Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Puidokas. Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?

Mindaugas Puidokas, www.alkas.lt
2018 07 10 12:53
6
0
SHARES
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsisiūbavus diskusijoms dėl kultūros paveldo apsaugos reformos kai kas net lojalumą valstybei pamiršta. Turiu omenyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kadenciją baigiančią direktorę Dianą Varnaitę ir jos pavaduotojus.

Pavadinti Kultūros paveldo departamento veiklą sėkmės istorija gali tik nuo realybės labai stipriai nutolę žmonės, o pareiškimai apie reformatorių bolševikinį mąstymą ar Maskvos organizuojamą Kultūros paveldo departamento naikinimą ne tik nusipelno įvertinimo tarnybinės etikos požiūriu, bet ir primena liūdną tiesą, kad patriotizmas kartais tampa paskutine niekšo priebėga. Juk šių departamento vadovų aistrų paaiškinimas gana banalus: bolševikų aukomis jie bando apsimesti todėl, kad siekia išvengti ir jiems tenkančios atsakomybės dėl pasibaisėtino sistemos degradavimo, kurio rezultatas – urbanistinė agresija prieš istoriniam Lietuvos miestų tapatumui ypač svarbius paminklus, kraštovaizdžius ir viešąsias erdves, kai Vilniuje Misionierių ansamblyje statomi daugiabučiai ir planuojama užstatyti viešbučiu ir septynaukščiais pastatais Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, o Kaune taikomasi pertvarkyti Vienybės aikštę iškeliant verslo prioritetą istorinės valstybingumo atminties sąskaita (žr. Kauno regioninės architektūros tarybos išvadą).

Šiais ir kitais skandalingais atvejais ginti paveldo buvo priversti stoti piliečiai, nes departamentas savo pareigos neatliko. Todėl pakalbėti noriu apie žmogaus ir visuomenės vietą kultūros paveldo apsaugoje, nes jos neįvertinus planuojamos pertvarkos iš tiesų gali tapti dar viena komandiniu metodu iš kabinetų nuleista betiksle reforma, kuri ne padės išsaugoti paveldą, bet taps jam pražūtinga.

Oficialioji Lietuvos paveldosauga – per šviesmečius nuo Europos ir paveldą mylinčių žmonių

Kultūros paveldo apsauga – ne tik kultūros, bet ir ekonomikos, o ypač socialinės srities reiškinys. Paveldo likimas priklauso nuo sąmoningo žmogaus, o, tiksliau, nuo visuomenės pasirinkimų. Tai puikiai iliustruoja skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimas: nors nebuvo užginčyta šių skulptūrų meninė vertė, bet visuomenė nenorėjo jų matyti.

Akivaizdu – bene svarbiausią vaidmenį paveldosaugoje vaidina žmogus. Senas daiktas ir liks tik daiktu, jeigu nebus poreikio jį išsaugoti. Tai seniai suprato pasaulio paveldosaugininkų bendruomenė, tai supranta ir dauguma Lietuvos paveldosaugininkų, tik ne paveldosaugos sistemos „vadukai“ ir ilgus metus paveldo naikinimą toleravę, o kartais jam ir vadovavę politikai. Pavyzdžiui, svarbūs klausimai dėl statybų Misionierių ansamblyje buvo nuspręsti slapta nuo visuomenės, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, kuris ignoravo skandalingus sprendimus. Jei būtų norėta problemų realaus sprendimo – jau seniai būtų ratifikuota Europos Tarybos kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija, pasirašyta 2005 m. spalio 27 d. Faro mieste, Portugalijoje, kurią toliau vadinsiu tiesiog Faro konvencija.

Su kultūros paveldu susijusias piliečių teises ši konvencija įtvirtina kaip neatskiriamas nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Jau vien šis teiginys rodo, kad lietuviška paveldosaugos praktika yra nutolusi nuo Faro konvencijos šviesmečiais: Lietuvoje nėra tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, lemiančius net ir pačių iškiliausių kultūros paveldo vertybių likimą, o piliečiai ne tik neturi teisės ginti teisme viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą, bet gali būti už tai ir persekiojami. Tai patvirtina „Lietuvos“ kino teatro gynėjams iškeltas milijoninis ieškinys už tai, kad „neturėdami teisės“ kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso.

Neregėtas Vilniaus senamiesčio niokojimas – daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje | am.lt nuotr.
Neregėtas Vilniaus senamiesčio niokojimas – daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje | am.lt nuotr.

Ši gūdžius sovietinės baudžiavos laikus primenanti lietuviškos paveldosaugos tikrovė tolina mus net nuo artimiausių kaimynų – Latvija Faro konvenciją ratifikavo 2006 metais, o Estija numato ratifikuoti šiemet. Tuo metu Lietuvos Respublikos kultūros ministerija tik 2019 m. numato atlikti nacionalinių teisės aktų atitikties šiai konvencijai tyrimą. Mūsų biurokratų kabinetuose Faro konvencija stabdoma nepaisant nei 2017 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtos rezoliucijos, kuria Vyriausybė pakviesta užtikrinti kuo greitesnį jos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, nei jau prieš dešimtmetį, 2007 m. spalio 11–12 d. d. priimtos Vilniaus deklaracijos, kurią Lietuvos sostinėje pasirašė daugiau nei 20-ies Europos šalių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau nei 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro ICCROM bei Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto UNIDROIT vadovai ir kiti aukšto lygmens atstovai, mokslininkai – kviesdami valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Faro konvenciją, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir praktiką kultūros paveldo atžvilgiu.

Bijoma Faro konvencijos ir pilietiškiems žmonėms suteikti teises ginti kultūros paveldą

Lietuvos paveldosaugos „vadukams“ šitas kvietimas buvo tuščias garsas. O gal tiksliau – pavojaus signalas. Manau, kad Faro konvencijai vietos oficialiojoje lietuviškoje paveldosaugoje neatsiranda ne atsitiktinai. Per ilgus metus išdresiruota aptarnauti interesus, ji bijo ne tik pažvelgti į platesnį pasaulį su modernia, globalių procesų iššūkius atitinkančia paveldosauga, bet ir pilietiškų žmonių, kurie myli paveldą, nori jį išsaugoti, o prireikus nebijo ginti.

 Juk Faro konvencija, kaip straipsnyje „Lietuviškos paveldosaugos aleksija“ įvardijo architektūrologė, kultūros paveldo tyrinėtoja, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto ir kitų organizacijų narė Jūratė Markevičienė, yra vienas iš saugiklių, užtikrinančių paveldo išsaugojimą globalizacijos procese.

Statybos šalia Misionierių vienuolyno!!! | vtpsi.lt nuotr.
Statybos šalia Misionierių vienuolyno!!! | vtpsi.lt nuotr.

Leisiu sau pacituoti 2009 metais „Kultūros baruose“ spausdintą Jūratės Markevičienės straipsnį, nes jis lieka svarbus ir šiandien: „(…) šiandieniniame pasaulyje vyksta pamatinis galių persiskirstymas, veikia kultūras unifikuojanti sparti globalizacija, įdiegiamos naujos technologijos, galinčios per labai trumpą laiką neatpažįstamai pakeisti didžiules teritorijas. Todėl tarptautinėje paveldo teisėkūroje stiprėja atoveiksmio (prevencijos) tendencijos – sistemingai didinama paveldo aprėptis, stengiamasi jį kuo labiau integruoti į sociumo gyvenimą, užtikrinti jo politinį prioritetą, taip pat individo ir visuomenės teises į paveldu pagrįstą kultūrinį tapatumą. Pastaraisiais dešimtmečiais priimta nemažai konvencijų, įtvirtinančių visuomenės teises į kultūrą ir paveldą, užtikrinančių materialiojo ir nematerialiojo paveldo išsaugojimą. Saugiklių ypač reikia tuomet, kai nebeveikia tradicijos. Vienas iš naujausių tokių saugiklių yra Europos Tarybos pagrindinė konvencija dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (vadinamoji Faro konvencija, 2005), kuri apibrėžia kultūros paveldą kaip „iš praeities paveldėtų išteklių grupę, kurią, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, žmonės laiko nuolatos besiplėtojančių savo vertybių, tikėjimų, žinių ir tradicijų atspindžiu bei išraiška“.

Be to, Konvencija įteisina visiškai naują sąvoką – paveldo bendruomenes, kurias „sudaro žmonės, vertinantys konkrečius kultūros paveldo aspektus ir norintys, kad šis paveldas būtų palaikomas ir perduodamas ateities kartoms viešųjų veiksmų pagrindu“. Įteisinamas ir bendras Europos paveldas, apimantis „visas Europoje esančio kultūros paveldo atmainas, kurios drauge sudaro visiems bendrą atminties, supratimo, tapatumo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį“, taip pat „idealus, principus, vertes ir vertybes – visa tai, kas kyla iš patirties, įgytos žengiant pirmyn, mokantis iš praeities konfliktų, ir skatina kurti taikią, stabilią visuomenę, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir įstatymų valdžia“. (…) Paveldas turi didžiulę sociokultūrinę potenciją ir kuriamąją galią, jame glūdi daugybė galimybių – gyventi santarvėje, bendrauti, džiaugtis, žavėtis, atrasti ir išrasti… Tačiau jo apsauga neįmanoma be sisteminio mąstymo, gebančio išsaugoti, puoselėti ir tęsti kultūrines sistemas, be suvokimo, kad sutraukydami ryšius tarp dalių naikiname visumą. Taigi šalys laisvos rinktis ir dauguma renkasi tarptautinius standartus atitinkančią modernią apsaugą, nes suvokia, kad paveldas – tai riboti ir nebeatkuriami kultūros ištekliai. Tačiau mūsų oficialioji paveldosauga, regis, laikosi nuomonės, kad Lietuva yra anapus šių globalių procesų, kitame pasaulyje ir (arba) laike…“

Lietuviška paveldosauga, kaip prieš dešimtmetį pastebėjo J. Markevičienė, paveldą suvokia ne kaip sudėtingą ir daugiasluoksnę žmogaus aplinką, kurios tęstinumas yra visuomenės ir vietos bendruomenių kultūrinės tapatybės pagrindas, bet dalimis, kaip atskirus fragmentus, kai „saugoma ne visuma, ne sistemos, ne gyvenimo terpė, o atsitiktiniai „inkliuzai“, įkalinti tarp vienodų betono ir veidrodinio stiklo dėžių“.

Būtent toks suvokimas paneigia paveldą kaip gyvąją žmogaus tapatybę ir paverčia jį kliūtimi, kurią reikia panaikinti verslo ir vietos savivaldos kelyje. „Paveldas dažnai laikomas vien priemone įvaizdžiui formuoti arba vartojimui (pramogos, turizmas ir pan.) skatinti. Komodifikuotas (preke paverstas) paveldas darosi svetimas bendruomenėms, nustoja buvęs gyvuoju tapatumo pagrindu. Oficialioji paveldosauga „kukliai“ tyli, kai nekilnojamojo turto plėtros lobistai, palaikomi žiniasklaidos, diegia „pragmatišką“ požiūrį, neva kultūros paveldas yra pažangos stabdys, jo reikia tik nedidelei visuomenės daliai, „pamišusiai dėl senovės ir muziejų“, o ir tiems, kurie protestuoja, esą rūpi ne jį saugoti, bet tyčia trukdyti verslui“, – prieš dešimt metų rašė J. Markevičienė.

Nuostatos per tą dešimtmetį nepasikeitė – stiklinėse dėžėse įkalintų paveldo inkliuzų padaugėjo ir ketinama dar dauginti. Jau nežinia, ar pavyks išgelbėti net ir šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Vilniuje…

Paveldosaugos pertvarka nepripažinus paveldo vertės visuomenei – kelias į niekur

O dabar grįšiu prie planuojamos paveldo apsaugos sistemos pertvarkos, kurios metmenis, pristatytus Kultūros ministerijos surengtuose konsultaciniuose susitikimuose ir sukėlusius tokią audringą Kultūros paveldo departamento reakciją, sukritikavo ir paveldo srityje dirbantys specialistai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai – tik dėl visai kitų priežasčių, nei problemų nepripažįstanti, permainų nenorinti ir atsakomybės bijanti departamento vadovybė.

2018 m. gegužės 30 d. Seime surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ rezoliucijoje, kurią pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų atstovų, pažymėta: „Kultūros ministerija parengė kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos gaires nepakankamai atsakingai, neatlikusi deramos analizės, nesikonsultuodama nei su paveldo srityje dirbančiomis profesionalų bendruomenėmis, nei su kitomis paveldo išsaugojimu suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl ši pertvarka gali virsti dar viena skubotai atlikta reforma, kuri, užuot užtikrinusi kultūros paveldo išsaugojimą, dar paspartins jo naikinimą (taip gali atsitikti, pvz., jei, kaip planuojama, dar daugiau sprendimų priėmimo galių bus suteikta savivaldybėms, kurių prioritetas dažniau yra ne kultūros paveldo išsaugojimas, bet plėtra, perleidžiant joms ir atsakomybę už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus, nors pagal Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus už jų apsaugą yra atsakinga Vyriausybė).“

Puiku, kad Kultūros ministerija pripažino klaidas ir neketina laikytis įsikibusi šių visuotinai sukritikuotų metmenų – priešingai, deklaravo ketinimus kurti darbo grupę, kuri parengtų sąžininga ir kompetentinga analize pagrįstus paveldosaugos sistemos tobulinimo metmenis, sutelkdama šiam darbui platų socialinių partnerių ratą, plačiai įtraukdama specialistus ir visuomenę. Privalome pradėti nuo esminių klausimų: kokių tikslų siekiame tobulindami paveldo apsaugą ir kokiu būdu tai darome? Todėl pabaigai noriu paklausti: ar prasminga užsiiminėti paveldosaugos pertvarkomis, kol Lietuvoje nėra pripažinta paveldo vertė visuomenei, kaip ji suvokiama Faro konvencijoje? Gruzijos režisieriaus Tengizo Abuladzės filmo pabaigoje senutė klausė: kam kelias, jeigu jis neveda į šventyklą? Tą klausimą galima užduoti ir paveldosaugos reformatoriams: kam reformos, jei nesuprantame, ką ir kodėl jomis stengiamės apsaugoti?

Tad gal vis dėlto verta pradėti nuo Faro konvencijos ratifikavimo ir pertvarkoms skirtų įstatymų suderinimo su jos esminėmis nuostatomis? Tada darbas būtų nuoseklus ir jo nereikėtų daryti du kartus.

Kreipiausi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson dėl poreikio kuo greičiau ratifikuoti Faro konvenciją ir paprašiau imtis asmeninės lyderystės sprendžiant šį svarbų visuomenei klausimą, kuris padėtų išsaugoti mūsų kultūros paveldą. Tikiuosi, kad Kultūros ministerija atliks rimtą darbą per vasarą ir jau šio rudens Seimo sesijoje galėsime ratifikuoti šią konvenciją.

Neregėtas Vilniaus senamiesčio niokojimas – daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje iš oro baliono | M. Matulevičiaus nuotr.
Neregėtas Vilniaus senamiesčio niokojimas – daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje iš oro baliono | M. Matulevičiaus nuotr.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
  2. Valstybinė kultūros paveldo komisija įvardijo kultūros paveldo skaudulius
  3. Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime
  4. Kultūros ministerija ir Vyriausybė užsimojo panaikinti Kultūros paveldo departamentą!
  5. Valstybė išmokėjo kompensacijas privatiems kultūros paveldo valdytojams
  6. Verčiamas naujas puslapis kultūros paveldo saugojimo srityje
  7. Palangoje vyko konferencija apie medinio kultūros paveldo išsaugojimą ir atgaivinimą
  8. Seime vyko pokalbis skirtas Europos kultūros paveldo metams (video)
  9. Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija)
  10. Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“
  11. A.Stancikienė: KPD vadovės veiksmai ardo paveldo apsaugos sistemą ir diskredituoja valstybės institucijas
  12. Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės
  13. Vilniuje vyks konferencija skirta Europos kultūros paveldo metams
  14. Pradeda veikti virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“
  15. Vilniaus universitetui bus suteiktas HERITY kultūros paveldo objektų valdymo kokybės sertifikatas
  16. Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl statybų šalia Misionierių vienuolyno teisėtumo
  17. Kaip išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą? (video)
  18. Liubavo dvarui – Europos kultūros paveldo „Oskarai“
  19. Valstybė parėmė privačius kultūros paveldo valdytojus
  20. Kultūros paveldo departamento Vilniaus padaliniui vadovaus V.Karčiauskas
  21. E. Karalevičienė paskirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke
  22. Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašas papildytas 27 naujomis tradicijomis
  23. Valstybės saugomais paskelbti trys unikalūs kultūros paveldo objektai
  24. Atidaroma J. Lukšės paroda „Kauno Aleksoto kultūros paveldo piešiniai“
  25. Valstybinė kultūros paveldo komisija: nepakanka tik įvardinti paveldosaugos problemas
  26. 18 tūkst. litų bauda už kultūros paveldo pavertimą pavojingais griuvėsiais (nuotraukos)
  27. Investuotojų ir projektuotojų patogumui pateikiama tikslesnė kultūros paveldo objektų apskaita –
  28. Musteikoje vyks „Medinio kultūros paveldo tvarkymas ir priežiūra Dzūkijos regione“
  29. Kino teatrą „Romuva“ siekiama paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu
  30. Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams

Comments 6

  1. Žemyna says:
    3 m. ago

    Paveldo saugotojai stojo į ryžtingą ir lemiamą mūšį prieš paveldą! Stiklo dėžės nugalės!

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    3 m. ago

    Bet Puidokas didžiausio Skvernelio atlikto antipaveldėsaugos veiksmo, t.y. jo įvykdyto Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno, sudarančių kone ištisą Vilniaus senamiesčio kvartalą, perdavimo Lenkijos pranciškonų ordinui taip ir nepaminėjo. O juk tai, kaip teigiama gali būti dar net Vytenio laikais (1311-13 metais) statyta bažnyčia su vienuolynu. Tai neįkainuojamos vertės istorinis ir kultūrinis Lietuvos paveldas, rodytinas Europai, lankytinas turistų. Jį Skvernelis atidavė Lenkijos pranciškonų ordinui be jokio visuomenės platesnio informavimo. Ar čia nėra Puidoko nutylėjimas dėl partinių “valstiečių” interesų, ar tai nėra nesąžiningas, gėdingas jo elgesys.

    Atsakyti
  3. vytautas says:
    3 m. ago

    Jeigu zinoma Lietuvos PAVELDO vaduku negrazus ir nusikalstami veiksmai,-tai kadel tie kulturos paveldo naikintojai nebaudziami,kodel jie ir toliau varo demagogija iv. ziniasklaidoje …ir jie yra net liaupsinami….matyt turi labai turtingu uztareju visur.Ir vel ….pinigai nekuria o griauna.Slykstus parsidaveliai taip tegali daryti.Vyti juos reikia lauk is Lietuvos

    Atsakyti
    • Kažin says:
      3 m. ago

      Jie nebaudžimi todėl, kad teisingumo vykdymo eismas vyksta be valstybinės jo dalyvių priežiūros ir kontrolės inspekcijos, t.y. Lietuvos valstybės valdžios sąranga jau 30 metų yra be vieno šulo… Transportui prižiūrėti ir kontroliuoti atitinkamo rango inspekcinę instituciją turime, o štai teisingumo vykdymo priemonėms ir subjektams – ne. Čia yra pagrindinė kreivo valstybės funkcionavimo priežastis.

      Atsakyti
  4. Veronika says:
    3 m. ago

    Rimtai surase Seimo narys. Visuomene daug metu laukia Faro konvencijos ratifikavimo. Varnaite ir kiti per ilgai dirbantys tenkina verslo interesus, Vilniaus liberalu interesus. Senamiestis naikinamas. Kulturos paveldo niekas nepriziuri.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      3 m. ago

      Taip, – gerai surašė, bet kodėl nepaminėjo savęs, t.y. savo premjero Skvernelio, kuris naudodamasis tuo, kad Vilniuje niekas paveldo neprižiūri, jį perdavė Lenkijos pranciškonų ordinui.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28

Ar Lietuva susitars, kaip saugoti savo UNESCO pasaulio paveldą?

2020 12 24
Kryždirbystės keliai Lietuvoje

Kryždirbystės keliai Lietuvoje

2020 12 22
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

2020 12 19
Rengiamas virtualus forumas: urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose

Rengiamas virtualus forumas: urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose

2020 12 15
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
Seimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Darbo partijos frakcija Seime kuria laikinąją darbo grupę dėl sveikatos paslaugų prieinamumo (video)

2020 12 10
Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Kintanti Kuršių nerija praeityje ir dabar

2020 12 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Plyni miško kirtimai | G.Kniūkštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo

2021 01 27
Vilniaus savivaldybė | Vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų

2021 01 27
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
Lietuvoje

Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

2021 01 27
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl AAD susidariusios padėties LVŽS kviečia į susitikimą su departamento vadove O. Vėbriene (tiesioginė transliacija)

2021 01 27
Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratų frakcija į susitikimą kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę

2021 01 27
Vilnius kovoja su sniegu, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai
Gamta ir žmogus

Vilnius kovoja su sniegu, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai

2021 01 27
Vairuotojų egzaminavimas vyks realiame eisme
Lietuvoje

Pratęsus karantino ribojimus, nevyks vairavimo egzaminai, kitų paslaugų teikimas vyks įprastai

2021 01 27
V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
Istorija

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
  • Saulius apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • rimantas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo
  • Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų
  • Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
  • Dėl AAD susidariusios padėties LVŽS kviečia į susitikimą su departamento vadove O. Vėbriene (tiesioginė transliacija)

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 933; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 921; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 866; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
32
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

by daiva
2021 01 03
0
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

archhyvai.lt nuotr. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią...

Skaityti toliau

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

by daiva
2020 12 28
1
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr. Rašytojas Rimantas Vanagas rašyti laikraščiams pradėjo dar 6-oje...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
  • Saulius apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • rimantas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Pritariu pasiūlymui apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Prašoma atnaujinti „Garliavos bylos“ ikiteisminį tyrimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai