas:

    Mere, išgirskite ir įvykdykite ŽEMYNOS išmintingą patarimą. Kitaip visuomenė Jums už kriminaliniam nusikaltimui prilygstančią šventvagystę nedovanos.

  8. Gustavas.:

    Citata: Relikvijų pagerbimą atliko kariai…… . Man atrodo, kad kariai dabar tą pagarbą turi atlikt iki galo. Tik šį kart dar be automatų, bet sūbines vagims išspardyti būtina. Pagerbus istorinę atminti būtina pasakyti:Jei kas išniekins mūsų atmintį ir pagarbą iškasime iš po žemių ir nubausime visu griežtumu.

  9. albertas:

    Gal jau baikim su tais pagerbimais ir pagerbėjų pavadinimais .Jau negera darosi,matant kaip patriotai-idiotai/pagal Šliogerį/ nori save isiamžinti.Jau dabar visokiu kovotojų ir ryšininkų per paskutinius 30m tapo daugiai,kaip 1950m buvo lietuvos gyventojų.Pradėkim žiūrėti i ateitį,o ne į senukų prisiminimų fantazijas/.Man 75 m ir teko naktimis vežioti partizanus,beje be didelio džiaugsm 1950-1951m/

    • Žemyna:

      Be abejo, tokio amžiaus būdamas, negalėjote atskirti, ar tai tikrai partizanas, ar tik viena iš po miškus besibasčiusių ginkluotų gaujų. Juk kas pripažins, jog jis banditas? Arba, kad jis – į tikrų miško brolių būrį įsiskverbęs informatorius ar stribas, kurio užduotis buvo kuo purviniau kompromituoti tikruosius partizanus. Visi save partizanais vadino. Ir tik mažuma iš ten buvusių iš tiesų buvo būtent partizanai.
      Mūsų šeima ir giminė gyveno miškingose vietose, kur nė nesuskaičiuosi, kiek mosčių „partizanų” buvo. Karo pabaigoje dienomis vokiečio valdžia, naktimis – išvaduotojų, abiejų tautybių sesių -„išvaduotojų”, besislapsčiusieji nuo paėmimo į vokiečių ar bolševikų policiją/miliciją, baudžiamuosius pulkus, ir elementarių plėšikų būriai.
      O apskritai kalbant apie ne guvernančių augintus ir auklėtus tikrus partizanus, o tuos, kas iš paprastų žmogelių būtent Lietuvos laisvės ginti ėjo – reikia būti labai nesupratingam ar žiauriam, kad reikalautum iš tokių salono manierų, ar dar ko prisifantazuotum. Gali tik stebėtis, kaip tie žmonės net ne kovas, o elementarią laukinę buitį kažkur miškų urvuose atlaikė neišprotėję.
      Bet straipsnis šis – ne apie apsimetėlius daina. Ir paminklas čia turi būti apie VISŲ amžių Lietuvos Laisvės Karius, apie Saulę Lietuvos, apie pačią Lietuvos Laisvės idėją.
      Jei kam tai nerūpi – nereikia aukoti savo laiko nei skaityti tai, nei komentuoti.

      • Albertas:

        Pritariu Jums ir dziaugiuosiu,kad jus esate,bet kartu bijau,kad prie Jusu daugeja patrijotu-idiotu(pagal Sliogeri).Bijau kad nebutu Ozolo sindromo,kai Romas,Sliogeris,Juozaitis ir kit kure sajudi,o ji privatizavo patriotai-idiotai.Valio ir didziule pagarba Zemynai,bet bijau pseudo patriotu.Neprisileiskite ju.prie saves.Aciu Jums uz Jusu veikla.

  10. >albertui:

    albertai,prastas partizanų vežikas,buvai,labai prastas.Deja.

    • albertas:

      ar matei,brolau,gyvą partizaną,ar kalbėjai su juo.Ar tik girdi numeruotus rezidentus ir laisvės kovų dalyvius.Būtum bendravęs su Dambrausku,Monsijoru,kun stankevičium,Petkum ir daugeliu kitu,kitaip galvotum. apie vežėjo klafisikacija.,o vežikai yra Vienoje,Londone ir kit miestuose ir jų kvalifikacia neppaligiti su vargšo bernioko dardėjimu ratais miškuose

  11. Aistis:

    Vilnių valdo Lenkijos nacistų ir imperialistų padlaižiai- tikriau JAU VIETININKAI. Nuo seno Lietuvoje būdavo, sakoma: “Kur praėjo lenkas- žydui nebelieką, ką veikti”. Lenkijos imperijos atkūrėjai su Vilniaus ir Mažeikių kraštų prisijungimu, o gal ir visos Lietuvos žemės užgrobimu, jau nuo 1990 metų vykdo tų kraštų ATVIRĄ VILNIAUS KRAŠTO POLONIZAVIMĄ ir lietuvių tautos naikinimą, pradedant lietuviškų mokyklų uždarinėjimu, ir tuo pat metu lenkiškų atidarinėjimu; LIETUVIŲ KALBOS subendrinimu su lenkų kalba; gatvių pavadinimų lenkinimą; pasuose lenkinimą; ir visų lietuviškų istorinių paminklų griovimu ir draudimu naujų statymo… Lenkijai NEREIKALINGI LIETUVIŠKI “BALVONAI”- paminklai LENKIKŠAI- SAVAME VILNIUJE IR VILNIAUS KRAŠTE,- taip teigia IR KONKREČIAIS VEIKSMAIS TAI ATLIEKA jų nacistai- imperialistai, JŲ ARMIJOS KRAJOVOS KARIAI VILNIAUS KRAŠTE. O kas valdo Vilnių? Siaurakelnis Sorošo fondo auklėtinis Globalistas – kaimo vaikygalis, dorai net nežianantis, kuriai seksinei grupei priklausantis, KURIOS TAUTOS GIMIMO ŠAKNŲ – parsidavėlis ŠIMAŠIUS. TOKIŲ PARSIDAVĖLIŲ NEBUVO NET SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS: patriotai kūrė lietuviškos meno gražiausius paminklus, statė ir puošė mūsų AMŽINO VILNIAUS – MŪSŲ GEDIMINO SOSTINĖS GROŽĮ. Kaip blogai, kad mūsų rinkimų sistema nenumato nevykėlių – parazitų ATŠAUKIMO BALSAVIMO KELIU PRIEMONĖS. ŠIMAŠIŲ , kaip visišką nevykėlį, TAUTOS IŠDAVIKĄ IR TAUTOS MENO NAIKINTOJĄ jau seniai reikėjo išvaryti atgal į jo kaimą, kad ten jį perauklėtų vietiniai PATRIOTAI. O iš kitos pusės, ŠIMAŠIUS- kurios tautos atstovas? Kaip reikia žinoti, ką renkame…Ar gali Lietuvai, Lietuvos sostinei vadovauti kitataučiai? O tuo labiau NEDORIEJI PINIGO VERGAI?

  12. Pikc:

    “Žaliojo tilto paniekintomis skulptūromis” – tikiuosi, čia suklysta formuluotėje – tai pagrobtos paminklinės lentos yra paniekinamos, sumetant jas kartu su okupantų “balvonais”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *