Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija (41)

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

Liepos 28 d. Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Šiuo pareiškimu reaguojama į liepos 7-13 dienomis vykusį lenkų Armijos Krajovos (AK) bandymo perimti nacių okupuotą Vilnių 74-ųjų metinių minėjimą Lietuvoje.

Pareiškimo autoriai priminė skirtumus tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje.  „Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, buvo vokiečių ginkluojama ir visokeriopai remiama kovai su raudonaisiais partizanais, tačiau netrukus svarbiausiu jos taikiniu tapo civiliai lietuviai. Nepaneigiami faktai, kad vadinamojoje Vidurio Lietuvoje 1943 -1944 metais AK aršiai kovojo su bet kokiomis lietuvybės apraiškomis“ – rašoma TF pareiškime ir primenama, kad Valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais paskelbė išvadas, jog „Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos, t.y. kėsinosi į Lietuvos vientisumą (…). Armijos Krajovos partizanai Rytų Lietuvoje taip pat padarė nusikaltimų žmogiškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“.

Yra žinoma, kad AK nužudė per 1000 (o kai kuriais šaltiniais net iki 4000) beginklių žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, vien už tai, kad jie kalbėjo lietuviškai ar meldėsi iš lietuviškos maldaknygės.

Propatria.lt paskelbtame TF pareiškime rašoma:

„Ne vienas lenkų ir vokiečių istorikas pastebi, kad AK Vilniaus užėmimo operacija „Ostra Brama“ („Aušros Vartai“) neatnešė nei politinės, nei karinės naudos. 1944 m. Raudonajai Armijai artėjant prie Vilniaus, AK, neturėdama net sunkios ginkluotės, nepaisydama, kad Lietuvos sostinę gynė keliolika kartų gausesnės ir apgulčiai pasiruošusios okupantų pajėgos, bandė demonstratyviai tik savo jėgomis atimti miestą iš vokiečių. Vos pradėjus puolimą prieš nacius, po kelių valandų į Vilnių pradėjo veržtis rusų tankai, ir Raudonoji Armija užėmė Vilnių be AK pagalbos.

Šiandien iš šių AK kovų bandoma susikurti propagandinių dividendų vos ne dešimteriopai didinant vokiečių kariuomenės nuostolius mūšyje ir ties Kriaučiūnų kaimu, tą liepos 13-ąją vadinant Triumfo diena.

Savaitės trukmės renginiuose Petro ir Povilo bažnyčioje, Lenkų kultūros namuose, kino teatre „Pasaka“, Rasų kapinėse buvo pagerbiami žuvusieji ir sakomos kalbos su palinkėjimais gyviesiems. Minėjimus, ceremonijas, meninius renginius padėjo organizuoti ir juose dalyvavo visuomeninių organizacijų nariai iš Lenkijos, tarp jų nemaža dalis uniformuotų ir ginkluotų, tikėkimės, šaunamųjų ginklų padirbiniais. Ypatingą nerimą kelia oficialių Lenkijos pareigūnų iš Kultūros ir Gynybos ministerijų dalyvavimas; Lenkijos ambasada prie panašaus pobūdžio renginių prisideda visada“.

TF atkreipia dėmesį, kad Lenkijos ambasados parama tokiam renginiui per organizaciją „Vilniaus patriotinis jaunimas“, ambasadorės pavaduotojo, karo atašė ir generalinio konsulo) dalyvavimas tokiuose renginiuose iš esmės reiškia oficialios Lenkijos Respublikos pozicijos demonstraciją. Pareiškimo autoriai primena spaudoje ir internete oficialių Lenkijos pareigūnų ne kartą išsakytus revanšistinio pobūdžio pasisakymus, kaip antai:

Vilniaus sukilimo metinės, tai nepaprastas laikas, kuomet jaučiame jungtį tarp skirtingų kartų ir Vilniaus žemių neatskiriamumą nuo Lenkijos (Marija Koc (Maria Koc) – Lenkijos Respublikos vicemaršalka). 

Istorija pažengė taip toli, kad Vilnius šiandien ne Lenkijoje, ir tai ne karių, kurie tuo metu kovojo už Vilnių, kaltė. Šiandien mes prisimenam, kad mūsų kova dar nesibaigė (Gžegožas Poznanskis (Grzegorz Marek Poznański), ambasadorės pavaduotojas.

Mes didžiuojamės, kad Lenkija laisva. Šiandien mes vis dar kovojame, mes prašome Dievo ir meldžiame laisvės Rytų „kresams“ (Veronika Sbastjanovič (Weronika Sebastianowicz), viena iš AK draugijos vadovų Baltarusijoje).

Pasak  pareiškimo autorių tokie pasisakymai tęsia buvusio Lenkijos užsienio ministro Radoslavo Sikorskio retoriką, kuris į teiginį, jog Vilnius buvo okupuotas L. Želigovskio kariuomenės atšovė: „Mes taip nemanom!“

Išreikšdami susirūpinimą susidariusia padėtimi TF pareiškimo autoriai primena konkrečius pastarojo meto akivaizdžiai revanšistines nuotaikas skatinančius Lenkijos veiksmus leidžiančius įtarti, kad mūsų „strateginiu partneriu“ vadinama Lenkija, deja, siekia tęsti „istoriškai netolima politika tik švelnesnėmis priemonėmis nei XX amžiaus pradžioje“:

„– AK būrio vadas Dubingių moterų ir vaikų žudikas Zygmuntas Šendželiažas-Lupaška (Zygmunt Edward Szendzielarz) Lenkijoje paskelbtas didvyriu, apdovanotas ordinu po mirties, jo vardu vadinamos gatvės, statomi paminklai;
  – Lietuvos teritorijoje su Lenkijos parama statomi paminklai ir teikiami Lenkijos apdovanojimai Lietuvoje kaip okupacinei kariuomenei veikusiai Armijai Krajovai ir atskiriems jos kovotojams, taip pat ir dalyvavusiems lietuvių žudynėse;
  – beveik trisdešimt metų mūsų strateginis partneris spaudžia Lietuvą dėl lenkiškų pavardžių rašymo, abėcėlės keitimo, lietuvių kalbos dėstymo ir egzaminų palengvinimo bei kitų akivaizdžiai dirbtinai eskaluojamų „skriaudų“ lenkų bendruomenei;
– neslepiama finansinė ir propagandinė įtaka lenkų bendruomenės vaikams, moksleiviams, kurie tampa didžiausia statistų mase tomaševskininkų renginiuose, daro sunkiai ištaisomą žalą jauniems piliečiams integruojantis į šalies kultūrą, dirbtinai lenkinant Vilnijos baltarusius, rusus ir lietuvius;
– Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime nuolat dalyvauja ir organizuoja tokio pobūdžio propagandinius renginius, prisidėdama prie Lietuvos visuomenės skaidymo tautiniu pagrindu, be to juos nuolat palaiko ir patys rodo iniciatyvą kai kurie Seimo nariai iš kitų frakcijų;
 – šiuo metu Lenkijos valstybinė monetų kalykla pradeda kaldinti Lenkijos Respublikos šimtmečio atminimo medalį, kuriame 1920 metais užgrobtas Vilniaus kraštas vaizduojamas kaip dabartinės Lenkijos teritorija, o J. Stalino ir V. Čerčilio pokarinei Lenkijai dovanotos rytinė Vokietijos dalis vaizduojama neapibrėžtos priklausomybės“.

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas vokas ir medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas vokas ir medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

2017-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

2017-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

Oficialią Lietuvos pozicija šios nepagarbios kaimynės elgsenos atžvilgiu TF pareiškimo autoriai vadina nepaaiškinamu ir stebisi nesuprantamais Lietuvos valdžios veiksmais kuomet vien šiemet: lenkų vienuoliams buvo perduotas vienuolynas Vilniaus senamiestyje, tuo iš esmės pripažįstant želigovskinės valdžios sprendimų teisėtumą; J. Pilsudskio metinių minėjimas-konferencija Vilniaus rotušėje buvo surengta su Lietuvos premjero nuoširdžiu pasveikinimu; prisiimtas vienašališkas Lenkijos TV kanalų transliacijų į mūsų teritoriją apmokėjimas; „lenkiškos“ problemos keliamos aukščiau kitų tautinių bendrijų reikalų; nuolaidžiaujama Lenkų rinkimų akcijos reikalavimams ir kt.

Atkreipę dėmesį ir į tai, kad minėti klausimai yra iš esmės nutylimi visoje Lietuvos žiniasklaidoje, įskaitant nacionalinį transliuotoją, TF pareiškimo autoriai siūlo Respublikos Seimui, Prezidentūrai, Vyriausybei ne tik  imtis ryžtingai spręsti šiuos įsisenėjusius klausimusi, bet ir:

„1. Ateityje viešai ir aiškiai pasmerkti istoriją perrašančius ar kitaip tautinę nesantaiką kurstančius panašaus pobūdžio Lietuvos lenkų bendruomenės renginius, o esant akivaizdžiai intencijai pagerbti okupacinius veiksmus prieš Lietuvos valstybę ir jos gyventojus, nebijoti tokių renginių uždrausti pagal galiojančius įstatymus.
2. Paaiškinti strateginio partnerio, Lenkijos Respublikos, vadovybei, kad jos vykdoma „kresų“ politika (lojalumo ir dėkingumo Lenkijai ugdymo priemonės) Lietuvos atžvilgiu Lietuvoje yra ir visada bus suprantama kaip priešiškas ir valstybes kiršinantis veiksmas.
3. Neleisti statyti naujų paminklų Lietuvą okupuoti siekusių kitų šalių veikėjų ar organizacijų atminimui, taip pat valstybiniu lygiu įvertinti šalyje jau pastatytų paminklų Lietuvos okupantams poveikį tautos istorinei atminčiai ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnio jų likimo.
4. Nedelsiant sudaryti komisiją lietuvių ir Lietuvos piliečių tautinių bendrijų santykiams aptarti rajonuose, kur pastarųjų yra žymesnė dalis, ir atlikti reprezentatyvias sociologines apklausas, siekiant aiškiai nustatyti jų tikrąsias problemas ir lūkesčius.
5. Užtikrinti šiandien masiškai ignoruojamų Švietimo įstatymo nuostatų dėl mokomųjų dalykų valstybine lietuvių ir tautinių bendrijų kalbomis santykio įgyvendinimą.
6. Peržiūrėti švietimo programas tautinių bendrijų mokykloms, atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos teigiamai vertinamą Latvijos pavyzdį“.

Pareiškimo aukščiausiai Lietuvos valdžiai pabaigoje TF teigia, kad jokia save gerbianti valstybė tokios padėties netoleruotų ir, kad toks vengimas tiksliau apibrėžti Lietuvos-Lenkijos valstybių santykius, Lietuvos visuomenę verčia „vertinti savo valdžios politiką pernelyg plačiame lauke – nuo abejingumo valstybės interesams iki jų išdavystės“.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Laiko vinys, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

41 komentaras

  1. Antanas:

    Tai Lietuva faktiškai yra Lenkijos “kresas”?! Be komentarų…

  2. Kaip gražiai yra išsireiškęs amžiną atilsį – Ozolas, jog lenkai turi specifišką kryžiuočių žiaurumu ir kalstingumu apvaisintą katalikybę. Aplankykit vieno lietuvio kario kapą Suvalkuose – žiauresnio vaizdo vargu ar pavyktų kur nors rasti.

  3. Al.:

    Išdavystė. Koks dar ,,abejingumas” ?

  4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad veiksmingiausias TF reikalavimas suverenios Lietuvos valstybės vykdomajai valdžiai, turėtų būti tokio turinio: už nesantaikos tarp žmonių kurstymą Lietuvos valstybėje – Lenkijos ambasadorės pavaduotoją Gžegožą Poznanskį išsiųsti iš Lietuvos, Lenkijos respublikos vicemaršalką Mariją Koc paskelbti persona nongrata Lietuvos valstybės teritorijoje.
    Dabartinis TF pareiškimas atrodo, kaip savigarbos neturinčių vergų dejonės į Dievą…

    • Bartas:

      “Kažin” gerai žino, kada baigiasi su Lankija sutartis (dėl kažko). Gal dabartinė šalies vadovė to nedarys, bet kitas šalies vadovas turi tą sutartį nutraukti. Tegyvuoja Lietuvos ir Latvijos Tautų vienybė.

      • Aha:

        Ji automatiskai prasitesia, jeigu nenutrauki. O jei nori nutraukt, reikia pries pusmeti ispet… idomu, kokia oriezasti rastu musiskiai, kad lenkai nepradetu klykt, kokie lietuviai barbarai?

        • Tam, kad sutarties šalis jos netęstų, nėra reikalinga jokia sąlyga. Taigi diplomatiniais kanalais Lenkijai siunčiamame pranešime dėl sutarties termino nepratęsimo to priežastis neprivalo būti nurodoma. Į galimus viešus „klykavimus“ paaiškinimas galėtų būti paprastas – šalių santykiams reguliuoti pakanka tarptautinės teisės nustatomų taisyklių.

  5. Al.:

    Pirmiausia, reikalavimai savo valdžiai – apkalta ir atstatydinimas.

  6. Pavadinimas klaidina, – netiesa, kad “santykiai su Lenkija neapibrėžti”. Visa tai, kas Lenkijos politikos daryta ir yra daroma Lietuvoje, leidžia 1994 metais sudaryta Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis. Taigi aiškių aiškiausia, kad tą sutartį reikalinga baigti. O tam, kad ji baigtųsi, yra būtina, kaip numatyta joje, pranešti Lenkijai, kad jos termino, kuris baigiasi 2019 metais, Lietuva toliau netęs. TF šio klausimo nekelia, taigi arba yra neišmanantis, arba jo interesai nėra skaidrūs lietuvybės ir valstybės atžvilgiu…

  7. Tvankstas:

    Gražus medalis Lenkijos imperializmui pabrėžti – okupuotos Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žemės 1920 m. yra ‘nuo amžių Lenkijos”.
    Tai kurgi ėjo siena tarp Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respublikoje ? Visos žemės į rytus nuo Lenkijos prieš padalijimus yra LDK žemės ir yra okupuotos 1920m.
    Dėl šio medalio kils didelis triukšmas tiek Lvove/Kijeve, tiek Minske, bet lenkamyliai Seime, Prezidentūroje ir Vyriausybėje bus ramūs kaip belgai – vaikščios prisišikę Lietuvos išdavyste ir vaizduos, kad nieko neatsitiko.

    • Antanas:

      Patikslinimas šiek tiek ne į temą. Posakis “Ramus kaip belgas” iš tikrųjų nesietinas su Belgijos gyventojais. Kažkada prezidentas R.Paksas pareiškė žurnalistams, kad jis ramus kaip belgas, o paprašytas paaiškinti, kuo čia dėti belgai ir ramybė (nėra tie belgai tokie jau ramūs!), R.Paksas nieko neatsakė, nes nežinojo, ką atsakyti. Šis posakis paplito Lietuvoje tada, kai ūkyje buvo imta naudoti belgų veislės arklius, kurie iš tiesų buvo lėti ir ramūs. Taigi teisingai reikėtų sakyti “Ramus kaip belgų veislės arklys”, nes, pasikartosiu, Belgijos gyventojai flamandai ir valonai čia tikrai niekuo dėti.

  8. Tvankstas:

    Gerbiamas Antanai, ‘ramus kaip belgas’ kilmės atsiradimas : Belgijos karalius buvo dideliame pobūvyje, kai adjutantas pribėgęs pranešė, kad Vokietijos kariuomenė peržengė Belgijos sieną ( I pasaulinis karas). Karalių supykino, suviduriavo, bet ramut ramutėlis vaikščiojo tarp ponų ir ponių nepakeliamai dvokdamas ir visiems labai maloniai šypsodamasis ir linkčiodamas.
    Tikrai ne visur, kur papuolė, apie tai rašo. Kažkada rašiau ir apie R.Paksą, tai pareiškusį. Neturiu šiandien to šaltinio, iš kurio sėmiausi šio aprašymo apie ‘ramus kaip belgas’.

    • Antanas:

      Netikiu, kad Belgijos karalius galėjo prišikti į kelnes ir po to ramiai vaikščioti. Nerealu.

    • Ramus kaip belgas galėjo reiškti priešingai – neramus. Pvz. sakoma – sukasi kaip apatinis girnų akmuo. Liet. žodis belgas ‘neramus’ yra galimas iš liet. belstis ‘trankytis” ir vargu ar ką bendro turi su tautovardžiu belgas. Nebent šis tautovardis būtų radęsis iš reikšmės baldus darantis – baldžius, baldininkas, dailidė. Nors tai gali būti visai galimas daiktas, nes baldus darant yra bildama, girdimi bildėsiai – balsai (garsai).

      • Tvankstas:

        Belgum, Belgii, Belgae užrašyta dar Gajaus Julijaus Kaizario “Galų karuose”, o Belgae skaitant rašančiojo tarimu girdisi Belgai. Žinant krašto padėtį tarp Skaldies, Mago, Vareinio, Vagalio, Aiselio nesunku suprasti jų amatą – pervilkti laivus, vadinami buvo valkiais, o belgais – tai tik tarmiškumo ypatybė.

    • Bartas:

      Tvankstai, ačiū. Perskaitęs juokiausi iki ašarų. To tikrai nežinojau. Antanas paminėjo arklius , tai kažką esu girdėjęs. Na , o apie apsitriedusi karalių, pirmą kart. Negaliu rašyt, per juoko ašaras nematau.

  9. LosAngeles:

    Lietuvoje armija krajova buvo elementarus etninio valymo irankis. Tai akivaizdu, ir tikrai sarmata uz musu ‘ponus’, kurie nesugeba pastoveti uz Tauta ir Valstybe… aisku, gal tai nera ju Tauta ir ju valstybe. o i tokius parypavimus kaip straipsnyje patamsinti, save gerbianti valdzia nedelsiant atsakytu, deja, kur tokia rasti?
    Visas sis klausimas turetu buti issprestas, ir labai paprastai: ‘strateginio partnerio’ turetu buti paprasyta pateikti oficialu tarpukario Vilniaus padeties ivertinima… viskas stotu i savas vezes, bent zinotume su kuo turime reikala. tuo paciu tokia ‘smulkmena’ gal ir ‘laisva ir nepriklausoma’ ziniasklaida placiau pagarsintu

  10. Getas:

    Ne belgais domėtis reikia, o Prezidento rinkimais. Taip mes turime sekti Vengrijos pvz., nes jos valdžia sugeba ES pasinaudoti demokratija, priešingai mūsų valdžios nuolankumui ir prisitaikymui, o Lenkiją reikia statyti į vietą, priminti visas istorines skriaudas – asimiliaciją ir lietuvių kalbos naikinimą naudojant religiją ir 19 m. Pietryčių Lietuvos okupaciją, o jos dalis Suvalkų kraštas ir dabar okupuotas, o lietuvybę palaiko tik Punsko valsčius. Net kariniuose dalykuose nereikia Lenkijos, esant šiuolaikinei ginkluotei ir strategijai.
    Galima patarti A. Juozaičiui, kad jis paskubėjo akcentuoti Vyšegrado kryptį – tai visiškai neaktualu, jei mūsų valdžia elgtųsi kaip Vengrija (tai būtų lengviau daryti drauge su Latvija), o taip elgtis ES galima ir būtina, nes tai yra tautinių valstybių sąjunga. O turint vergo sąmonę, prie kurios ugdymo prisidėjo ta pati Lenkija ir Rusiška imperija, sunku elgti demokratijoje oriai ir savarankiškai… Man vis kyla klausimas, kodėl lietuviams patinka dejonės ir okupantų pridarytų skriaudų verksnojimai, o ne savo istorinių pergalių propagavimas ir didžiavimasis, ką per šimtmečius vykdė dvi imperijos Lenkija ir Rusija – dėl to ir išsiplėtė Baltų sąskaita. Štai kodėl lietuviams patinka “Vergų choras” iš D. Verdžio operos “Nabukas”.
    Ne Vyšegradą reikia propaguoti, o drąsiai keisti buvusių Lietuvos skriaudėjų liaudies sąmonę bei lietuvių nevisavertiškumą reikia guiti iš savimonės – dabarties informacijos amžiuje tai yra svarbiausia – čia pagrindinis ginklas Lietuvai.

    • 1923 metų Klaipėdos žygdarbis savo reikšme prilygsta atskirai imant Saulės mūšio, Durbės mūšio, Žalgirio pergalėms, tačiau Klaipėdoje apie adekvatų jo reikšmės įamžinimą nesigirdi, nors uostamietis tvarkosi lietuvybės prasme pakankamai patriotiškai. Derėtų tikėtis, kad Klaipėda artimiausioje ateityje dermus šio žygio, į įvykdžiusių asmenų įamžinimus atliks. Tai būtų tinkamas pareigos propaguoti lietuvių istorines pergales, didžiavimąsi jomis vykdymo atvejis. Tikėkimės – Klaipėda nenusileis šiame lietuvybės stiprinimo bare kitiems Lietuvoje.

  11. Getas:

    Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga reikalauju mūsų “Monetų namams” pagaminti Monetą su Lietuvos žemėlapiu: Vilniumi, Gardino, Lydos, Suvalkų sritimis ir Klaipėdos kraštu, Kaip buvo 1920 -23-26 patvirtinta BUVUSIO LIETUVOS SUVERENO RUSIJOS IMPERIJOS ir Tautų lygos valstybių: Sovietų sąjungos, Vokietijos, Japonijos ir kt.
    Štai būtų tikroviškas atkirtis Lenkijos imperialistams. Rašysiu kalyklai.
    Rašykite ir Jūs Alko skaitytojai Jie išleido ir Mindaugui skirtą monetą, tačiau be Mindaugo karalystės žemėlapio ir PAGRINDINIŲ MIESTŲ, TODĖL KVIEČIU RAŠYTI KALYKLAI.

  12. Visiškai nesunku būtų ir yra būtina parodyti Mindaugo sukurtos Lietuvos karalystės žemėlapį, jame pažymint miestų, pilių vietas ir vietoves plote, esančiame aplink (palei) Mindaugo paminklą. Tą matytų, fiksuotų, įsimintų atvykstantys turistai, mūsų jaunoji karta, vaikai ir anūkai. Propagavimo efektas būtų neišpasakytas. Padėkime kuriam laikui Lukiškių aikštę į šoną ir imkimės dar 100-mečiui atlikti šį darbą. Tą idėją siūliau gal prieš kokį dešimtmetį. Tačiau niekas nepajudėjo,idėja liko užmiršta iki šiol. Tai labai aktualu padaryti dar iki savivaldybės rinkimų.

    • Žemyna:

      Pradžią gali padaryti jau egzistuojanti svetainė turistams, skirta keliauti po Lietuvą (pavadinimą užmiršau)
      Ten galėtų atsirasti ir Mindaugo Lietuvos apribai, ir seniausieji pasaulio archyvuose turimi Europos žemėlapiai su baltiškais vietovardžiais bei vandenvardžiais

      • Kam čia iš žemėlapių tą mišrainę, nežinia kokį jovalą daryti, juk tikslas parodyti atitinkmų spalvų ir formų plytelėmis grįstame žemėlapyje kur buvo Mindaugo vadoma Lietuvos karalystė, pažymėti ir užrašyti jo valdytas pilis, žemes, upes, ežerus, giraites, kad turistas galėtų, pvz., atsistojęs toje vietoje, iš kurios yra kilęs nusifotografuoti atminčiai ir pan. Galėtų rastis vieta ir stilizuotam karalystės herbui – vadinamiems Gedimino stulpams. Manau, kad fundatorių tokiam žemėlapiui rastųsi. Gaivinkime svetimųjų tryptą karališkąją lietuvių didybę.

  13. T0mas J.:

    Armija Krajova – niekinga otganizacija, ir paniekos verti tie, kas ją šlovina.

  14. Valentinas Šapalas:

    Tai rezultatas ilgalaikio nuolaidžiavimo Lietuvos tuteišiams ir Lenkijos šovinistams. Tai rezultatas Skvernelio išdavikiškos veiklos, kuris nežinia kokiais pagrindais ir kieno įgaliotas atidavė Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos svarbų turtą Vilniaus senamiestyje – visą vienuolyną Lenkijos vienuoliams, t.y. faktiškai Lenkijai. Matydami tokius išdavikiškus Lietuvos vadovų veiksmus ir neveiksnumą dėl tuteišių ir Lenkijos šovinistų išpuolių dabar jie jau atvirai tyčiojasi iš mūsų tautos ir mūsų valstybės teritorijoje daro ką tik nori. Mes jau faktiškai esame jų “kresai”. O mūsų valdžia apsimeta nieko nematanti ir nieko blogo tame nematanti. Tą reikia baigti, Tauta turi pasakyti – užteks, ne. Ne veltui yra sakoma, kad įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ji ant altoriaus užlips. Taip ir su lenkais, kadangi jie tėra slavai. Dabar mūsų Vyr. privalo užklausti Lenkijos Vyr. dėl jų atstovų pasisakymų ir paprašyti paaiškinimo. Jei jo aiškaus ir tinkamo nebus, išprašyti tuos šlėktas iš Lietuvos ir paskelbti persona non grata. O su Lenkija nutraukti geros kaiminystės sutartį. Nes lenkai, kaip ir rusai pripažįsta tik jėgos politiką, kitaip su jais neįmanoma susikalbėti. Jie joks strateginis partneris. Kol Lenkija nepripažins Vilniaus krašto okupacijos ir nenustos siekti revanšo, t.y. vėl okupuoti Vilniaus kraštą, apie strateginę partnerystę su jais negali būti ir kalbos. Strateginiais partneriais turi tapti skandinavai, latviai, jau nekalbant apie JAV ar Britaniją. Stop,šį kartą jau perženktą raudona riba, tylėti nebeįmanoma.

    • Žemyna:

      Kažin, ar ne šios kaimynės santykiai su Lietuva ir visų ES institucijų abejingumas tam, „nematymas”, suvaidino lemiamą vaidmenį Kremliui apsisprendžiant dėl Ukrainos, padrąsino Kremlių žadėti ir pasirašinėti vieną, o elgtis priešingai, ciniškai?

  15. Bartas:

    Lenkija spaudžia vokiečius. Sako, duokit 1 milijardą. Merkel, už ką? Lankai , pamiršot , o už tai, kad mus užpuolėt.
    Na kaip lietuviukai. Pavzdys užkrečiantis. O kiek iš lankų reiktų pareikalauti už visus nusikaltimus?

    • Nu prašau,reikalauk, pažiūrėsiu ar lenkai išvis atkreips dėmesį.

    • Gustavas.:

      Su vokiečių pagalba būtume drąsus pareikalaut o dar paprašius maskolių pagalbos, žiu ir atgautume visus kiek pareikalavome. Bet greičiausiai pagalbininkai pasidalytų tą ką atgavome ir da tektu sumokėt už pagalbos paprašymą. Vienžo su įspaustu į varstotą( spaustuvą) pimpagaliu nepašokinėsi, gali blogai nutikti.

    • Tvankstas:

      Baisu, kai dešimčių milijonų žmonių tautos neturi savo istorijos, o tik primestos istorijos supratimą. Rusijoje langelius į šviesą prakirto A. Solženicynas ir V. Suvorovas, o Lenkijoje – niekas, Vokietijoje – niekas, mažas tiesos ištraukėles tik skelbiantys, bet nesuvedantys į visumą. Kai Prancūzija švenčia liepos 14 dieną – savo šalies išniekinimo dieną.
      Grįžtant prie Lenkijos reikalavimų – tai Lenkija, kurstoma sąjungininkų D.Britanijos ir Prancūzijos, pagal Pasaulio Architekto planą, jau nuo 1939 m. rugpūčio pradžios ruošėsi užpulti Vokietiją, paskutines dvi savaites prieš karo pradžią maršalas Rydz- Smiglas važinėjo po pulkus ir kėlė šampano tostus : “po dviejų savaičių nuo karo pradžios šampaną gersime Berlyne”.
      J. von Ribbentropp karštligiškai bėgo į Maskvą pas Staliną 1939.08.23, kad gelbėti Vokietiją.
      Vokietija su 0,5 mln armija smogė Lenkijai su 1,7 mln. armija priešpriešinį smūgį 1939.09.01 keliomis valandomis anksčiau ir Lenkijoje kilo beprotiška panika. Lenkijoje prasidėjo etninių vokiečių genocidas, ypač įgavęs baisius mąstus Tornau/ Torun mieste.
      Kiek vokiečiai nužudė lenkų per okupacijos metus – tai skaičiai dešimteriopai padidinti, didelė dalis lenkų patys važiavo dirbti į Vokietiją.
      Daugiausia lenkų žuvo per Varšuvos sukilimą, kuris yra lenkų vadovų neatsakomybė prieš lenkų tautą iki šiol – sunaikintas dvasinis šalies elitas.
      Po karo lenkai nužudė apie 300tūkstančių vokiečių ‘atgautose žemėse’, kur dar mergaičių, moterų prievartavimai, viso turto atėmimai, ir t.t.
      Žinokime, kad Lietuva ištraukė iš Katynės žudynių kelis šimtus Lenkijos karininkų, kuriuos atsiėmė kaip savo etninių žemių žmones, jų galėjo būti dar bent dusyk daugiau, bet lenkų arogancija ir sabotavimas bet kokių Lietuvos valdžios veiksmų atvedė į kelių šimtų karininkų mirtį Katynėje.
      Kas iš išgelbėtųjų lenkų karininkų, iš jų buvo ir vėliau labai įžymių mokslo žmonių, yra padėkojęs Lietuvai ? AŪŪŪŪŪ.

      • Tarpukario Lietuvą Lenkija geriausiu atveju laikė savo vasalu, o iš esmės tai ta pačia Lenkija. Taigi esant tokiam supratimui dėkoti Lietuvai, kaip kažkam kitam negu Lenkija, lenkams nebūtų logiška…

        • Tvankstas:

          Kas pasikeitė šiandien ? Po šimto metų nuo pietų Suvalkijos ir Vilnijos užgrobimo ?

          Kažkodėl Lenkijoje niekas neprisimena Abiejų Tautų Respublikos sienos, kur Lietuva turėjo sieną. Šita siena pagal tarptautinę teisę atgimstant valstybėms turi būti atstatoma.
          J. Pilsudskio įvykdytas Lietuvos žemių užgrobimas ‘gelbstint lenkus’ vėliau panaudotas ne kartą, kad ir Vokietijai užimant Čekoslovakijos Sudetų kraštą, o ir pačioje Parhoje dar 1920 m. tik 8 nuošimčiai buvo čekai, arba nesenas Rusijos Krymo užgrobimas – ‘ten rusai gyvena’.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *