Buvęs Estijos premjeras T. Roivas: „Blockchain“ gali padėti sumažinti biurokratijos lygį valstybėje

„Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ pranešimą apie technologijos daromą įtaką valstybiniam sektoriui skaitęs buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas (Taavi Rõivas) teigė kai kuriais atvejais sutinkantis su nuomone, kad elektroninis balsavimas yra nesaugus, jei jį įsivaizduojame kaip mygtukų spaudymą, kurių rezultatai kažkaip tampa elektroniniais. „Estija balsuoja elektroniniu būdu jau dvyliką metų ir mums tai daryti sekasi puikiai. Kompiuterio neįmanoma papirkti, jis daro mažiau klaidų ir gali išlikti objektyvus“, – sakė Taavi Roivas.
 
T. Roivas kvietė visus įsivaizduoti kaip gyventume, jei valstybinio sektoriaus įmonių teikiamų paslaugų kokybė būtų tokia pati, kaip ir privataus verslo. Jis teigė besinaudojantis daugeliu valstybinio sektoriaus įmonių teikiamomis paslaugomis naudodamas tik mobilųjį telefoną.
 
„Gyventojai turi ką veikti ir be valstybinių įstaigų lankymo. Vietoje jų kvietimo ateiti į institucijas pildyti tam tikras paraiškas, registruoti ir konsultuoti mokesčių klausimais, Estijoje mes sukūrėme visuomenę, kurioje žmogui nebereikia išeiti iš namų norint pasinaudoti viena ar kita paslauga. Visa tai galima daryti tiesiog savo mobiliuoju. Estija yra maža šalis, tad įsivaizduokite kiek mes galėtume pasiekti jei šią praktiką pritaikytume globaliai“, – mintimis dalinosi T. Roivas.
 
Anot jo, jau 60 metų mes naudojamės kreditinėmis kortelėmis, kurios orientuotos į e-komerciją ir daugeliu atveju turi priėjimą prie mūsų pinigų, bet ne tapatybės. Tą patį galėtume padaryti ir su ID: didžioji dauguma žmonių vis dar labiau pasitiki popierinėmis tapatybės kortelėmis, kurios neužtikrina didesnio saugumo.
 
T. Roivas pasiūlė įsivaizduoti kas nutiktų, jei skaitmenizuotume sveikatos sektorių. Kas saugiau: saugoti jautrią informaciją galinčių atskleisti dokumentų kalnus lentynose ar laikyti juos skaitmeninėje erdvėje?
„Lenktynininko Michaelio Šumacherio (Michael Schumacher) atvejis parodė sistemos silpnybes, kuomet buvo nutekinti jo medicininiai duomenys nutikus nelaimei. Jei informaciją saugome skaitmeninėje saugykloje tikimybė, kad ji bus nutekinta, taip pat yra, tačiau lyginant su popieriniais dokumentais, visuomet rinkčiausi elektroninį būdą. „Blockchain“ technologija taip pat gali prie to prisidėti saugojant informaciją decentralizuotai“, – teigia buvęs Estijos ministras pirmininkas.
 
Pasak jo, įdiegus e-sveikatos sistemą ir duomenis saugant skaitmeninėje erdvėje atsirastų galimybė stebėti kas domėjosi tavo sveikatos istorija. „Estijoje norint patikrinti tam tikro asmens sveikatos istoriją būtina gauti jo leidimą, priešingu atveju jis gaus žinutę, kad šia informacija buvo domėtasi ir turės galimybę paduoti tą asmenį ar instituciją į teismą“, – sako T. Roivas.
 
Jis taip pat teigė, kad sistemos skaitmenizavimas taip pat padėtų matyti bendrą šalies gyventojų situaciją. Pavyzdžiui, viską fiksuojant skaitmeninėje erdvėje galbūt paaiškėtų, kad žmonės, kurių amžius nuo 35 iki 40 metų rečiau lankosi pas gydytojus ir dėl to jiems yra kur kas dažniau nustatomos tam tikros diagnozės. Žinant šią informaciją būtų galima imtis atitinkamų informavimo priemonių, padėsiančių prevenciškai.

Tolesnėje panelinėje diskusijoje metu Daniel Bar teigė, kad kalbant apie „Blockchain“ technologiją vertėtų nepamiršti to, kas mus prie jos atvedė – žmonių. Anot jo, viskas kas yra daroma, yra būtent dėl jų ir žmogus turi išlikti technologijų centre.
 
T. Roivas paminėjo, kad „Blockchain“ centro Vilniuje viena pagrindinių užduočių yra padėti žmonėms suprasti technologijų potencialą. Reikėtų užduoti klausimą ne kada tai nutiks, bet ar mes būsime pasirengę ir sugebėsime pasinaudoti visomis galimybėmis.
 
Visgi, pasak buvusio Estijos ministro pirmininko, valdžia iki galo nesupranta technologijų. „Jie galvoja, kad „Blockchain“ yra tapatu kriptovaliutoms ir, kad čia yra kažkas negero. Tokį požiūrį neretai turi valstybinės institucijos, taip pat Centrinis bankas. Visgi, jei aš norėčiau užsiimti „pinigų plovimu”, tikrai nesirinkčiau kriptovaliutų, aš naudočiau grynuosius pinigus, greičiausiai, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius“, – juokavo T. Roivas.
 
Jis pabrėžė kad dabarinė bankinė sistema, kurią turime, yra neefektyvi. „SEPA mokėjimai yra neefektyvūs, tikrai yra galimybių padaryti finansines transakcijas pigesnėmis ir greitesnėmis. Ar tai nutiks su kriptovaliutomis ar su kuo kitu, negalime žinoti, bet esu įsitikinęs, kad sistemai laikas keistis. Įsivaizduokite kas būtų, jei negalėtumėte išsiųsti elektroninio laiško savaitgaliais. Tikriausiai tai atrodytų absurdiška? Visgi, tokia padėtis šiuo metu yra su dauguma bankinių paslaugų“, – sakė T. Roivas.
 
Pasak jo, „Blockchain“ technologija galėtų visuomenei padėti sumažinti biurokratijos lygį: atsikratyti įvairių ataskaitų ir formalumų, kuriuos įmanoma skaitmenizuoti.