A. Juozaitis užsienio politikoje siūlo stiprinti santykius su Latvija (84)

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Valstybės orumo stiprinimas, Lietuvos kultūros, kalbos ir tautos išsaugojimas, santykių su Latvija plėtojimas, diplomatinio agresyvumo mažinimas bei atsargi laikysena politikos su Lenkija atžvilgiu – yra gairės, kurias savo užsienio politikos strategijoje įvardina potencialiu kandidatu dalyvauti 2019 metų Prezidento rinkimuose laikomas filosofas, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.

Aptardamas svarbiausius Lietuvos užsienio politikos aspektus, A. Juozaitis akcentuoja geopolitines ir kultūrines rizikas, šiuo metu kylančias valstybei. Jas filosofas siūlo įveikti stiprinant strateginę partnerystę su Latvija.

Pasak jo, reali baltiškoji integracija šaliai suteiktų ne tik kultūrinį postūmį, bet ir sustiprintų Lietuvos balsą veikiant geopolitiškai svarbiame Vyšegrado šalių regione. Kartu, pabrėžia A. Juozaitis, Lietuvos ir Latvijos strateginių santykių aktyvinimas padėtų išvengti „vasalinių“ santykių, kuriuos, anot jo, gali norėti Lietuvai primesti Lenkija.

Pastarąjį regioną A. Juozaitis mato kaip bene vienintelį galintį atsverti Lietuvai, pasak jo, nepalankias didžiųjų Europos valstybių iniciatyvas, gilinti ES integraciją.

Filosofo pristatytoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje vyrauja valstybės orumo motyvas. Pasak jo, valstybė užsienio politikoje turi išlikti ori. To siekdama, aiškino A. Juozaitis, Lietuva negali įsivelti į vasalinius santykius tiek su Rusija, tiek su Lenkija ir kitomis Vakarų valstybėmis. Jis taip pat teigė, kad siekdamas šių tikslų Vilnius privalo vykdyti stabilią bei prognozuojamą užsienio politiką ir stengtis vengti agresyvios retorikos.

A. Juozaičio užsienio politikos vizijoje, lyginant su kitų galimų kandidatų į prezidentus įžvalgomis, išsiskiria atsargus ir net šiek tiek grėsminantis Lenkijos įtakos ir vaidmens vertinamas.

Viena vertus, A. Juozaitis pripažįsta Lenkijos strateginę reikšmę ir laiko ją viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, tačiau, kita vertus, filosofas kalba apie polonizacijos, kurią vykdo, pasak jo, Pilsudskio ideologiją propaguojanti Lenkijos valdžia, pavojus. Jis akcentuoja Varšuvos politikos keliamas grėsmes lietuviškumui ir valstybės savarankiškumui.

Ori partnerystė, o ne vasališki santykiai, pabrėžia A. Juozaitis, turėtų tapti Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindu.

„Lenkija taip pat turėtų mūsų orumą vertinti vis adekvačiau. Lenkijos vaidmuo, esant dabartinei vyriausybei ir Seimo daugumai, yra toks mesianistinis. Ko gero, Lenkija viena iš ES valstybių, gal net vienintelė, kuri yra įsikalbėjusi misiją. Tą sako ir lenkų korta, ir apskritai jos dalyvavimas Ukrainoje ir Baltarusijoje. Ačiū Dievui, Lenkija susitaikė, kad Lietuva jau nebėra vien tik jos interesų reikalas ir tai nebėra vasalinė valstybė“, – sakė A. Juozaitis.

Pasak jo, neigiamus Lenkijos įtakos aspektus Lietuva turėtų atsverti stiprindama baltiškąją integraciją.

„Su Latvija turėtų būti naujas strateginis puslapis, kuris iki šiol nebuvo atverstas. Mes kaip stovėjome nugara į Latviją, taip ir tebestovime, o tai nėra naudinga ekonomiškai ir geopolitiškai“, – pabrėžė A. Juozaitis.

Gilesnė partnerystė su Latvija, aiškino jis, atsipirktų ne tik ekonomikoje ar energetikoje, bet kartu turėtų tapti ir įrankiu mažinant neigiamas Lenkijos įtakas veikiant Vyšegrado valstybių bloke.

Pasak filosofo, Vyšegrado valstybių grupė Lietuvai yra labai svarbi, nes gali atsverti didžiųjų ES valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – siekius giliau integruoti Europą. Tačiau, aiškina A. Juozaitis, Lietuva šiame regione dalyvaudama be Latvijos rizikuoja pakliūti į vasališką Lenkijos priklausomybę.

„Einant kartu su Latvija tai pavyktų kur kas geriau (išvengti priklausomybės nuo Lenkijos. – ELTA). Tiesiog aš matau papildomos energijos ir jėgos šaltinį, kad mes gerokai padirbėję su Latvija turėtume rimtesnį balsą ir Vyšegrade“, – apibendrino A. Juozaitis.

Euroatlantiniai santykiai

A. Juozaitis griežtai pasisakė prieš gilesnę ES integraciją, kurią palaiko Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai. Jis, priešingai nei nemaža dalis kitų potencialiais kandidatais 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomų politikų, nesutinka, kad gilesnė ES integracija atitinka Lietuvos interesus.

„Makroniškoji ir merkeliškoji ES yra tiesioginis kelias į Rusiją“, – teigė filosofas, manydamas, kad giliau integruotoje ES Lietuva rizikuoja tapti didžiųjų Europos valstybių ir Rusijos mainų objektu.

„Mes norom nenorom atsidurtume žaislo vietoje, nes tada jų (Vokietijos ir Prancūzijos. – ELTA) susitarimas su Rusija nuo mūsų visai nepriklausys. Todėl mums išlaikyti kolektyvinį orumą su Vyšegrado valstybėmis yra labai svarbu“, – samprotavo A. Juozaitis, dar kartą pabrėždamas Vyšegrado šalių strateginę reikšmę Lietuvai.

Gilesnės ES integracijos perspektyvoje jis įžvelgė ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam savitumui bei išlikimui apskritai. Pasak jo, didžiosios Europos valstybės, kalbėdamos apie gilesnę integraciją, nesupranta ir nesibaimina nacionalinio išnykimo pavojaus. Tuo tarpu tokia grėsmė yra aktuali mažesnėms valstybėms.

„Emmanuelis Macronas, sukdamas gilesnę ES integraciją super Europos valstybės link, siekia Prancūzijos kultūrinio dominavimo. Vokiečių tikslas – dominuoti politiškai ir ekonomiškai. Visa tai Lietuvai yra tikrai nepriimtina, nes kyla grėsmė nacionaliniam išlikimui“, – sakė A. Juozaitis, pabrėždamas, kad dėl to pasiduoti intensyvesnei ES integracijai yra pražūtinga.

Visgi jis pabrėžė, kad visais ekonominiais klausimais Lietuva turi atsigręžti į ES. Pasak jo, euroatlantiniuose ginčuose, kylančiuose dėl ekonominių ir finansinių nesutarimų, Lietuva turi įvertinti, kad ji yra ekonomiškai priklausoma nuo ES. Tuo tarpu saugumo ir geopolitiniuose reikaluose – vienareikšmiškai orientuotis į JAV. Todėl A. Juozaitis buvo kategoriškas ketinimams ES formatu kurti karines pajėgas, kurios ateityje galėtų dubliuoti kai kurias NATO funkcijas.

„Bet kokį ES karinių pajėgų kūrimą reikia atmesti ir nepriimti, mums tai nepriimtina“, – apibendrino jis.

Filosofas tikino, kad toks laviravimas tarp politinių ir ekonominių interesų yra įmanomas. Pasak jo, nereikėtų baimintis, kad dėl išsiskyrusių politinių pozicijų Europoje būtų patiriami ekonominiai nuostoliai. Europoje verslas ir kapitalas veikia sau, aiškino A. Juozaitis.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie santykius su Rusija A. Juozaitis pabrėžė, kad Rusija yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Rusijos atgrasymas per NATO ir nuostata, kad ilgojoje perspektyvoje stiprių pokyčių Lietuvos ir Rusijos santykiuose nereikia tikėtis, yra pirmosios tezės, kurias A. Juozaitis ištarė, paklaustas, kokį politikos kursyvą Lietuva turėtų palaikyti Rusijos atžvilgiu.

Tačiau A. Juozaitis davė suprasti, kad skeptiškai vertina dabartinį pasirinktą diplomatinį kursą didžiosios kaimynės atžvilgiu.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos diplomatijos tikslas ir kryptis turėtų būti ne susipriešinimo su pavojinga kaimyne didinimas, tačiau, priešingai, – agresyvumo diplomatijoje mažinimas.

Mums nereikėtų iš savęs beatodairiškai kurti priešo, – sako A. Juozaitis ir priduria, kad tai ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių.

„Nuolatinis pafrontės valstybės įvaizdžio formavimas yra tam tikra aklavietė. Jei keisis santykiai, mes galime būti palikti keistoje padėtyje“, – teigė A. Juozaitis.

Jo nuomone, Lietuva santykiuose su Rusija neturėtų būti bet kuria proga demonstruojama aštri retorika.

„Turi būti orus karinis atgrasymas. Solidžios valstybės nesikandžioja“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Lietuva tiek santykiuose su Rusija, tiek su kitomis valstybėmis turi rodyti diplomatinį aktyvumą.

Nacionalinės grėsmės

A. Juozaičio konstruojamame užsienio politikos naratyve svarbią vietą užima valstybės viduje slypinčios grėsmės. Filosofas išskiria tris, jo nuomone, šiandien Lietuvos nacionaliniam saugumui aktualiausias grėsmes – demografinę krizę, kuri pasak jo, panėšėja į demografinį kolapsą, krikščioniškos moralės pažeidžiamumą, įsigalint neoliberalioms, ateizmu grįstoms vertybėms ir lietuvių kalbos bei kultūros netekimo riziką.

„Tai yra išskirtinės grėsmės netgi lyginant su išoriniais iššūkiais. Nes, jei nebus viduje jėgos, nebebus ką ir pasakyti išorei. (Neįveikę šių rizikų. – ELTA) mes būsime visiška skiedra ar net plunksna“, – vaizdžiai kalbėjo A. Juozaitis.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

A. Juozaitis teigė prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką vertinąs su pliuso ženklu. Priešingai nei didžioji dalis kitų kandidatais prezidento rinkimuose viešojoje erdvėje laikomų politikų, filosofas nekritikavo D. Grybauskaitės nei dėl atsisakymo jos kadencijos pradžioje susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama, nei dėl neplėtotų santykių su Lenkija.

Pasak jo, prezidentė, nesusitikusi su B. Obama, nuostolių Lietuvai neatnešė, o pernelyg neforsuodama santykių su Lenkija elgėsi teisingai, nes ši Lietuvos atžvilgiu siekusi vasalinio paklusnumo.

******

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

84 komentarai

  1. urba:

    Juozaitis panegirika Grybauskaitei laviruoja tarp “brazauskinių” ir “landsberginių”. Tai gresia savo veido praradimu

  2. Kad ir šis “tipažas’ užbaigė net nepradėjes, bet …tandemas “sąjūdietiškas” Tomkus-Juozaitis dirba;
    aktyvistai kažkokie… 🙂 🙂 🙂
    “tiesas” varinėja, pavarinėja, – na taip piemenų darbas, piemenys tą viską nuo 1988-1990 žino.
    Geriau jau Marių Kundrotą čia tiek “pavizualizuotų” Alkas gausiau (vis padoresnis ypata) – kaip vertą Piemens
    garbės.

    O ALKUI užsienio politikos slėpimas negarbė.
    Liublino unijos galių išlikimas (praradus-sunykus 1795 m.) po 1918 m. stebuklinio Lietuvos ir Lenkijos
    nuosavų valstybingumų susigrąžinimo (1569 m. niekur nieko niekada nekeistų t a r p u s a v i o ribų grąža).
    Potsdamo 1945 m. įsipareigojimų “Dėl Rytprūsių tolimesnio administravimo…” klausimo IŠSPRENDIMAS,
    išsireikalaujant iš atvirai slaptų mulkių, – JAV su Jungtinės Karalijos vadovybėmis (D.Trump bei T.May), – šio
    klausimo sprendimo iki ..na pvz. 2019-03-30 J.K. sugrįžimo į asmeniškai-karališką valstybinį nepriklausomumą
    (bo teisėtas 1945-08-02 16-os respublikų “sąjungos” sąlygomis skirtas administratorius-paveldėtojas /sąlygų/,
    toks “neliečiamasis” M.Gorbačiov /iš po Lenino/ ims ir nustos… kvėpavęs; tai komoje /ar po mirties/ – kas teisėtai
    “administruos” LENKIJOS-LIETUVOS kaimynystės dalį).

    Rimta. Garbinga. Ir teisėta – 1990-03-11 visi Helsinkio “susipasakojimai-sutarai” t r ū k ę, mistinis sienų “neliečiamumas” EUROPOJE paliestas, ir mūsų šalis savas sienas (Valstybės ribas) atgavo bei išlaikė 1991 m.

  3. >urba:

    Aš suprantu kiek kitaip. Manau, tai parodo, kad A. Juozaitis nevykdys tiesmukiškos politikos, bus daugiau tolerantiškas, vengiantis konfrontacijos tiek šalies viduje, tiek tarp kaimyninių tautų, nes šiuo metu Tautą reikia kelti dvasiškai, raminti ir daugiau dėmesio skirti kultūrai bei moralei. A. Juozaičiui, žadančiam kandidatuoti, dabar kritikuoti D. Grybauskaitės politiką būtų nekorektiška. Iš tiesų su Lenkija D. Grybauskaitė nesibroliavo, ką dabar sėkmingai daro S. Skvernelis. Kad į “tulpių paštą” viešai nereaguoja A. Juozaitis – irgi neblogai. Tai reiškia kad jam tokie nešvarūs žaidimai būtų nebūdingi ir jis nesiveltų į vidaus intrigas.
    Visas A. Juozaičio straipsnis parodo, kad tai būtų nauja kryptis Lietuvos politikoje ir tai jokiu būdu nereiškia “veido praradimu”

    • Žemyna:

      Na, premjeras ne tik į jaunesnius broliukus peršasi! Čia kovodamas su korupcija, pats ten su dovanėlėm skraido – žinome apie vieną NT dovanotą, o gal yra ir mums nežinomų. Kažkoks kyšis jau suderėtas dėl komercinės „abėcėlės”. Žodžiu, santykiai ne tarpvalstybiniai, o kyšiniai ar pakištukiniai.

  4. gal Respublikoje jau veikia cenzūra?:

    Šis A. Juozaičio straipsnis šiandien pasirodė Respublikoje ir buvo apie kelias valandas. Paskui buvo perkeltas į archyvą. Nežinia ką tai reiškia? Ar Respublikoje veikia kažkokia cenzūra, ar buvo gautas įsakymas “iš viršaus” išimti straipsnį?
    Tad labai ačiū Alkui už publikaciją

  5. rimas:

    Aciu uz issamu straipsni apie A.Juozaicio pamastymus apie gaires.Neabejotina, Juozaicio isrinkimas prezidentu butu gaivus gusis Lietuvos pelkeje.

  6. ZUK:

    Grybauskaitė padarė didžiulę žalą Lietuvai.Trepsėdama su vaikais ir seneliais,važinėdama ant tanko ir šaudydama i taikinius,gerai kalbėdama angliškai iš aukštų tribūnų ji gal išoriškai ir buvo gera.Bet ji leido atiduoti Lietuvos istorinį ambasados pastatą Romoje rusams už dyką ???Tai milijonai eurų lengvabūdiškai prarasti.FNTT skandalas naudingas ne Lietuvai,Suskystintų dujų terminalas skandina Lietuvos įmones ir stekena Lietuvą-tai ne pergalė ir nepriklausomybė.Balsavimas prieš JAV dėl Jaruzalės SNO mums gali labai brangiai kainuoti kažkada-JAV pareiškė,kad ji atsimins Lietuvos nedraugišką aktą.Ir t.t.Čia galima daug dar parašyti.Juozaitis mano manymu netinka į Lietuvos prezidentus jau vėl dėl jo brazauskizmo,o kur dar žmona rusė ir šeimoje jo kalbama tik rusiškai.Nepatinka visa tai.

  7. Pagaliau išlindo yla iš maišo. A. Juozaitis pasirodo, kaip prolenkiškiausias kandidatas, kaip uoliausias Lenkijos savanaudės strategijos regione talkininkas. Beje, jis į Lenkijos strateginį ratelį – Vyšegradą – užsimojęs įsukti ne tik Lietuvą, bet per pasiektus “stipresnius ryšius” su Latvija ir ją ten temptis. Ir taip Lenkija, šitokį būrį šalių išrikiavusi, pataps regiono jėga Briuselio (Prancūzijos ir Vokietijos) akyse. O tada pažiūrėsim, kai dugną dėsim… Taigi A. Juozaitis su apkabinta Lietuva po šitiekos metų vėl jogailiškai – tarsi užsimerkęs, šliejasi prie Lenkijos, atseit, taip saugodamas lietuvių kultūrą, kalbą, galėjo pridurti, ir dvasią…

    Labai silpnas politikos dalykų išmanymas. Tiesiog populizmas kvadrate. Ar ne garbingiau jau būtų buvę, tiems 55-kiesiems pakvietusiems jį tapti Prezidentu, iš karto pasakius, kad nesirengiau, juk ne „Sąjūdis“, gal kitą kadenciją…

    • Pikc:

      Šalia kitų problemų, matau, dar ir disleksija… 🙂

      • Taip, atrodė, kad jau patį gali ne už ilgo išleisti, bet šia kad nori, ir vėl tie “dis…” ėmė vaidentis…

        • kažin nieko nesupratai:

          Jeigu jau tamstai pasirodė, kad A. Juozaitis nori šlietis prie Lenkijos, tai jau tamstai su mąstymu blogai, arba nesugebate suprasti apie ką p. Juozaitis kalba. Skaitykite šį straipsnį dar ir dar. Gal galvoje pasidarys šviesiau?

          • Nors nekvailintum kitų, jei pats neišmanai…

            • LosAngeles:

              ‘..bei atsargi laikysena politikos su Lenkija atžvilgiu..’
              ‘..Lietuvos ir Latvijos strateginių santykių aktyvinimas padėtų išvengti „vasalinių“ santykių, kuriuos, anot jo, gali norėti Lietuvai primesti Lenkija..’
              ‘..Pasak jo, valstybė užsienio politikoje turi išlikti ori. To siekdama, aiškino A. Juozaitis, Lietuva negali įsivelti į vasalinius santykius tiek su Rusija, tiek su Lenkija ir kitomis Vakarų valstybėmis..’

              cia tik pradzia, bet toliau atsibodo… tamsta visgi gal skaitykite atidziau kas parasyta.
              O del pacios minties artimiau bendrauti su Latvija, tai manau yra viena is priezasciu, kodel butu verta balsuoti uz Juozaiti. Mintis tikrai puiki ir butina, keista kad anksciau nelabai kas apie tai kalbejo (jau nekalbant apie bandyma igyvendinti)

              • Padėtis pasaulyje ir regione tokia, kad politikoje visais atžvilgiais ne Lietuvai reikalinga Lenkija, o atvirkščiai. Beje, žiūrint iš esmės, taip buvo visais istoriniais laikais. Atsargi politika Lenkijos atžvilgiu visais laikas buvo ir bus savotiška lietuvybės išdavystė. Tad toliau Lietuvos politikoje atsargumo su Lenkija neturėtų likti. Atsargi, o tikriausiai netgi paslėptai vasalinė Lietuvos politika Lenkijos atžvilgiu, būtent tarpukariu ir pražudė Lietuvos valstybę (1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas, 1939 m. rugsėjo viduryje neužėmimas Vilniaus Lietuvos kariumenei po to, kai kapituliavusios Lenkijos kariuomenė internavosi Lietuvoje, o sovietų kariuomenė dar buvo už poros šimtų km. nuo Vilniaus). Akivaizdu, kad Lietuvos, lietuvybės gyvavimo perspektyva yra kuo spartesnis tolimas visais atžvilgiais nuo Lenkijos, atsikratymas artimesnių santykių su ja, taip pat dalyvavimo jos organizuotose regiono šalių grupuotėse. Pirmiausiai tai darytina diplomatiniais kanalais pranešus Lenkijai, kad Lietuva 1994 metais su ja sudarytos bendrumo sutarties, kurios terminas baigiasi 2019 m. rudenį, toliau netęs. Tam besąlygišką teisę Lietuva turi. Taigi nepasinaudoti ja būtų nedovanotina Lietuvos klaida – “istorinė klaida”…

                Lietuvai, anot Oskaro Milašiaus, reikalinga apskritai su Lenkija nesidėti, o ne bandyti dar temptis dalyvauti jos politikos strategijoje ir Latviją. Visiškas neišmanymas padėties…

                Savaime suprantama, kad Lietuvos santykiai su kitomis šalimis tegali būti tik lygiateisiai. Kas dėl vasalystės Lenkijai grėsmių, tai pirmiausiai reikalinga pačiai Lietuvai su ja nesidėti, kitų veiksmingesnių teisėtų spaudimo galimybių Lietuvos atžvilgiu dėl vasalystės vargu ar ji berastų…

                Artimesniam bendravimui su Latvija reikalingi tik abipusiai tautų norai, jokių kitų kliūčių bendravimui nėra. Suprantama, kad to bendravimo tikslas negli būti sulieti abi tautas į kažkokią trečiąją – lenkišką ar rusišką…

                Tai toks būtų tas “patartas atidesnis” perskaitymas…

            • mintis:

              Tai ir nekvailinkit,gal?Kodėl nesirūpinimą Vilniumi”paišot”Karbauskiui,kai ten karaliauja Šimašius?Kodėl jo nekritikuojat?Gi skaitot daug,komentarus rašot reiškia informatyvus.Ką Šimašius sakė Karbauskiui apie koplytstulpį? Viešoje erdvėje buvo:):):)

              • Valstybės sostinė yra ne tik vietos, bet ir valstybės rango objektas, taigi atsakomybė dėl jos valdymo tenka ir valstybės valdžios institucijoms.

                • mintis:

                  Savivalda taip pat valstybės struktūros dalis,savivaldybė-valstybinė institucija.Tai ir reiktų pradėti “peikimą”nuo arčiausios valstybinės institucijos valdančios procesus jos teritorijoje -savivaldybės.Yra dar prezidentūra,vyriausybė,seimo pirmininkas , o pradedat visai nelogiškai-nuo seimo komiteto pirmininko?Ar tai negeranoriškumas,ar nusistatymas prieš atatinkamą asmenį?Apie nesusivokimą būti kalbos negali-puikiai viską suvokiate:).

                  • Pirmiausiai tai kalba eina ne apskritai, o apie sostinės savivaldybę.

                    Valstybės ir savivaldybės kompetencijas padalija atitinkami įstatymai. Tačiau sostinės statusas jos savivaldybę pagal rangą daro valstybės rango institucija su atitinkamomis galiomis, kurių kitos savivaldybės negali turėti. Konstitucija yra nustačiusi konkrečiai, kad Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas. Šią Konstitucijos nuostatą derėtų turėti domėn kalbant apie valstybės ir savivaldybių institucijų rangus. Taigi sostinės išvaizda, jos deramas atrodymas pasauliui turi rūpėti visiems šalies gyventojams, o ne tik vilniečiams. Tokia yra rūpinimosi sostine logika. Tad Seimui kaip Tautą atstovaujančiai institucijai sostinės išrodymas turi rūpėti labiau už kitus. Deja, Vilnius valstybės valdžių laikomas visiškai apsileidusiu, apšepusiu, net, galima sakyti, imtu dalinti Lenkijai…

  8. Gintaras Raulinaitis:

    Gerbiamieji, kitą kadenciją leiskite Man tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu!

  9. Gintaras Raulinaitis:

    Turiu omenyje po šešerių metų! O dabar gerbiamas Arvydas Juozaitis yra pati geriausia kandidatūra į Prezidentus!!

    • ZUK:

      Jis surusėjęs,žmona rusė,šeimoje kalbama tik rusų kalba.Nepasitikiu juo.

        • Kęstutis:

          … o jei žmona būtų iš Tailando, namie tikriausiai kalbėtų tajų kalba. Na ir kas? Nereikėtų taip sureikšminti asmeninio gyvenimo, o tuo labiau painioti su viešu. Murzos žmona irgi rusė iš Rusijos, bet tai jo pažiūrų nepakeitė. Mano motina irgi “liankė” iš Vilniaus krašto, už tai tėvo giminės net buvo paskelbusios laikiną “boikotą”, kurį laiko nebendravo, bet tai nei kiek nesutrukdė tėvui vaikus auklėti tautiškai, o ir tėvo pažiūros nei kiek nepasikeitė. Be to Juozaitis įsimylėjo (tikiuosi) kai net negalvojo apie prezidentavimą, greičiausiai tikėjosi ramiai nugyventi likusį gyvenimą, o apsisprendus kandidatuoti tikrai suprato kokie lauks papildomi sunkumai dėl žmonos tautybės ir vis tiek ryžosi, tai turėtų reikšti, kad žmogus dar turi širdį ir būdamas poste priiminės nuoširdžius sprendimus, o ne vien tik iš išskaičiavimo. Va “išskaičiuotojai” patys nepatikimiausi, nes bėdai prispaudus neš muilą, nes nebe apsimokės aukotis… Žmogus su nuodėme dar žmogus, o be nuodėmės, dažniausiai miręs. Na bet jei jau sutikote žmogų kuris jums atrodo be priekaištų, jo praeitis kai iš kino filmo – viskas gerai arba labai gerai, o ateitis ir dar puikesnė, tada jau tikrai vertą suklusti, greičiausiai “užsirovėte” ant labai patyrusio sukčiaus ;)…

          • ZUK:

            Murzos žmona eliminavo jį iš politikos.To ir buvo siekta.Darbas atliktas,jie išsiskyrė.Dabar kokią užduotį turi atlikti Juozaičio žmona-rusė?Gal eliminavimo iš politikos čia neužteks,jei jis taptų netyčia Prezidentu.Gali būti,kad visa Lietuvos politika pasisuks i mėšlu dvokiančią fašistinę kaimynę.

            • Kęstutis:

              Bet kokia žmona, bet kokios tautybės Murzai su jo padėtimi politikoje pasakytų tą patį – kol tinkamai nepasirūpinai šeima, jokių politikų…. Kokia bus vykdoma politika, jei Juozaitis taptų prezidentu? Manau labai kas nepasikeistų, gal atsirastų oresnė laikysena santykiuose su Lenkija, gal sumažėtų įtampa su Rusija, bet tik tada jei kažkiek pajudėtų Ukrainos klausimai. Gal labiau suartėtume su Vyšegrado šalimis… Dėl jo “naša maša”, tai greičiausiai moterytė pasitaikius gerai progai nešė muilą iš “vatufkių šalies”, be jokių išankstinių politinių nuostatų… Aišku gyvenime gali būti visaip, kartais įvykstą ir mažiausiai tikėtini reiškiniai…

      • mintis:

        “Šeimoje kalbama tik rusų kalba”?’.Iš kur zinote?Kartu gyvenate?Negyvenate,reiškia nežinote,bet šnekate be le ką?Kodėl:tikslas toks,ar pomėgis apšnekėti visus? Kiekvienas turi teisę į meilę ir laimę.Jei manote,kad Juozaitis neturi,tai ar nepažeidžiat jo teises į privatų gyvenimą,galimybę būti laimingu,teisę į meilę?

        • Kęstutis:

          “Šeimoje kalbama tik rusų kalba”?’.Iš kur zinote?” – O jiems “viena boba pasakė”… Priminsiu iš kur kilo šis posakis…(žydų anekdotas) Žydų bendruomenė renkasi rabiną, aptarinėja pasiūlytą atstovą, čia atsistoją Sara ir rėžią – kaip mes jį galime rinkti rabinu, jei jo duktė prostitutė? Miela ponia, aš net dukros neturiu… O čia jau ne mano reikalas, aš pasakiau, o jūs ten aiškinkitės…..

      • Žemyna:

        Tamsta netiksliai informuotas.

  10. Aš manau, tarptautinėje politikoje reikia naudotis Vytauto ir Jogailos palikimu – t.y – dinamiškos pusiausvyros politika. Galima bandyti laviruoti tarp Lenkijos ir Rusijos, Kai pavojinga Rusija galima laikinai susidėti su Lenkija, o paskui jeigu Lenkija per daug kažko iš mūsų reikalauja galima susidėti su Rusija ir taip bandyti manevruoti. Be to kalbant apie Lenkiją ir jeigu ji spaudžia Lietuvą dėl asmenvardžių ar dvigubų užrašų gatvėse, tai Lietuvai tokiu atveju galima pabandyti susidėti su Vokietija, ir ši gali iškelti Lenkijai reikalavimus dėl sakykime Vroclavo, ir Gdansko žemių priklausomybės ir Lenkija taip gali būti priversta skaitytis su Lietuva.. Patariu naudotis Vytauto ir Jogailos politika ir jos politikos vaisiais šiandien. Tai tiek.

  11. Atmintis:

    Lietuvos nepriklausomybė turi savitą istorinę sąmonę, kuri apmąstoma istoriniu ir geopolitiniu turiniu. Karaliaus Mindaugo Didžiosios diplomatijos pamokos primena valstybės suvereniteto tvirtinimo patirtį. Maironis „Lietuvos praeityje” pratęsė Daukanto darbus: Aisčių giminės šakos “… sudarė vieną giminę, turėjo tą pačią religiją, tuos pačius papročius, būdą ir bendrą visiems suprantamą kalbą. Karalius Mindaugas: mokėjo ne tik gelbėti, bet ir išaukštinti Lietuvą. Ši diplomatija jungia Lietuvos praeitį su šiandiena.

  12. lukas:

    kaip ten su Brazausku, kuris, globojamas Juozaičio, buvo dovanojęs latviams naftos grežinį Baltijos jūroje? ar tada buvo jau geri santykiai su braliukais?

    • >lukui:

      Prie ko čia Brazauskas ir A. Juozaitis? Reikia žiūrėti į priekį, o ne kaip vėžiams – atgal. Ar kaip mus puls kaimynai iš pietų ar rytų ir tada prisiminsite A. Brazauską? Palikite jį ramybėje. Lietuva yra ant bankroto slenksčio ir reikia žiūrėti kaip gelbėtis.

  13. Pikc:

    Su latviais ryšius stiprinti, be abejo, būtina – bet nereiktų ir estų užmiršti.

  14. Prašalietis:

    A.Juozaitis užsienio politikoje siūlo stiprinti santykius su Latvija…”Būsimas prezidentas”A.Juozaitis yra didelis norėtojas stipriai “pasantykiauti”su užsieniu. Šiandiena jam prioritetas yra”santykių stiprinimas”su Latvija.Žinia,A.Juozaitis garsėjo savo laiku kaip neeilinis santykiautojas šalies viduje. Pradžioje jis stipriai santykiavo už V.Lansbergį jam skinantis kelią su KGB palaiminimu į sąjūdžio perestroijkai ir Gorbačiovui remti vadus. Po to jis panoro stipriai pasantykiauti su komunistiniu”tautos ąžuolu” brazausku.Brazauskiniam pasantykiavimui skyrė savo meilės kūrinį”Istorinė klaida” ir papildomai brazauskui užleido tuometinės Aukščiausios Tarybos deputato taburetkę…Reik manyti, kad kaip būsimas kandidatas į prezidentus,”sustiprinęs santykius ir pasantykiavęs”su Latvija, po išrinkimo prezidentu”santykių stiprintojas ir santykiautojas”A.Juozaitis pradžiugins tautiečius”stiprindamas santykius ir pasantykiaudamas su niekuom dar nesantykiavusia”Afrikos čiumba jumba gentimi….

    • prašalaitis stipriai šovė sau į užkulnį:

      Tai tik tamstos visai nevykusi nuomonė. Esate labai silpnas politikoje, suplakęs visokius prasimanymus į nevykusią mišrainę.

      • Prašalietis:

        “prašalaitis stipriai šovė sau į užkulnį:”…Tamsta,”kaip stiprus politikoje”tesugebėjo pastebėti tik”nevykusią nuomonę”,o ne pretenduojančio į”tautinius proto ir politikos bokštus”Juozaičio buvusius”politinius viražus”.Žinia, durnių laive”politikos ir kitokių stipruolių” buvo pilnos pakampės nuo pačių 1990-ųjų.Prie valdžios lovio besistumdančių”tautinių politikos ir kitokių stipruolių”darbo rezultatais didžiuojasi”ne tik šiandieniniai “stiprūs politikoje ir geopolitikoje”beretiniai durnių laivo keleiviai,bet durnių laivo”pirmavimai” pagal savižudybes,susirgimus tuberkulioze ir sifiliu,skurdžių skaičių, emigravusių tautiečių skaičių ir t.t. yra gerai žinomi ir už pseudovalstybinio durnių laivo ribų europoje ir pasaulyje.

    • mintis:

      “santykiauti” sau į sveikatą privačiai.Tema rimta ir rimti vyrai ją gvildena.Gal tom “fantazijom” bandyta tai suprasčiokint, subanalint,sumenkint?Bet ar tai išmintinga?Tai ir esmė,kad, stokojant išminties, klaidžiojama bele kur.Šiaip ir rašančius ir skaitančius galima būtų gerbti.

  15. Ypač derėtų imti domėn tą momentą, kad A. Juozaičio užsienio politikos tezėse ryšių stiprinimas pabrėžtas išskirtinai tik su Latvija, tas yra, matyt, ne atsitiktinai. Kaip konkrečiai reikštųsi tas ryšių stiprinimas ir kas tam trukdo, nedėsto. Ar tas ryšių stiprinimas kartais nesusišaukia su Lenkijos veiksmais ar interesais Lietuvos-Latvijos atžvilgiu. Žinome, kad Lenkijos valstybė įsigijo pasienyje su Latvija esančią Mažeikių naftą, taikėsi užvaldyti ir dalį Klaipėdos uosto, kitame pasienio su Latvija kampe – Visagine taikėsi tapti statomos AE dalininke. Neseniai Lenkija privertė Lietuvą net geležinkelį su Latvija atstatyti, o Skvernelis nesprendė klausimo jį atstatyti – laukė tol, kol ES Komisija pagal Lenkijos skundą savo sprendimu neuždėjo “užsispyrėlei” Lietuvai 28 mln. baudą. Taigi tas A.Juozaičio ryšių su Latvija stiprinimas panašu, kad susišaukia su Lenkijos politikos strategija regione. Lietuva, Latvija, Estija puikiausiai gali gyvuoti ES kaip kokios trys sesės savarankiškos, atskiros ūkinikės. Nei Lenkija, nei jos Vyšegradas joms nėra reikalingas. Daug nesiplečiant, yra primintinos čia A.Juozaičiui Oskaro Milašiaus įžvalgos, kad dėjimosi su Lenkija atveju Lietuvos laukia prapultis. O ko su Lenkija dėtis, jeigu ji nei ekonomškai, nei politiškai Lietuvai, apskritai Baltijos šalims nėra reikalinga. Tegul Lenkija gyvena sau, o mes, kaip iki šiol, gyventume…

    • Leonora:

      Įdomi mintis dėl Lenkijos, todėl pritariu. Lenkija tokia kaimynė, kuri pasitaikius progai, išduos. Nuo Lenkijos, ko gera, reikia laikytis atokiau, nepamirštant istorinių pamokų. Istorija nemeluoja, tik iš jos, deja, ne visada mokomės. Oskaro Milašiaus įžvalgos genialios, į jas reikia rimtai žiūrėti.

  16. Bartas:

    Kad su Latvija reikia dėtis, palaikau. Tačiau, kaip tą įgyvendinti. Mūsų panašumas ir brolystė liko kažkur toli, toli praeity.
    Per šimtmečius grūdama “polska viara” savo padarė. Mes su braliukais nesusikalbėsime. Jie latviškai , o “mes” švesim “Trakų dievo motinos” karūnavimą. Jie tikrai nevažiuos,(jokio reikalo) , o lankai į ATR žemes tikrai atsigrūs. Negi pyksi ant “brolių tikėjime”.
    Oi nežinau, nežinau. Bet nebandęs, tiesos nežinosi.

  17. Alvydas Butkus:

    Visiškai pritariu Arvydui Juozaičiui ir dėl Latvijos, ir dėl Lenkijos ir Rusijos. Pritariu ir Grybauskaitės vertinimui – ji vienintelė iš prezidentų ir kitų aukštų Lietuvos pareigūnų nesiklaupė prieš Lenkijos ultimatumus ir neleido prekiauti lietuvių kalba.
    Net nežinau, ką būčiau rašęs kitaip. Turbūt nieko. Pagarba autoriui!

  18. Su kokia dar Latvija dėtis? Kas ji tokia? Ji per silpna mums kuo nors padėti. Su ja niekaip nepalaviruosi prieš Rusiją ir Lenkiją. Reikia dėtis ir su Lenkija ir su Rusija ir bandyti manevruoti tarp šių 2 šalių, o ne dėtis su kažkokia niekuo neišsiskiriančia šalimi, kuri niekuo geopolitiškai ir strategiškai žiūrint, yra ne ypatinga.

  19. Nesakyčiau, kad A. Butkus būtų koks autoritetas užsienio politikoje ar šulas lietuvybės išlaikymo srityje. Prisimintina, kaip jis, pasetelkęs kolegą lenką iš VDU su pasimėgavimu “taršė”, Statkutės de Rossales istorinių tyrimų argumentus ir jais grįstas išvadas, kad istoriniai gotai buvo ne germanai, ne slavai, o lietuviai (baltai). Taip pat manytina, kad nekritiškai priima kitas lenkiškos Lietuvos istorijos pozicijas. Tad nedyvai, kad yra juozaitiško lygio ir pozicijų Lietuvos valstybės užsienio politikos klausimais…

  20. Atmintis:

    XX a. pradžioje tautinio pakilumo metais ypatingai J. Šliūpas puoselėjo bendratautinės latvių-lietuvių vienybė idėją. 1918 m. Stokholme išleido rinkinį „Lietuvių–Latvių Respublika ir Šiaurės tautų sąjunga”. Iškėlė istorinę geopolitinę orientaciją, idėjinę valstybingumo raidos užduotį. Tikėjo, jog bus lietuv-latviška respublika, kaip kad yra Prancūzija, Šveicarija ir kitos tokios valstybės.
    Svarbu ir latvių mintys. Anuomet J.Rainis apie žodžius „brolių tauta” tarė, jog latvių ir lietuvių tarpe tai nėra vien diplomatinio etiketo posakis. Jo ištarme mūsų abiejų tautų žmonės yra vieno kraujo. Suvienyta tauta bus vis dėlto nepalyginamai stipresnė nei mes vieni patys. Ir užtvirtino: „Viena tauta mes esam – Tai kraujas mūsų sako, Viena tauta mes būsim – Lai protas mums atsako”.

  21. Šiandien ir perspektyvoje Lietuvai dėl saugumo užsitikrinimo nėra reikalo dėtis nei su Lenkija, nei su Rusija. Lietuva iš “Rusijos – Lenkijos” sąsiaurio jau yra išplaukusi… Juolab, kad Lenkija pati savęs neapgina. Geopolitiškai šių šalių kaiminystė esant šiandieninei ginkluotei nėra tiek reikšminga, kaip praeitais amžiais. Saugumą užtikrina buvimas NATO nare, dvišalė partnerystė su JAV, o taip pat pačių gynybinis pasirengimas ir be abejonės priklausymas ES. Toks daugiašakis saugumo užsitikrinimas išlaikytinas ir ateityje. Svarbiausia Baltijos šalims žengti koja kojon su Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos ir kitomis šalimis, tvirtai matančiomis savo ateitį ES sudėtyje. Padėtis tokia, kad Lietuvai savo užsienio politika manievruoti tarp Lenkijos ir Rusijos nėra jokio reikalo. Be to, tokio politinio manevravimo linija apskritai yra klaidinga, tai smetoninis galvojimas tarpukariu atvedęs šalį prie valstybės prapulties. Dabartinis politikos kursas išmintingas, tik galėtų būti griežtesnė – be jokių nuolankių, viltingų palinkčiojimų Lenkijos savanaudiškiems strateginiams užmojams, nesileidžiant įpainioti į sau naudingus veikimus regione ar su pačia ES.

  22. Alvydas Butkus > Kažin:

    “Prisimintina, kaip jis, pasetelkęs kolegą lenką iš VDU su pasimėgavimu “taršė”, Statkutės de Rossales istorinių tyrimų argumentus ir jais grįstas išvadas,”
    Mielasis, dr. Stefano M. Lanza yra ne lenkas, o italas. Be to, dar ir profesionalus lotynistas, ne mėgėjas. Interviu su juo, beje, iki šiol prieinamas „Alko” svetainėje.
    Dėl užsienio politikos tikrai neketinu varžytis su tokiu dideliu jos ekspertu, kaip “Kažin”. Kaip matau, pats ar pati pretenduoji dar ir į baltų etnogenezės ekspertus, nors neskiri lenkų nuo italų. 🙂

    • Pristatant dr. Stefano M. Lanza, kaip to straipsnio bendraautorių, jo tautybė nurodyta nebuvo. Interviu su juo nesu skaitęs. Tada, sprendžiant vien iš vardo ir pavardės, atrodė, kad lenkas. Ačiū, kad papildėte, patikslindamas jo tautybę.

    • Tiesa, dar turiu pridurti, kad tie lenkai būna visokių pavardžių prisimaukšlinę, tai daugiau žiūrėjau pagal straipsnių turinį, o jį menu istoriškai lenkininkišką… O dėl lenkų skyrimo nuo italų geneziškai, tai kaip juos skirsi, jeigu jų tada dar nebuvo…

  23. Žemyna:

    O netoliese, Seime, esama ir kitokių nuomonių…
    Robert Duchnevič. Tomaševskio ir Karbauskio flirtas: kas ką slepia?
    delfi.lt/news/ringas/politics/robert-duchnevic-tomasevskio-ir-karbauskio-flirtas-kas-ka-slepia.d?id=78680439

    nežiūrint, kad nepaprastai išsilavinęs ir kultūringas ne vienas kai kas mūsų panosėje lietuvių krauju suteptomis uniformomis švytruoja:
    Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva
    delfi.lt/vasara/bendruomenes/lietuvos-lenkai-atskleide-kortas-jie-save-sieja-ne-su-varsuva-ir-ne-su-maskva.d?id=78610109&com=1&no=0&s=2

  24. urba:

    Arvydui Juozaičiui reiktų suvokti ir įsivardinti, pirmiausia, esmines Lietuvos problemas bei suprasti, kad vienas premjeras su seimu jų neįveiks. Pridurti dar ir geopolitines, geosocialines – kultūrinės, geoekonomines, geotechnognines bei aplinkosaugines. Dabar gi, grybšt už Užacko ausies, grybšt už Rygos… reiktų imtis: STRATEGIJOS, KULTŪROS, DEMOKRATIJOS SFERA
    1. Globalios Lietuvos strategijos užkardymo
    2. Demokratijos saugojimo – grupuočių neteisėtos įtakos užkardymo
    3. Pilietinės teisėsaugos kontrolės ir teismų reformos, privilegijų naikinimo
    4. Savivaldos atkūrimo,
    5. Ištautinimo, išpilietinimo, cenzūros stabdymo
    6. Švietimo sistemos problemų
    7. Lituanistikos ir kalbos saugojimo
    8. Paminklosaugos

    SOCIALINĖ-EKONOMINĖ-DEMOGRAFINĖ-POLITIKOS ORGANIZAVIMO SFERA
    1. Emigracija, kurianti ir ilgalaikes demografines problemas
    2. Kaimo nykra su dirvos prastėjimu, melioracijos sistemų nusidėvėjimu
    3. Valstybės skolos dydis ir augimo tempai, rodantys nepakankamą ir ribotą ekonomikos efektyvumą
    4. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP ir kartelinių oligopolių įsigalėjimas
    5. Pastovi bedarbystė (virš 100 tūkst.) ir jos palydovas – skurdas
    6. Masinis girtavimas ir kitos priklausomybės bei menkas sveikatingumas
    7. Smurtas ir neadekvačiai aukštas bylų kiekis teisėsaugos sistemoje (buvo 0,5 mln. aktualių bylų dvejų metų laikotarpyje)
    8. Keliolikos tūkstančių Lietuvos NVO atskirtis, piliečių susvetimėjimas ir abejingumas valstybės reikalams, mokslo atskirtis nuo valstybės valdymo
    9. Gan lėkštoka, negatyvi be reikiamos analitikos žiniasklaida
    10.Atgyvenusi kultūros samprata ir jos politika, neskirianti dėmesio pvz. darbo jėgos rekreacijos – vaišinimosi, teisinei politinei bei žiniasklaidos kultūrai
    11. Blogas Seimo, politinių koalicijų darbas ir teisės aktų priėmimas be reikiamos ekspertizės, chaotiška, nesuorientuota į ilgalaikes esmines valstybės ir visuomenės problemas bei aktualius iššūkius teisėkūra, valdymas ir atsiskaitinėjimas be įteisintos pagrindinių valstybės rodiklių hierarchijos.
    12. Nacionalinio saugumo grėsmės, nežiūrint NATO „skydo“
    13. Neefektyvi švietimo sistema, rengianti socialinių, inžinerinių ir humanitarinių mokslų specialistus santykiu, neatitinkančiu valstybės poreikių
    14. Silpna strategija „Lietuva 2030“, nes joje nefigūruoja pvz. žodis „kaimas“. Blogas strateginis planavimas, ministerijų nekuruoja mokslo įstaigos ir institucijos, mokslas atskirtas nuo valstybės valdymo problematikos
    15. Neefektyvi ES ir Lietuvos užsienio ekonominė politika, neeliminuojanti dempingavimo apraiškų bei neieškanti tarpvalstybinio mokesčių sistemų harmonizavimo

    • Leonora:

      Kad Tamstos žodžiai būtų Dievui į ausį. Bet kažkodėl lietuviai sukvailėję, gal dėl nuolatinės konkurencijos. Kai patenka į valdžią, protą aptemdo puikybė ir praranda kompetenciją (arba neįgauna jos bedirbdami per savo puikybę) – tą nuolat stebiu mūsų politikų veikloje .

    • Petras:

      Daug surašyta, bet esminė bėda nepastebėta, ir tai demokratinė sistema kurią visi gina:
      1. Ateina balsuoti 100 žmonių, iš kurių gal 10 išvis domisi už ką balsuoja, ir kokie 2 žmonės supranta už ką reiktų balsuoti
      2. Darykim prielaidą yra už ką balsuoti (retai kada būna visose apygardose)
      3. Tie 90 žmonių kurie nelabai kuo domisi, nekalbu apie domėjimąsi renkamų kandidatų pažiūromis/vertybėmis, bet jiems įskiepyta ateiti balsuoti. Taigi jie prabalsuoja pagal teliko debatus ar didesnį plakatą ar gražesnę kt. reklamą už kurią KAŽKAS sumokėjo.

      Koks rezultatas – o toks, kad niekas mūsų neatstovauja, o atstovauja tą KAŽKĄ ir iš to visos aukščiau problemos:)

      Problema, kad žmonės užzombinti ir niekas nenori tokios vergvaldžių santvarkos keisti, tiesiog vergai nori tapti vergvaldžiais (VERSLININKAIS:)

  25. Getas:

    Na, Juozaičio nuomonė dėl dalyvavimo Lietuvos Vyšegrado šalių tarpe, neverta taip smerkti, juk ten dalyvauja Čekija, Slovakija, o ypač Vengrija, kurios istorija rodo, kad labai tautiška valstybė ir neleis niekam savęs skriausti. Manau, kad ši jo nuomonė vertintina bendrame ES likimo kontekste, kai Prancūzija ir Vokietija nori kurti federalinę ES. Čekija, Slovakija ir Vengrija neleis įsigalėti Lenkijos diktatui. O artimas bendravimas politiniame lygyje su Latvija, tik sustiprins abi baltų valstybes. Pradžiai net gali valdyti pakaitomis- po 2,5 metų vienas prezidentas. A. Juozaitis yra dramaturgas sukūręs keletą dramų apie Lietuvos istorines asmenybes: Lietuvos karaliaus sūnų ir patį karalių (2 metus valdžiusį Lietuvą Vaišvilką, kuris pats atsisakė karūnos); M.K. Čiurlionį; J. Smetonienę; Prūsijos karalienę Liuizą bei pjesę – farsą “Širdis Vilniuje”, apie F. Dzeržinskį ir J. PIlsudskį. Žinovai sako, kad dramaturgai gali gerai valdyti Valstybę.

  26. Vengrija, – šaunu. Jai joks grupavimasis, ar kokia lyderystė regione nėra reikaklinga, ji veikia kaip ES subjektas lygus su kitomis šalimis. Trumpai sakant, ji iš to kažkokios politikos dėl akių kaip Lenkija nedaro, aplink save kitų šalių tarsi kokių nevisaverčių žioplelių neburia. Vengrija Briuseliui sako su kuo nesutinka viešai ir aiškiai viena pati. Briuselis viešai jai atsako. Yra deramasi. Čia ir yra ES valdymosi demokratiniai principai realybėje. Skandinavija jokios federalinės ES nesibaido, juk Lietuvai, Baltijos šalims būti Vokietijai, Prancūzijai, kitoms Vakarų šalims lygiu fedaralinės ES nariu nieko negarbingo nėra. Bet reikalas dar ir tas, kad niekas prievarta tos federalinės ES nekuria ir nekurs. Reikalą turime ne su totalitarizmu, o demokratija. Taip, kad lietuvybei kaip įmanant reikalinga nuo Lenkjos tolti, o ne į jos organizuojamus Vyšegradus linkti. Juozaičiui gerai sekasi dramas kurti, tai geriau būtų, kad jis jas dar ir toliau kurtų, antai, juk didžiosios istorinės Brazausko, Landsbergio asmenybės jo plunksnos tebelaukia…

  27. Kęstutis:

    “juk Lietuvai, Baltijos šalims būti Vokietijai, Prancūzijai, kitoms Vakarų šalims lygiu fedaralinės ES nariu nieko negarbingo nėra.” – Rimtai? Dar atsimenu žodžius ir melodija – …tarp lygių lygi ir laisva, gyvuok per amžius būk laiminga brangi europinė šalis… kažin, ar ne taip kažkaip?…

  28. Kemblys:

    Kaip gudru: neliktų nei lietuvių, nei latvių… atsirastų ,,reali baltiškoji integracija” 🙂

  29. Getas:

    Taip mes turime sekti Vengrijos pvz., o Lenkiją reikia statyti į vietą, priminti visas istorines skriaudas – asimiliaciją ir lietuvių kalbos naikinimą naudojant religiją ir 19 m. Pietryčių Lietuvos okupaciją, o jos dalis Suvalkų kraštas ir dabar okupuotas, o lietuvybę palaiko tik Punsko valsčius. Net kariniuose dalykuose nereikia Lenkijos, esant šiuolaikinei ginkluotei ir strategijai.
    Galima patarti A. Juozaičiui, kad jis paskubėjo akcentuoti Vyšegrado kryptį – tai visiškai neaktualu, jei mūsų valdžia elgtųsi kaip Vengrija (tai būtų lengviau daryti drauge su Latvija), o taip elgtis ES galima ir būtina, nes tai yra tautinių valstybių sąjunga. O turint vergo sąmonę, prie kurios ugdymo prisidėjo ta pati Lenkija ir Rusiška imperija, sunku elgti demokratijoje oriai ir savarankiškai… Man vis kyla klausimas, kodėl lietuviams patinka dejonės ir okupantų pridarytų skriaudų verksnojimai, o ne savo istorinių pergalių propagavimas ir didžiavimasis, ką per šimtmečius vykdė dvi imperijos Lenkija ir Rusija – dėl to ir išsiplėtė Baltų sąskaita. Štai kodėl lietuviams patinka “Vergų choras iš D.Verdžio operos “Nabukas”.
    Ne Vyšegradą reikia propaguoti, o drąsiai keisti buvusių Lietuvos skriaudėjų liaudies sąmonę bei lietuvių nevisavertiškumą reikia guiti iš savimonės – dabarties informacijos amžiuje tai yra svarbiausia – čia pagrindinis ginklas Lietuvai.

    • Pikc:

      “taip elgtis ES galima ir būtina, nes tai yra tautinių valstybių sąjunga” – ar tikrai? 😉 Eurosajūzo jau seniai atvirai įvardintas tikslas yra ilgainiui “ištirpdyti” tiek tautas, tiek valstybes – ir jie tą labai agresyviai daro. O, va, Vyšegrado grupė kaip tik tam ir priešinasi. Juozaitis kalba logiškai – derinti savo veiksmus su grupe, kurios interesai sutampa su mūsiškiais, yra logiška, o štai spjauti į juos ir šokinėti vieniems – nė velnio.
      Na, o dėl lietuvių savigarbos kėlimo (nors, ko gero, reiktų sakyti “ugdymo”, nes “kelti” jau nelabai liko ką) būtinumo pritariu visiškai.

    • Sutinku, kad ES gali būti vadintina “tautinių valstybių sąjunga”, nes visa tai kas yra tautiškumas, valstybiškumas (kalba, kultūra, religija, menas, tautiškumų santykiai tarp šalių, valstybių teritorijos, valstybės valdžios, sostinės ir t.t. ir pan.) yra likę pačių ES šalių teisinėje galioje. ES, sakytume, yra tik tam tikros teisių dalies subendrinimo valstybė. Tai kapitalo ir darbo jėgos laisvo judėjimo, demokratijos ir žmogaus teisių, įstatymo viršenybės principų laikymasis. Jokiame ES programiniame ar sutarties dokumente nėra įvardinta, kad ES tikslas yra ištirpdyti tautas ir valstybes. Tai gryniausi politiniai išmislai. ES kaip tautinių valstybių sąjungos forma gali gyvuoti šimtus metų – tas dalykas yra pačių tautinių valstybių valdžių galioje. Be to, nėra jokios prievartos, kaip ES narė valstybė turi gyventi, išskyrus nurodytų subendrintų dalykų principų laikymąsi. Pvz. demokratiniam valstybės valdymui išlaikyti yra būtinas valstybės valdžių atskyrimo principo laikymasis. Kaip žinoma, dabartinė Lenkijos valdžia nori jį pažeisti, jo laikymosi priežiūros kompetencija priklauso ES komisijai. Tarp Lenkijos ir ES vyksta grynai teisinis ginčas. Čia negali būti jokios politikos formuojant valdžias jų atskyrimo principas privalo būti išlaikytas ir šventa. Lenkijai nepaklusus galimas atitinkamų sankcijų taikymas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *