J. Zvonkuvienė. Durbės diena (nuotraukos) (9)

J. Zvonkuvienės nuotr.

J. Zvonkuvienės nuotr.

Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos.

Durbės mūšio diena. Gražiai ir solidžiai šiandien rašo visi kalendoriai. Durbės mūšis vyko 1260 m. prie Liepojos, prie Durbės ežero. Tebėra tas ežeras. Tebėra ir miestelis, vardu Durbė. Dabar tai net Durbės savivaldybė Latvijos Respublikoje.

Taigi Latvija. Kuršiai. Negalima praleisti ir estų. Kuršiai ir estai – kaip rašoma istorijos žinynuose – tada atsijungė nuo Ordino ir stojo kartu su žemaičiais prieš jungtinį Vokiečių ir Livonijos ordiną.

Ko norėjo Vokiečių ordinas ir Livonija, puldami žemaičius? Norėjo užkariauti Žemaitijos teritoriją – įsivaizduokite geografiškai, kur tai yra – ir padaryti, kad Vokiečių ordinas bei Livonija (įsivaizduokite bent Rygą) turėtų vientisą teritoriją, per kurią laisvai sau jodinėtų riterių pulkai ir trauktų pirklių gurguolės. Bet ŽEMAIČIAI pasakė – ne! Mūsų kraštas yra šventa mūsų protėvių žemė. Tamsiosios jėgos čia nelaukiamos. Apginsime!

Ir apgynė! Matydami, kurioje pusėje teisingoji kova, prie žemaičių prisijungė kuršių ir estų pajėgos. Jungtinės Ordino pajėgos patyrė visišką pralaimėjimą.

Ar mes 1990-aisiais ką nors žinojome apie tai? Gal tik buvome kažką girdėję. Ir tai tik nedaugelis tų, kurie specialiai istorija nesidomėjo.

O klaipėdietis dailininkas Vladimiras Sušilovas – jo Motina gili žemaitė iš Juškų giminės – žinojo! Dar ir su Livonija, su Ryga pažįstamas nuo jaunumės buvo. Tai jis ir sako vieną 1990-ųjų dieną: jei jau žemaičiai turite savo kultūros draugiją, paminėkite Durbės mūšį, sukanka 730 metų.

Aktyviai įsijungė Palangos žemaičiai, vedami Augusto Narmonto. Šviesaus atminimo palangiškis menininkas Albertas Žulkus sumeistravo specialų medžio paminklėlį – vadinamąjį krikštą – su latviškais ir lietuviškais įrašais.

Su didžiu entuziazmu paminėti šį mūšį ėmėsi ir Latvija – Liepoja, Durbės miestelis, Latvijos kultūrinio, folklorinio gyvenimo entuziastai. Arti Durbės mūšio vietos – ant Durbės piliakalnio vyko didinga šventė.

Teko joje dalyvauti, į netrumpą žygio kelionę asfaltu nudrengiau lengvas gero kretingiškio meistro medines klumpes… Atėjus tamsiam vakarui, degėme žvakutes ant Durbės pilies griuvėsių liekanų. Akmeninėje sienoje įvairiuose aukščiuose plevenančios gyvos žvakelės, kurias uždegėme mes, klaipėdiečiai, paliko neišdildomą įspūdį. Kaip ir kretingiškių spektaklis „Skirmunda“ bei lavių folkloras.

Praėjus 28-eriems metams malonu pažvelgti į to meto foto ir laikraščių iškarpas.
755-ųjų Durbės mūšio metinių proga Telšiuose 2016-aisiais buvo atidengtas išskirtinės idėjos paminklas. Durbės mūšis – nulėmęs to meto Europos raidą – įamžintas ir Telšių centrinės gatvės sienoje. Pridedu porą fotkelių, „nusegtų“ iš telšiškio Sauliaus Urbono fb.
Durbės mūšis liudija, kad ŽEMAIČIAI NĖRA VIEN TARMĖ. Gaila, bet labai daug Lietuvos žmonių tik tiek teišmano apie žemaičius, kad jie… kitaip kalba. Atminkite: jie turi savo atskirą istoriją, savo teritoriją, kunigaikščius, savo kalbą, savo kalbos gramatiką. Turėdami laiko – pasidomėkite. Atrasite, ko nesitikėję.

Nuotraukose – 1990 m. Durbės mūšio minėjimas Durbėje (Liepojos raj.), paminklas Durbės mūšiui atminti Telšiuose bei šio mūšio įamžinimo fragmentas Telšių centrinės gatvės žemaičių sienoje, seno laikraščio gabalėliai.

Kategorijos: Etninės kultūros paveldas, Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *