Vilniuje archeologai atrado Vilniaus didžiosios sinagogos Bimą (0)

Vilniaus didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinejimai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai | vilnius.lt nuotr.

Pačiame sostinės centre, Vokiečių gatvės kieme vykstantys Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai šiemet baigiami sensacingais rezultatais – aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos. Ji yra tiesiai po mūriniu buvusio darželio pastatu, pastatytu 1952 m. Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011 m.: pernai buvo aptiktos dviejų mikvų (ritualinių baseinų) vietos, o šią liepą tarptautinė izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupė atrado didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų ir dalį Bimos.

Šių metų archeologiniai tyrimai vyksta vadovaujant Dr. Džono Seligmano (Jon Seligman) (Izraelio kultūros vertybių tarnybos archeologijos padalinio vadovas vadovas) ir Justino Račo (VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas).

„Šiuo metu tyrinėjama Didžioji Sinagoga buvo tikras Vilniaus žydų kultūros ir švietimo centras, o Bima – pačios sinagogos centras, todėl šis atradimas yra ypatingos reikšmės“, – kalbėjo Dr. Džonas Seligmanas.

Vilniaus didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinejimai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai | vilnius.lt nuotr.

Atrastoji Bima yra XVIII a. ir buvo padovanota Sinagogai garsaus žydų mecenato, kuris buvo žinomas Yesodo vardu. Sudėtingą dvipakopę barokinę Bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu. Išlikusi Vilniaus didžiosios sinagogos Bima yra istorinės reikšmės atradimas itin svarbus Vilniaus žydų religinės bendruomenės nariams.

Jau kurį laiką atvertos ir didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalys bei sinagogos kampas. Tai – tik pirmieji tyrinėjimų rezultatai. Jie liudija didžiulį tolimesnių archeologinių tyrimų potencialą – tikėtina, kad išliko ir daugiau unikalių Didžiosios Vilniaus sinagogos fragmentų.

Didžiosios Sinagogos tyrinėjimo darbai atliekami padedant Zenonui Bauboniui (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Lietuva), prof. Ričardui Freundui (Hatfordo universitetas, Konektikuto valstija, JAV); prof. Gariui Žolui (Harry Jol) (Viskonsino universitetas, Eau Claire, JAV) ir prof. Filipui Rideriui (Philip  Reeder) (Duquesne universitetas, Pitsburgo valstija, JAV). Tyrimus padeda atlikti Izraelio kultūros vertybių tarnyba, Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, VšĮ Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Projektas dalinai finansuojamas Geros valios fondo įgyvendinant projektą „Didžiosios Vilniaus sinagogos ir sinagogos kiemo archeologiniai tyrimai / The archaelogical research of the Great Vilnius synagogue and Shullhoyf“, projekto Nr.: GVF-271/2017(2)PR. Projekto pagrindinis partneris – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Istorinės žinios apie Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksą

Pagal 1633 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV Vazos privilegiją Vilniaus žydams buvo leista senosios medinės sinagogos vietoje pastatyti naują – mūrinę.  Neužilgo pastatyta mūrinė sinagoga buvo anuomet didžiausia Abiejų Tautų Respublikoje.

1748 m. birželio 11 d. kilus gaisrui, sunaikinusiam didelę miesto dalį, smarkiai apdegė ir Vilniaus Didžioji sinagoga bei ją supę pastatai.

1747-1748 m. prie Didžiosios sinagogos pastatyta Laidotojų brolijos sinagoga. 1758 m. priešais Didžiąją sinagogą iškilo Gaono namas, 1800 m. perstatytas į Gaono sinagogą. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo du mūriniais namais apstatyti kiemai, viename iš jų – įrengtas viešas šulinys. Abiejuose kiemuose iš viso buvo 14 sinagogų ir studijų namų.

Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga rekonstruota, pastato architektūra įgijo klasicizmo bruožų.

1897 m. Didžioji sinagoga perstatyta pagal inžinieriaus Leonido Vinerio projektą. 1903 m. siaurame plote tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės vietoje ten buvusių nedidelių krautuvėlių pastatyta dviaukštė eklektinio stiliaus biblioteka (inž. N. K. Korojedovas).

Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai II pasaulinio karo metu apgriauti. 1955-1957 m. pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *