Seimas patvirtino V. Razumą Lietuvos mokslo tarybos pirmininku (2)

Valdemaras Razumas | lmt.lt nuotr.

Valdemaras Razumas | lmt.lt nuotr.

Birželio 29 d. Seimas slapto balsavimo būdu 5 metų kadencijai Lietuvos mokslo tarybos pirmininku patvirtino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus vyriausiąjį mokslo darbuotoją Valdemarą Razumą.

Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš ir susilaikė po du Seimo narius.

Projekto svarstymo metu bendru sutarimu 5 metų kadencijai Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja (Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininke) patvirtinta Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentė Justina Poškienė.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoju (Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininku) 5 metų kadencijai bendru sutarimu patvirtintas ir Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas Ričardas Rotomskis.

Už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ (projektas XIIIP-2334(2) vieningai balsavo 95 Seimo nariai.

Birželio 26 d. pristatydama minėtus asmenis švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pažymėjo, kad tarybos pirmininku siūlomas profesorius V. Razumas yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, dvi kadencijas ėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidento pareigas, dalyvavo Vyriausybės mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros ir inovacijos strateginės tarybos veikloje. Buvo aukštojo mokslo tarybos pirmininku ir Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys. 2016 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, paskelbęs keletą monografijų ir per šimtą mokslinių straipsnių tarptautiniuose leidiniuose.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės, daktarė J. Poškienė 2014–2015 metais dirbo Europos humanitarinio universiteto Istorijos departamento vadove, yra aukštojo mokslo tarybos narė, Vilniaus universiteto Archeologijos bakalauro ir magistro studijų programų bei paveldosaugos magistro studijų programų komiteto narė, dalyvauja įgyvendinant Lietuvos ir tarptautinių mokslinių tyrimų projektus.

Pristatydama trečią kandidatą – profesorių R. Rotomskį, J. Petrauskienė sakė, kad jis yra Singapūro mokslo fondų programų, Australijos medicinos tyrimų ir inovacijų nacionalinio fondo, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės centro vertinimo, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros ekspertas. Yra paskirtas atstovauti Lietuvai Europos technologinėje platformoje „Nanomedicina“. Yra paskelbęs per 300 mokslinių publikacijų.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

2 komentarai

  1. urba:

    Seimas birželio 26d. tarp daugybės “klausimėlių “net”” per dešimt minučiu pasvarstė ir esminį – valstybės “smegenų” reikalą: Lietuvos mokslo tarybos (LMT) tvirtinimą. Deja, tai nebuvo tikras “sutvirtinimo” sakramento teikimas, o tik trumpas J.Narkevičiaus pasidomėjimas – kaip su mokslu edukologijos naujovių sferoje bei R.Dagio – dėl mokslinčių finansavimo.
    Taip yra todėl, kad Seimas nesuvokia nei taikomojo mokslo, nei savo vietos ir vaidmens politikoje – vyriausio arbitro, sprendžiančio ar teikiami projektai atitinkadaugelio žmonių interesus ir ar iš vis projektai yra reikiamos kokybės bei kryptingumo bei parlamentinės kontrolės vykdytojo.
    Kad čia kažkas ne taip- pagaliau kažkas susiprato, nes rudenį bus kalbos apie teisėkūros reformą. Pats pirmas mano pašnekesys su V.Pranckiečiu prieš keletą metų per kovo 11ą, kai jis dar tik žengė į “sostą” ir buvo apie būtinumą sulaužyti šį beprotišką ministerijų specialistų ir Seimo biurų darbuotojų stumiamą įstayminių projektėlių chaoso konvejerį. Kad čia viskas ryškiai ne taip rodytų pagrindinių Lietuvos ilgalaikių problem ir aktualių iššūkių sąvadas , kad ir tokiame pavidale:
    1. Emigracija, kurianti ir ilgalaikes demografines problemas
    2. Regionų ir kaimo nykra su depopuliacija, dirvos prastėjimu, melioracijos sistemų nusidėvėjimu, gyvulių, pašarų, technikos ir žemės išpardavimu užsieniečiams
    3. Valstybės skolos dydis ir augimo tempai, rodantys nepakankamą ir ribotą ekonomikos efektyvumą su menku atsparumu kriziniams išbandymams
    4. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP ir kartelinio pobūdžio oligopolių sukeltas kainų šėlsmas
    5. Pastovi bedarbystė (virš 100 tūkst.) ir jos palydovas – skurdas, mažos algos ir pensijos
    6. Masinis girtavimas ir kitos priklausomybės bei menkas sveikatingumas
    7. Smurtas ir neadekvačiai aukštas bylų kiekis teisėsaugos sistemoje
    8. Keliolikos tūkstančių Lietuvos NVO atskirtis, piliečių susvetimėjimas ir abejingumas valstybės reikalams, mokslo atskirtis nuo valstybės valdymo
    9. Gan lėkštoka, negatyvi be reikiamos analitikos žiniasklaida
    10. Atgyvenusi, siaura kultūros samprata ir jos politika, neskirianti dėmesio pvz. darbo jėgos rekreacijos – vaišinimosi, teisinei, politinei bei žiniasklaidos kultūrai
    11. Blogas Seimo, politinių koalicijų darbas ir teisės aktų priėmimas be reikiamos ekspertizės, chaotiška, nesuorientuota į ilgalaikes esmines valstybės ir visuomenės problemas bei aktualius iššūkius teisėkūra, valdymas ir atsiskaitinėjimas be įteisintos pagrindinių valstybės rodiklių hierarchijos
    12. Nacionalinio saugumo grėsmės, nežiūrint NATO „skydo“
    13. Neefektyvi švietimo sistema, rengianti socialinių, inžinerinių ir humanitarinių mokslų specialistus santykiu, neatitinkančiu valstybės poreikių
    14. Silpna strategija „Lietuva 2030“, nes joje nefigūruoja pvz. žodis „kaimas“. Blogas strateginis planavimas, ministerijų nekuruoja mokslo įstaigos ir institucijos, mokslas atskirtas nuo valstybės valdymo problematikos
    15. Neefektyvi ES ir Lietuvos užsienio ekonominė politika, neeliminuojanti dempingavimo apraiškų bei neieškanti tarpvalstybinio mokesčių sistemų harmonizavimo
    Lietuvos Mokslo tarybos tvirtinimas ir buvo tas momentas, kai turėjo būti „suderama“ su akademinės bendruomenės atstovais, už kiek ir kada jie pateiks Seimui kompleksinius ir nuoseklius sprendinius – nacionalinių programų, modelių ir įstatymų paketų pavidale. Nieko tokio neišvydome, kadangi Seimas pagal visas LDK seiminėjimų tradicijas toliau tebeįįsivaizduoja esąs visažiniu bei visagaliu . Ką gi reiškia šioje šviesoje, A.Palionio aiškinimai, kad „mes komitete daug diskutavome“, kai vien GPM įstatymo pasekmės reikalauja sudėtingiausių modelinių kompiuterinių skaičiavimų įvairiuose scenarijuose, „įkandamų“ jungtinėms ekonomikos, matematikos bei sociologijos mokslų pastangoms? Ogi, neišvengiamą diletantizmo puotą, bukų godulio interesų ir socialinio teisingumo beviltišką priešpriešą.
    Tik neaiškinkite, kad vyriausybės programa sprendžia šiuos dalykus. S.Skvernelis ir jo komanda yra linkę demonstruoti pabrėžtinį socialinį jautrumą, ir mokesčių įstatymais „tam davė, O!“, tačiau kad NPD didinimas yra tuščias reikalas nepažabojus prekybos tinklų kartelio, kurie nuo naujų metų vėl solidžiai kilstelės kainas, nesusimąsto. Jokios apyvartos su pririnkimu per PVM į biudžetą reikiamo augimo todėl NEBUS, turėjau aiškinti jo patarėjui „ant pirštų“. Žmonės pirks tiek pat prekių, tik už gerokai didesnę kainą. O tai tereikš milžinišką „skylę“ biudžete. Teks skolintis daugiau nei leidžia mastrichtiniai kriterijai ir bus pradėta perviršio procedūra prieš Lietuvą, tačiau žmonės jausis laimingesni, nes visi daugelis gavo trupinių. Tai yra elementarus valstybei pavojingas ikanominis socialinis populizmas
    Koks turėtų būti mokslo panaudos mechanizmas – aiškinau ne kartą. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kasmet turi siųsti paklausimą LMT ir MA dėl esminių valstybės problemų ir iššūkių sąvado sudarymo. Gavęs atsakymą gali jį sukoreguoti ir galutinį variantą persiųsti premjerui. Šis pagal tai, o ne iš kanceliarijos mergelių lubų, skelbia savo veiklos prioritetus, su finansavimu sąvadą vėl nukreipia LMT bei MA, ir laukia mokslo įdirbio – modelių, nacionalinių programų ir įstatymų paketo komplekso pavidale, kad ministerijos pateiktų „trečią nuomonę“. Seimui beliktų spręsti.
    Deja, apie tai Seime vėl jokios kalbos nebuvo, taikomojo socialinio – tikslaus mokslo Lietuvoje pajėgumai yra nereikalingi, nes visi viską labai gerai išmano bei viską sprendžia balsavimais. Mokslo vadovybėje turime dar vieną archeologijos specialistę, kuriai išvardintos socialinės-ekonominės politinės problemos yra svetimos, todėl ši Petrauskienės pakiša Seimui yra dar vienas naujos destrukcijos pavyzdys. Kaip vyko kandidatų absoliučiai NEVIEŠAS parinkimas neaiškinsiu.
    Visi šie dalykai ne kartą buvo aiškinti ir p Jovaišai, ir p Urbšiui bei jo kolegoms su Seimo statuto ir Mokslo įstatymo pataisų dėjimu ant stalo, bet šuns balsas ne visada eina iki dangaus net demokratijose. Taigi, Seimas birželio 26d. eilinį kartą pralošė Lietuvą – jos smegenų suignoravimu, o po to ir birželio 29 – švelniai kalbant, nusikalstamu GPM įstatymu. Ar kvailiai jį rengė, ar diversantai – man dar ne visai aišku. Užtat Valdovų rūmų užbaigimas su knygų kambariu, kur jas galės pavartyti kiekvienas yra mūsų su St.Tumėnu mažytė pergalė. Pabėdavojau, kad 17a. viduryje valdovų rūmai turėjo per 4 tūkst. tomų biblioteką ir derėtų atgaivinti tai, šis šnektelėjo su direktorium ir rezultatas istorijos mylėtojams jau yra.

  2. Galime įsivaizduoti kaip mūsų seimūnai “dirba”, jeigu į atsakingoms pareigoms skirti ir patvirtinti, net 5 metų “kadencijai”, užteko valandos!?. Beja, ką V. Razumas nusimano apie LIETUVOS GARBINGIAUSIĄJĄ PRAEITĮ (kad ir apie “SARMATIJĄ” BEI “GARDARIKIJĄ”!) – ABSOLIUČIAI NIEKO! Tad ką jis veiks tos 5 metus?! Klausimas seimunams! Tad kur mes einame?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *