Seimo pavasario sesijoje – patvirtintos visuomenei ir valstybei svarbios reformos (3)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią Seimo pavasario sesiją. Jos metu surengta 60 plenarinių posėdžių, kuriuose priimta 440 teisės aktų.

Tarp svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų – patvirtintos mokesčių, pensijų kaupimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srities reformos, priimti sprendimai dėl aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo ir etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įvedimo. „Visi pokyčiai yra nukreipti į žmogaus gerovę ir darną. Sumažintas darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis darbuotojams ir investuotojams. Sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka leis didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą. Aukštųjų mokyklų reorganizavimas ir etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įvedimas – dar vienas veikimo laukas pavasario sesijoje. Pensijų reforma leis patiems kaupti ir taip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Taip pat pokyčiai inovacijų ir mokslo pažangos srityje skatins pažangą ir kurs pridėtinę vertę šalies vidaus ekonomikoje“, – akcentavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paskutiniame sesijos posėdyje.

Sesijoje Seimas patvirtindamas nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių reformą priėmė šiuos pagrindinius pakeitimus: su darbo santykiais susiję mokesčiai konsoliduojami darbuotojo pusėje, tačiau darbo užmokestis „ant popieriaus“ bus perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto; darbuotojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas sieks 19,5 proc., o draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc.; įvedamas pagrindinis 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, 27 proc. tarifas galios „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms; padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir išplėstos jo taikymo ribos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus šiems ir kitiems pakeitimams darbuotojai pamatys visą darbo vietos kainą ir kartu gaus didesnę naudą. Įtvirtintos „Sodros“ įmokų (išskyrus sveikatos draudimo) lubos; 1 proc. GPM bus galima skirti profesinėms sąjungoms. Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama vien tik valstybės biudžeto lėšomis.

Patvirtinta pensijų kaupimo pertvarka siekiama užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema būtų vientisa ir nepriešinanti esamų ir būsimų pensijų gavėjų bei apimtų visus gyventojus. Seimas nusprendė atsisakyti „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, o pensijų anuitetų mokėtoja paskirti „Sodrą“. Pagal priimtas pataisas „Sodros“ sistema ir antroji pensijų pakopa bus atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taps tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos.

Seimas pritarė sveikatos apsaugos sistemos pokyčiams, kuriais siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat nutarta įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Pagal naujas nuostatas gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Siekiant pokyčių inovacijų ir mokslo pažangos srityje Seimas nutarė sukurti efektyvią mokslo technologijų inovacijų politikos koordinavimo ir strateginio valdymo sistemą, kuri užtikrins mokslo ir studijų sistemos bei technologijų ir inovacijų sistemos sąveiką. Nuspręsta sumažinti agentūrų skaičių, formuojančių ir įgyvendinančių technologijų ir inovacijų politiką, siekiant kuo efektyviau panaudoti valstybės biudžeto ir ES paramos lėšas. Seimas sudarė prielaidas įkurti valstybinį inovacijų skatinimo fondą, kuris teiktų neatlygintiną arba grąžintiną paramą inovatyviam verslui, ypač besikuriančioms ir jaunoms įmonėms. Tikimasi, kad pataisos sudarys palankias ir aiškias sąlygas verslui ir mokslo bendradarbiavimui, paremtam abipuse nauda, ir užtikrins efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą, padidins šalies ekonominę pažangą ir konkurencingumą.

Sesijoje Seimas didelį dėmesį skyrė socialinei apsaugai. Priimtais sprendimais Seimas nuo kitų metų vidurio šalyje įteisino šeimos kortelę, kuri daugiavaikėms ar neįgalųjį prižiūrinčioms šeimos suteiks galimybę naudotis lengvatomis ir nuolaidomis. Nuo rugsėjo 1 d. nuspręsta suteikti valstybės finansinę paramą pirmąjį būstą šalies regionuose ar rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

Seimas patobulino žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, padarant ją lankstesnę ir labiau motyvuojančią, suvienodino vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. Taip pat padidintas karių darbo užmokestis – 2018 ir 2019 m. jis augs po 10 proc., o 2020-aisias – 5 proc., kartu numatytos ir didesnės socialinės garantijos, skatinimo priemonės.

Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis tobulinamas su vaiko globos (rūpybos) organizavimu susijęs teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į liepos 1 d. įsigaliojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir principus. Priimtomis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisomis nuspręsta naujai reglamentuoti jaunimo politikos teisinį reguliavimą, apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo politikos srityje, veiklos sritis ir funkcijas. Seimas optimizavo neįgaliųjų specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), transporto išlaidų kompensacijos, lengvojo automobilio įsigijimo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą.

Sesijoje svarstyti aktualūs ekonominiai klausimai. Seimas padidino asmenų, negalinčių pagrįsti savo pajamų, atsakomybę. Jei bus nustatyta, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui bus priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda.

Seimas patikslino pelno mokesčio lengvatos individualioms įmonėms taikymo reglamentavimą – įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesieks nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų) galės taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą.

Priimtais Reklamos įstatymo pakeitimais nuspręsta supaprastinti išorinės reklamos leidimų tvarką – siekiant sumažinti administracinę naštą verslui nustatyti šeši atvejai, kai nebebus reikalingas leidimas įrengti išorinę reklamą.

Šventosios jūrų uosto valdymas patikėjimo teise nuspręsta perduoti Palangos miesto savivaldybei. Tikimasi, kad toks reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos.

Seimas įpareigojo Valstybinė mokesčių inspekciją viešai skelbti informaciją apie iki 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjų bendrai gaunamas lėšas. Lietuvos bankui suteikta daugiau teisių dėl nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų. Ūkio ministerijai priskirtos valstybės informacinių išteklių ir informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo funkcijos.

Seimas pritarė trejų metų akcizų cigaretėms, cigarams bei cigarilėms ir rūkomajam tabakui ir kaitinamojo tabako produktams didinimo planui. Taip pat reglamentuotas akcizų taikymas elektroninių cigarečių skysčiui.

Pavasario sesijoje Seimas toliau aktyviai svarstė energetikos klausimus. Žengtas didelis žingsnis nacionalinės energetinės nepriklausomybės link – atnaujinta energetikos strategija, kurioje numatomi pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai ir kryptys.

Priimtomis pataisomis pagerintos sąlygos elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams. Seimas taip pat nusprendė elektros energiją intensyviai naudojančioms įmonėms mažinti mokestinę naštą, taikant diferencijuotą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikos sektoriuje kainą.

Šilumos ūkio įstatymo pataisomis užtikrinama skaidri ir objektyvi šilumos gaminimo ir (ar) supirkimo procedūra, ją perkeliant į elektroninę erdvę, apibrėžiami šilumos gamybos ir (ar) supirkimo šilumos aukciono būdu bendrieji principai.

Pavasario sesijoje ypač daug dėmesio skirta švietimo klausimams. Seimas nutarė nuo šių metų rudens įvesti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį – mokytojams bus atlyginama už visus atliekamus darbus, ne tik pamokas, bet ir pasiruošimą joms, už veiklą mokyklos bendruomenėje. Kartu nuspręsta nuo ateinančių mokslo metų keisti mokyklų finansavimo principus – didžioji dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį, kita dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

Seimas tęsė aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą. Seimas nuo 2019 m. sausio 1 d. apie 16 proc. dar kartą padidino mokslininkų atlyginimus, patvirtino pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, įtvirtino galimybę suteikti paramą asmenims, studijuojantiems ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, pritarė Lietuvoje studijuojančių užsieniečių teisinės padėties reglamentavimo pataisoms dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokslinių mainų programų arba edukacinių projektų tikslais.

Sesijoje Seimas priėmė nemažai visuomenei aktualių sveikatos srities sprendimų. Priimtais Farmacijos įstatymo pakeitimais nuo kitų metų pradžios leista nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, degalinėse, kitose mažmeninės prekybos vietose, tačiau jiems galios specialūs prekybos reikalavimai.

Seimas įstatymu nustatė ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką, kuri leis pagerinti ortopedijos priemonių, būtinų pacientams, prieinamumą ir padidinti šių priemonių pasirinkimo galimybes. Taip pat nuo kitų metų įstatymo lygiu nustatė gydytojų rezidentų ir odontologų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygas ir užtikrino stabilesnes jaunųjų medikų socialines garantijas, įtvirtino pakopinių kompetencijų modelį.

Priimtais pakeitimais įteisintos gimdymo priežiūros paslaugos namuose, panaikintas ribojimas vykdyti veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu tik vienai vaistinei, apriboti vaistų reklamuotojų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Seimas įtvirtino, kad nustatytais atvejais informacija apie pacientą galės būti suteikiama ir jo pilnamečiams broliams, seserims ir vaikaičiams bei seneliams, taip pat uždraudė tame pačiame per radijo ar televizijos programą ar tarp jų transliuojamame reklamos intarpe kartu reklamuoti vaistinius preparatus ir maisto papildus, išskyrus atvejus, kai tarp vaistinių preparatų ir maisto papildų reklamos pateikiama su jais nesusijusi reklama.

Tarp kultūros klausimų – priimtas Mecenavimo įstatymas, kuriame apibrėžtos nacionalinio mecenato, mecenavimo, mecenuojamojo projekto sąvokos, nustatyti mecenuojamų projektų kriterijai ir esminės sąlygos.

Priimtomis įstatymų pataisomis nutarta nustatyti 5 metų kadencijas valstybės ir savivaldybių kultūros centrų, muziejų, bibliotekų vadovams, o nacionalinio lygmens kultūros įstaigų ir valstybės kultūros centro vadovams – ir kadencijų ribojimą.

Seimas nuo 2 iki 4 proc. padidino Kultūros rėmimo fondo lėšų kiekį, kuris galės būti skiriamas ekspertų paslaugoms įsigyti ir tyrimų išlaidoms apmokėti.

Seimas 2019-uosius paskelbė Jono Žemaičio-Vytauto, Juozo Naujalio, Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo, Laikinosios sostinės atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip pat išreikšta parama Tautos namų idėjai ir pritarta kultūros ministro ir Vilniaus mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje.

Valstybės valdymo ir savivaldybių srityje Seimas priėmė labai svarbų naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, nustatydamas pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

Priimtais pakeitimais leista savivaldybės tarybos nariu rinkti nuolatinį šios savivaldybės gyventoją, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Vietos savivaldos įstatyme patikslintas reglamentavimas dėl ūkinės veiklos ir aiškiau apibrėžta, kada nebus taikoma konkurencingumo procedūra.

Pavasario sesijoje, kaip įprasta, Seimas sprendė nemažai teisės ir teisėtvarkos klausimų. Seimas sumažino reikalavimus referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio – dėl pilietybės. Sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bus laikomas priimtu, jeigu tam pritars daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Dėl šių pataisų atitikimo Konstitucijai taip pat planuojama kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Seimas išplėtė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apimtį, pagerino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą, Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtinto valstybės tarnautojų prievolę pranešti apie korupcinius nusikaltimus.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Fizinių asmenų bankroto įstatyme nutarta nustatyti, kad reikalavimai atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nebus nurašomi dėl fizinio asmens bankroto. Taip pat įtvirtinta galimybė viename procese bankrutuoti keliems bendro turto ir prievolių siejamiems fiziniams asmenims, nustatyta, kad keliems asmenims priklausantį turtą bus galima parduoti kaip vieną objektą tais atvejais, kai bent vienas iš bendraturčių bankrutuoja, o iš kitų išieškojimą vykdo antstoliai.

Seimas, įgyvendindamas ES asmens duomenų reformą, pritarė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui, sustiprindamas asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrindamas vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje ES.

Priimtu naujos redakcijos Draudimo įstatymu gerinama draudimo paslaugų klientų (draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų) interesų apsauga.

Siekdamas užtikrinti saugią valstybę Seimas priėmė svarbius sprendimus nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos srityje. Patvirtinta principinė 2019 m. kariuomenės struktūra, planuojama principinė kariuomenės struktūra, patvirtinti ribiniai karių skaičiai 2019 ir 2024 metais. Seimas leido šalyje surengti bendras Lietuvos ir kitų valstybių karinių vienetų tarptautines karines pratybas „Kardo kirtis 2018“, kuriose vienu metu dalyvavo apie 6600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadai dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Priimtomis pataisomis uždrausta vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, supaprastintos krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo, statinių statybos procedūros ir kartu sutrumpinti krašto apsaugos reikmėms skirtos infrastruktūros plėtros terminai, Vyriausybei pavesta patvirtinti Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, nustatyti kibernetinio saugumo politikos strateginius tikslus, prioritetus ir jiems pasiekti būtinas priemones.

Žemės ūkio srityje Seimas patvirtino Žemės ūkio ministerijai pavaldžių valstybės įmonių pertvarkas, pagerino atsiskaitymų tvarka už pirktą žemės ūkio produkciją. Patikslinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliai – grąžinta nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio teisinio reguliavimo redakcija: susijusiais fiziniais asmenimis laikyti sutuoktinius, taip pat tėvus ir jų nepilnamečius vaikus. Pagal tokią formuluotę žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas bus laikomas susijusiu tik su savo sutuoktiniu ir savo nepilnamečiais vaikais.

Tarp tarptautinių ryšių aktualių sprendimų – ratifikuoti susitarimai ir konvencijos, priimtos rezoliucijos ir kiti dokumentai. Seimas paragino tarptautinę bendruomenę skirti reikiamą dėmesį žmogaus teisių padėties Kryme klausimams, priėmė rezoliucijas dėl Ukrainos kino režisieriaus ir politinio kalinio Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių, dėl Sakartvelo teritorijos dalies okupacijos dešimtųjų metinių. Seimas ratifikavo susitarimą dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, su specialiu pareiškimu Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą.

Seimo pavasario sesijoje svarstytos ir tvirtintos teismų teisėjų kandidatūros, kitų įstaigų vadovai. Šioje sesijoje prisiekė Seimo nariai Ona Valiukevičiūtė ir Andrius Kupčinskas.

Seimo posėdyje paminėtos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės, masinių Lietuvos gyventojų trėmimų „Vesna“ 70 metų sukaktis, Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-ąsias gimimo metinės, Nepriklausomybės Akto signatarų gimimo metinės, pažymėtas Sąjūdžio 30-metis ir Lietuvos laisvės lygos 40-metis.

Šios sesijos išskirtinumas – surengtos specialios diskusijos moterų teisių, mokesčių ir pensijų tobulinimo klausimais, vykdant parlamentinę kontrolę išklausyti ministrų pranešimai apie priimtų įstatymų įgyvendinimą. Sesijoje išklausytas devintasis Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *