Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus (1)

V. M. Knabikaitė. Taurė, gyvatė, svastika | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

V. M. Knabikaitė. Taurė, gyvatė, svastika | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Rašytoja, keturių istorinių romanų autorė Vaida Marija Knabikaitė naujame romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais knygos veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį (Theodor Morell), Liudvigą Štumpfegerį (Ludwig Stumpfegger) ir Karlą Brantą (Karl Brandt).

Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus?Autorė romane svarsto: „Iki šių dienų tiek dokumentiniuose rašytiniuose šalti­niuose, tiek kino dokumentikoje nuolat keliamas klausi­mas: „Kodėl nė vienas iš šių žmonių, kuriais taip pasitikėjo nacių diktatorius, vienintele injekcija nepadarė to, ko siekė keliasdešimt nepavykusių pasikėsinimų prieš Hitlerį su­rengę sąmokslininkai?“ Hipokrato priesaika? Diktatoriaus hipnotinės galios? Tikėjimas nacių idėjomis ir vasališka iš­tikimybė siuzerenui?“

Šis naujas istorinis romanas sudomins ir Lietuvos istorijos riboženkliais besidominčius skaitytojus – romane aprašomi ir su mūsų valstybės istorija susiję įvykiai, nutikę Klaipėdoje, Kaune, Rytprū­siuose, Baltijos jūroje, Griunvaldo ir Mozūrų miškuose.

Rašydama romaną „Taurė, gyvatė ir svastika“ V. M. Knabikaitė rėmėsi realiais istoriniais faktais. Padėjo is­torinė dokumentinė medžiaga: Hitlerio biografų Vernerio Mazerio (Werner Maser), Joachimo Festo (Joachim Fest) darbai, daktaro Teodoro Morelio užrašai, ligos istorijos (kai kurie jų fragmentus knygoje yra cituojami); taip pat svarbūs tyrinėji­mai: Ana Marija Sigmunda (Anna Maria Sigmund) „Nacių moterys“, Hansas-Joachimas Neumanas (Hans-Joa­chim Neumann), Henrikas Eberlis (Henrik Eberle) „Ar Hitleris sirgo?“, Nigelis Kautornas (Nigel Cawtorne) „Didžiųjų diktatorių intymus gyvenimas“, Jėzus Hernandesas (Jesus Hernandez) „Valkirija“. Romane cituojami keturi oficialūs dokumentai iš šios dokumentinės apybraižos: Hitlerio, Geringo, Denico ir Himlerio kalbas po nepavykusio pasi­kėsinimo 1944-ųjų liepos mėnesį.

Romano skyriai pavadinti Hitlerio gydytojų Teodoro Morelio, Liudvigo Štumpfegerio ir Karlo Branto vardais. Skyriuje apie Teodorą Morelį priešmirtiniai ser­gančio daktaro sąmonės vaizdiniai kaitaliojasi su jo gyveni­mo iki ligos epizodais. Nereikia pamiršti ir to, kad kiti du knygoje mi­nimi nacių diktatoriaus gydytojai, skirtingai nei Teodoras Morelis, išsijuosę darbavosi Hitlerio mirties stovyklose, at­likdami šiurpius eksperimentus su žmonėmis.

Vaida Marija Knabikaitė yra išleidusi keturis romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (apie nacistinės Vokietijos diktatorių Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (I-ojo amžiaus senovės Romos tema), „Gulbės sparnu palytėtos“ (karaliaus Mindaugo moterų portretai), „Homo festivus“ (paauglės išgyvenimai XX amžiaus pabaigoje).

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *