M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui (25)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta.

Straipsnyje „Pasitinkam popiežių? Atsakymas pseudopagonims“ jau pats pavadinimas šokiruoja tiek lietuvį, tiek krikščionį. Pasak Žygimanto, jau pats kito tikėjimo bendruomenės pripažinimo svarstymas popiežiaus vizito išvakarėse įžeidžia krikščionių Dievą. Vien iš pagarbos popiežiui (kažkodėl privalomos ir pagonims) Romuva raginama atsisakyti purvino antikrikščioniško žaidimo – tai yra, siekio į valstybės pripažinimą, kuriuo jau džiaugiasi dešimt krikščioniškų, dvi judėjiškos ir viena musulmoniška bendruomenė.

Taip mąstant jau pats kitokio tikėjimo egzistavimas, kitų dievybių garbinimas gali įžeisti krikščionių Dievą. Greičiausiai taip ir yra. Bet ar tai – politikų reikalas? Ar krikščionių Dievas toks silpnas, kad Jam reiktų politikų užtarimo ar pagalbos? O gal pačių krikščionių tikėjimas toks silpnas, kad jį sužlugdys kito tikėjimo egzistavimas? O gal krikščionių argumentai tokie silpni, kad jų vietoje tenka veikti politinėmis galiomis, grasinant konstitucinių dvasių teismais?

Nesijaudinkime. Paskutiniojo teismo dieną visi atsakysime už savo darbus ir savo tikėjimą. Ir dar kažin, kaip ten pasirodys kai kurie krikščionys ir kai kurie pagonys. Laiške romiečiams apaštalas Paulius rašė, kad pagonys, gyvenantys be formalaus Dievo įstatymo, bet besilaikantys sąžinėse įrašyto įstatymo, patys sau – įstatymas (Rom 2:14). O Evangelijoje pagal Matą pats Jėzus Kristus kalba, kad kai kurie Karalystės vaikai bus išmesti į tamsybes (Mt 8:12).

Pretenzija spręsti kitų žmonių santykius su Dievu už patį Dievą yra pretenzija į Dievo vietą. Dėl šios pretenzijos angelas Liuciferis tapo Šėtonu. Broliui Žygimantui vertėtų apmąstyti šią krikščioniškosios tradicijos istoriją. Nors geriau būtų semtis gerumo ir išminties iš savo bendravardžio, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto, istorijos. „Nesu jūsų sąžinės valdovas“ – sakė jis tuo metu kovojusiems katalikams ir protestantams.

Žinoma, Žygimantas gali atsakyti, kad jis – už tikėjimo laisvę, tiktai prieš valstybės pripažinimą senovės baltų tikėjimo bendruomenei. Tik tai vargu, ar įtikintų po anksčiau išsakytų motyvų apie antikrikščionišką avantiūrą ir popiežiaus vizitą. Valstybės pripažinimas taptų blogiu tik tuo atveju, jei pati bendruomenė būtų akivaizdus blogis. Tokių abejonių kiltų dėl tokių religinių organizacijų, kurios skatina smurtą, ištvirkavimą, žaloja psichiką ar moralę.

Nejau Žygimantas turi duomenų, kad Romuva darytų ar skelbtų ką nors panašaus? Vargu. Jo argumentas – kad Romuvos tikėjimas pretenduoja į visą baltiškąjį dvasinį paveldą, kas užgauna lietuvius, kurie tą paveldą sieja su krikščionybe ar šiaip supranta jį kitaip, nei Romuva. Tačiau toks argumentas yra tiesiog demagogiškas. Kuo Romuva pretenduoja į baltų paveldo monopolį? Gal tik paties Žygimanto fantazijomis arba kelių pagonių radikalų svaičiojimais, kurie vargu, ar kuo nors susiję su oficialiais Romuvos pareiškimais ar sprendimais.

O jei galvojame, kad pats baltų tikėjimo bendruomenės pripažinimas valstybės lygiu reiškia jos monopolį į visą baltų tapatybę, tai tada šį argumentą tektų perkelti ir į krikščionių kontekstą. Tada išeina, kad Romos katalikų bažnyčia pačiu valstybės pripažinimu – ir dar aukštesniu statusu, nei tas, į kurį pretenduoja Romuva – šiurkščiai monopolizuoja kitų krikščioniškų konfesijų bei denominacijų teises į krikščioniškąjį tikėjimą. Ypač tų, kurios dar nėra sulaukusios valstybės pripažinimo.

Ši kylanti painiava tik darsyk parodo, kad pats valstybėje veikiančių religinių bendrijų skirstymas į valstybės pripažintas ir kitas yra diskriminacinis pačia savo esme. Visos bendrijos, sulaukusios valstybinės registracijos, turėtų būti pripažįstamos lygiomis teisėmis ir pareigomis. O destruktyvūs kultai turėtų tiesiog likti už registracijos ribų.

Žygimantas bando tikėjimo laisvės ir piliečių lygybės prieš įstatymus temą sieti su politinių partijų kova, tik jam sunku apsispręsti, su kuo jis kovoja – tai su valstiečiais, tai su tautininkais. Nes vienas Romuvos vaidilų – tautininkas, o pripažinimą siūlo Ramūnas Karbauskis. Apsidairykite aplinkui, Žygimantai. Viena Romuvos vaidilių – ilgametė Jūsų partijos narė. O tautininkų ir valstiečių gretose pilna krikščionių. Kam taip viską supaprastinti? Geriau surenkite bendrą diskusiją tarp savo paties partijos tikinčiųjų. Rezultatai gali nustebinti.

Neslėpsiu, rimtai ketinau už Jus balsuoti Lietuvos prezidento rinkimuose. Tik va, po tokių straipsnių ir teiginių vis labiau tuo abejoju. Nors esu krikščionis. O gal būtent dėl to. Nes pats Dievas gerbia žmogaus laisvę, į kurią dabar kėsinamasi. Būti krikščionimi tai reiškia būti visiems lygiai teisingu. Jei Lietuvoje valstybės pripažinimą gali turėti judėjų ir musulmonų bendruomenės, tai baltų tikėjimo bendruomenės palikimas užribyje – nusižengimas teisingumui.

Ne taip svarbu, kiek tas tikėjimas – autentiškas. Apie tai turėtų diskutuoti religijotyrininkai. Ne politikai. Prasidėjus politiniams debatams gali paaiškėti ir kai kurių krikščioniškų bendrijų – o gal net jų daugumos – atotrūkis nuo krikščioniškojo tikėjimo pamatų. Ir kas bus, jei krikščionys tarpusavio santykius ims spręsti politinėmis priemonėmis? Svarbiausia tai, kad Lietuva, pagaliau, taptų tikrai demokratine, laisvų piliečių asociacija, gerbiančia kitą požiūrį.

Juk būtent tokia tvarka veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, į kurias orientuojamės. O gal mes klystame ir Žygis už Lietuvą dabar vyksta Rytų kryptimi, kur disidentinės religinės bendrijos diskriminuojamos, o kai kurios – jau ir draudžiamos?

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. !!!:

    Gal geriau žygis pasirūpintų savo mamytės dvasinia sveikata.

  2. Ūla:

    Gerai, kad niekas per daug nesureikšmina Žygučio bambėjimo 🙂 Tik keista, kad Marius rengėsi balsuoti už jį…. Na, bet mano, mano šeimos ir mano draugų balsų jis negaus. Tuo esu tikra.

    • Arūnas:

      ir man keista ši Mariaus nuostata balsuoti už trijų naujų raidžių, homoseksualų santuokų, daugkartinės pilietybės ir tautinių valstybių ES išnaikinimo apologetą

      • Žemyna:

        Gal kas žodžius žinote – praverstų per Dainų šventę užtraukti:
        „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus” pakeista panašiu tekstu, ją lyg ir prie Halės kažkas dainuoja:
        Neišeik, neišeik iš Tėvynės, nepalik, nepalik Lietuvos, neprašyk dvigubos pilietybės … ?
        Žinot?

  3. Skaitytojas:

    Geras straipsnis, šaunu.

    Gal tik šiek tiek brūkšnių per daug. Ryškiausias pavyzdys: „Ne taip svarbu, kiek tas tikėjimas – autentiškas“. Kai kur kitur irgi galima pagalvoti apie brūkšnio pašalinimą arba žodžio „yra“ vartojimą.

  4. Cirkelis:

    “Vargu. Jo argumentas – kad Romuvos tikėjimas pretenduoja į visą baltiškąjį dvasinį paveldą, kas užgauna lietuvius, kurie tą paveldą sieja su krikščionybe ar šiaip supranta jį kitaip, nei Romuva” Prajuokino…. Pas Lietuviu katalikus net ju sventes yra pagoniskos kaip Jonines kucios gavenia ir t.t. Pries simtmeti jie skaite is lenkisku maldaknygiu o baznycias state lenkiski bajorai ir jie pretenduoja i LIETUVISKA pavelda :DD Kad i lenkiska pavelda gali pretenduoti tai sutinku.

  5. Kolia:

    Ačiū Mariui už doras krikščioniškas išvadas, kurių tūlas Žygimantas net nesupras, jis tarnauja ne Lietuvos žmonėms.
    Labai aiškiai autorius surašo: ” Nes pats Dievas gerbia žmogaus laisvę, į kurią dabar kėsinamasi. Būti krikščionimi tai reiškia būti visiems lygiai teisingu. Jei Lietuvoje valstybės pripažinimą gali turėti judėjų ir musulmonų bendruomenės, tai baltų tikėjimo bendruomenės palikimas užribyje – nusižengimas teisingumui.”
    Puikūs žodžiai. Tik kur Seimo nario krikščioniška tolerancija ir teisingumas ? Pavilionis tiesiog kiršina visuomenę, elgiasi neatsakingai ir vykdo kažkieno neaiškius užsakymus.

  6. Cirkelis:

    Jeigu Lietuvos kayalikai nori pretenduoyi i kazkoki Lietuviska-baltiska pavelda tai visu pirma jie turi atsiskirti nuo Vatikano ir tapti nepriklausomi, tada ta pavelda puoseleti. Nes popiezius nemokina pasaulio svedti zoliniu, rasu, kuciu. Pas ju nera tokiu svenciu. Zinau, kad ir Lietuvoj yra kataliku, kurie jau nebesvencia kuciu taip kaip jos buvo senoveje svenciamos, nes atvaziaves i misija belgu kunigelis nezada nusizeminti ir dometis Lietuvos paveldu, jis cia Lietuvisku svenciu nesves, greiciau belgiskas atves.

  7. O dar SONGAILOS:

    Atviras laiškas prof. Landsbergiui
    delfi.lt/news/ringas/lit/gintaras-songaila-atviras-laiskas-prof-landsbergiui.d?id=78439617

  8. Žemyna:

    Balsavusieji už jį tikėjosi, jog jis daugiau į a.a. tėvelį nusidavęs…

  9. EJ:

    Brolis Kundrotas raso broliui Pavilioniui, visaip ji girdamas ir peikdamas pagonis. Matyt Kundrotas paskaito kartais Biblija, kur Mozes knygose Dievas sako zydams negarbinti kitu dievu, o tik Vieninteli zydu Dieva. Taciau, neziurint i Dievo ispejimus, zydai daug kartu pazado netesejo ir buvo baudziami. Galbut todel zydu tauta buvo isblaskyta po pasauli ir tik visai neseniai sukure savo valstybe. Musulmonai taip pat seka tuo paciu Mozes laiku Dievu, nors vadina ji Allachu… Neturi jokiu Allacho atvaizdu, nei skulpturu- taip kaip liepe Dievas Mozes Knygose. Taciau turi sventa Akmeni Kaaboje- tai apie si akmeni musulmonai eina ratais…. Bet nera vietos cia daug issiplesti. Noriu tik pasakyti, kad tiek Pagonybe, tiek Krikscionybe, tiek Islamas bei kitos religijos turi teise egzistuoti….. Taciau ne viena is ju Dievui nepatinka, jeigu nera gyvo rysio su Dievu- tame esme. Negyva, fanatiska, akla religija Dievui nepatinka… Ir Kristus sake: “Jus turite gimti is Dvasios”.Todel primenu visiems Dievo ieskotojams, kad Dievas jumyse…. Šri Matadži (angl.Shri Mataji), Sachadža Joga (angl.Sahaja Yoga).

  10. Aistis:

    Povilionis – tai ryškiausias garbėtroška- padlaižys, parsidavėlis, kuriam nerūpi nei Lietuvių tauta, nei mūsų Lietuva, jei jis taptų prezidentu, visiškai parduotų ir tautą ir mūsų žemę tiems, kurie prieš 600 metų , Jogailai leidus, parazitais ir vandalais įšliaužė į Lietuvą, tiems, kurie už skolon parduotą alkoholį prisigrobę mūsų žemdirbių žemių, ir jose, kaip šiltuose pataluose įsiterpę, dabar jau laiko,anot Zingerio “IR MŪSŲ LIETUVA”. Pavilionis labai raiškiai pataikavo litvakams , dirbdamas ambasadoriumi JAV. Jam netūpėjo mūsų tautos likimas, jam rūpėjo- pataikūniškai vergiškas kvietimas litvakų LIETUVON. Ir kaip matome, Prezidentės ir Skvernelio pastangomis jau 0,5 milijono litvakų giminaičių jau tapo antros pilietybės savininkais Lietuvoje. “Kukli” invazija į NATO GINAMĄ LIETUVĄ. DAUG Geriau, nei Jogailos laikais.

  11. Perkūno Paukštis:

    Geras straipsnis, geri argumentai -kad Lietuva yra ir buvo Pagoniška…Straipsnio autorius Marius Kundrotas gerai išmano padėtį.
    —————————————
    Gal kas nors jau žinote, kaip šiandien Seimas nubalsavo dėl Baltų religinės bendruomenės Romuva (pripažinimo) ?
    Greičiau parašykit,

  12. Kęstutis:

    … na, kad palaiko tai gerai, bet jau Kundroto pamąstymai… tai “Božė, Božė moi…”

  13. Č.Z.:

    Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje aštuonioliktame straipsnyje yra pasakyta:”Kiekvienas žmogus turi teisę
    į minties,sąžinės ir religijos laisvę.Ši teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą,taip pat laisvę skelbti religiją ar tikėjimą tiek vienam,tiek kartu su kitais,viešai ar privačiai,mokant,praktikuojant tikėjimą,laikant pamaldas bei atliekant
    apeigas.”
    Blogai,kai Seimo nariai nežino Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos.Jei žinotų,tai Lietuvoje gal nebūtų tiek pažei
    džiamos žmogaus teisės.

  14. Ona:

    Atleisk man VIESPATIE, ar dar buvo mastanciu balsuoti uz PAVILIONI?

  15. Danutė:

    ,,Trečioji žinia, kuria norėčiau šiandien pasidalinti, iš tiesų yra apie revoliuciją, švelnumo revoliuciją. O kas yra švelnumas? Tai artima ir konkreti meilė. Tai judėjimas, užgimstantis širdyje ir pasiekiantis akis, ausis ir rankas. Švelnumas reiškia, kad naudojame savo akis, kad pamatytume kitus, ausis juos išgirsti – vaikus, vargšus, tuos, kurie bijo ateities. Išgirsti taip pat ir nebylų verksmą mūsų bendrų namų, mūsų sergančios ir užterštos žemės. Švelnumas reiškia naudoti savo rankas ir širdis kitus paguosti, pasirūpinti tais, kuriems reikalinga pagalba.
    Švelnumas yra mažiausiųjų, kuriems reikia kito, kalba. Vaiko ryšys ir meilė mamai bei tėčiui auga jų prisilietimų, žvilgsnio, balso, švelnumo dėka. Man patinka, kai girdžiu tėvus, kalba prisitaikančius prie kūdikių, nusileidžiančius į vaikišką komunikacijos lygį. Tai yra švelnumas – buvimas tame pačiame lygyje kaip ir kitas. Pats Dievas nusileido į mūsų lygį per Jėzų. Tai kelias, kurį pasirinko gerasis samarietis. Tai kelias, kuriuo ėjo Jėzus. Jis nusižemino ir visą savo kaip žmogaus gyvenimo kelią nuėjo, pasitelkęs konkrečią meilės kalbą.
    Taip, švelnumas yra stipriausiųjų, drąsiausiųjų vyrų ir moterų pasirenkamas kelias. Tai ne silpnybė, o stiprybė. Tai solidarumo ir nuolankumo kelias. Jums leidus pasakysiu aiškiai: kuo galingesnis esi, kuo daugiau tavo veiksmai turi įtakos kitiems, tuo labiau esi atsakingas veikti nuolankiai. Jei ne, galia pražudys tave, o tu savo ruožtu – kitus žmones. Argentinoje sakome, kad galia yra tas pat, kas gerti džiną tuščiu skrandžiu. Jei nederini galios su nuolankumu ir švelnumu, apsvaigsti, pasigeri, prarandi pusiausvyrą, o galiausiai imi skaudinti save ir aplinkinius. Kita vertus, net ir pati aukščiausia, stipriausia galia per nuolankumą ir tikrą meilę gali tapti tarnyste ir gėrio jėga.

    Žmonijos ateitis nėra išimtinai politikų, stiprių lyderių ar didelių kompanijų rankose. Taip, jie turi milžinišką atsakomybę, tačiau ateitis priklauso tiems, kurie atpažįsta kitą kaip „tu“ ir save pačius kaip dalį „mes“. Mums reikia vieniems kitų. Prašau ir apie mane galvoti su švelnumu, kad galėčiau įgyvendinti man patikėtą užduotį dėl kitų gerovės – kiekvieno, visų jūsų, visų mūsų. Ačiū.” Popiežius Pranciškus.

  16. Povilas:

    Ačiū Mariau, tokio nepikto, bet taiklaus ir teisingo atsakymo nesitikėjau. Smagu tave girdėti ir skaityti. Džiugu, kad Lietuvoje yra brandumo, padorumo ir išminties blyksnių.

  17. Danutė:

    Dėmesio lietuviai.Reikalinga įdėmiai įsiklausyti į popiežiaus Pranciškaus kompetentingą,sąmoningą,protingą kalbą , jo belaukiant atvykstančio į Lietuvą , ir šalinti perdėtas baimes ir pagonių atžvilgiu…Povilas Kup :Tai viena dvasingiausių ir intelektualiausių kalbų, kurias esu girdėjęs TED platformoje. Daug buvę popiežių, bet tokio vilties ir dorybės blyksnio nesu iš nieko girdėjęs. Susižavėjęs.

    • Žemyna:

      Būtent tokią ir tokiu būdu privalo tiesą nešti bažnyčia, dvasininkai.
      Ne pykčio protrūkiais, ne ginklu ar per politiką, ne svetimų žemių užgrobimu bei nutautinimu, ne psichologiniu smurtu, o pasakojimu, geranoriškumu. Ir be menkiausios prievartos. Tai ne tik kunigams, bet ir tam pačiam Marijos radijui įsidėmėtina – pagalvoti, ar ne fanatiką prileidi prie mikrofono, arba tolesne karjera ir su ja susijusiomis gėrybėmis itin suinteresuotą politiką.
      Džiaugiausi sulaukusi Lietuvoje kun. Saulaičio, kunigo visai kitaip suderintomis sielos stygomis, visai kitaip bendraujantį su žmonėmis. Teko klausyti kitų kunigų iš P. Amerikos – jų bendravimo kultūra neturėjo ne pėdsako čia taip dažno kunigų agresyvumo, žmonių menkinimo. Su šiurpu prisimenu savo vaikystės laikų bažnyčią Žvėryne (Vilniuje), kai dar bažnyčios nebuvo padalintos. Nors suolų eilės buvo padalintos – kad išvengtų muštynių pamaldų metu, kad lietuvių malda nepiktintų kuльtūringa kalba besimeldusių, – vis vien kita pusė ne Dievu, o kitoje pusėje esančiais domėjosi, kone kiekvienas pamaldas paversdavo klyksmu savo kalba, trukdydavo norintiems melstis. O paskui garsiai girdavosi savo „pergale” – kaip užčiaupė lietuvius ir pergalingai perėmė vadovavimą pamaldoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *