A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, joms išsakomą kritiką ir apskritai valstybinės kalbos padėtį Lietuvoje kalbamės su VLKK pirmininku Audriu Antanaičiu. 

– Kam reikalingos valstybinės lietuvių kalbos gairės?

– Jeigu yra valstybinė kalba, reikalinga ir valstybinė kalbos politika bei gairės. Kalba gali egzistuoti savaime, bet tik virtuvėje ir buityje. Jeigu mes norime, kad kalba būtų išties valstybinė, turi būti ir kalbos politika, ir kalbos strategija, taktika bei jos mokymas. Dešimt metų tokių gairių neturėjome, neturėjome veikiančio lietuvių kalbos politikos dokumento ir pamatėme, kas atsitiko.

Iš tiesų per dešimt metų lietuvių kalba atsitraukė beveik visuose frontuose. Pasižiūrėkime – mokslo darbai: kasmet vis daugiau jų rašomi nebe valstybine kalba. Vertinimai mokslo darbų, rašomų valstybine kalba, darosi vis prastesni. Konkurencija su kitomis kalbomis vis didėja. Šalyje, kurioje yra valstybinė kalba, būtent tokia konkurencija negali egzistuoti.

Konkuruojama yra versle, sporte, meilėje ir dar daug kur, bet valstybinė kalba savoje valstybėje jokiu būdu negali konkuruoti su kitomis kalbomis lygiomis teisėmis. Valstybinė kalba tokia ir yra, nes jai sudaromos išskirtinės sąlygos. Kita vertus, turime būti realistai: kaip futbole negalime konkuruoti su brazilais, taip lietuvių kalba atsidūrusi vienas prieš vieną su anglų kalba ilgai neatsilaikytų. Todėl mes privalome ją išsaugoti kaip valstybinę pasitelkdami politiką.

O kodėl mes ją privalome išsaugoti kaip valstybinę? 

– Todėl kad mūsų tūkstantmetė patirtis rodo, kad neturėdami savos valstybinės kalbos mes traukiamės etniškai ir geografiškai. Kalba yra pagrindinis saugiklis integruojantis ir mobilizuojantis lietuvių tautą. Tauta tik tokiu atveju, kai yra integruota, yra pajėgi išsaugoti ir išlaikyti savo valstybę.

Dabar mūsų valstybė yra brandos požiūriu išvalyta. Šiandien lietuvių tauta yra subrendusi, sukūrusi Lietuvos valstybę. Tuo turime didžiuotis ir tai turime saugoti. Tam reikalinga valstybinės kalbos, kaip vieno iš pagrindinių valstybės stulpų, saugojimas ir politika.

– Kritikams užkliuvo, pasak projekto šalininkų, kertinė „kalbos planavimo“ sąvoka. Kaip įmanomas kalbos planavimas, kas tai yra?

– Pirmiausia, tai mokslinė sąvoka, kuri naudojama viso pasaulio lingvistų. Tai nėra kažkas ypatingo. Bet kuriame lingvistikos vadovėlyje galima pamatyti, ką ta sąvoka reiškia. Valstybinė kalba negali būti neplanuojama. Labai griežtai skiriu valstybinę kalbą ir kalbą privačiame gyvenime. Šiuos dalykus reikėtų atskirti, kad pasibaigtų virkavimai, jog valstybinės kalbos reguliavimas sutrukdys žmonėms kalbėti taip, kaip jie nori, savo namuose su savo artimaisiais.

Planuoti reikia todėl, kad, kaip minėta, yra didėjanti konkurencija ir kinta kalbos egzistavimo sąlygos. Reikia planuoti tai, kaip kalbos bus mokoma jaunoji kalba. Atsiranda technologijos ir skaitmeninė erdvė. Šioje erdvėje mes taip pat turime prilygti kitoms joje gyvenančioms kalboms. O tai yra vienas brangiausių dalykų, nes kasdien atsiranda šimtai terminų, vystosi terminologijos. Norint su jomis suspėti, reikia finansuoti tuos dalykus. O norint finansuoti, reikia juos planuoti.

Ne visai vykusio planavimo pavyzdys: investavome daug pinigų ir sukūrėme lietuvišką šriftą „Palemonas“. Bet to šrifto nesugebėjome tinkamai pasiūlyti Maikrosoftui („Microsoft“). Dabar tas šriftas yra, bet pasaulis jo nemato. Lygiai tas pats, kas sukurti Brazilijos tipo futbolo komandą, bet nežaisti futbolo čempionate.

Valstybė planavimu turi parodyti savo valią: tai, kokią kalbą jie nori matyti ne tik po kelių metų, bet ir po dvidešimties. Manau, kad turėsime eiti prie pagrindinio dokumento: Valstybinės lietuvių kalbos plėtros strategijos. Toks dokumentas numatytų strategiją bent trisdešimčiai metų. Tokią strategiją turi estai. Ji nėra lengvai parengiama. Reikia atlikti išsamius tyrimus apie tai, kokia yra lietuvių kalbos būklė.

– Jūs minite tyrimų būtinybę. Ar gairės tiesiogiai arba netiesiogiai numato būtinybę didinti finansavimą?

– Tiesiogiai nenumato, nes gairės numato kryptis, jos bendresnio pobūdžio. Žinoma, yra vietų ir punktų, kur teigiama, kad nuolatinis finansavimas yra reikalingas. Visuomenės švietimui taip pat reikalingos lėšos. Pastebime, kad mūsų televizijose ir radijuje nėra daug šviečiamųjų laidų apie kalbą.

– Kiek sukonkretinsiu savo mintį: norėjau paklausti dėl lietuvių kalbos būklės tyrimų. Nuolatos kartojama tokia siužeto linija: kodėl mes kalbame apie grėsmes, kas leidžia teigti, kad lietuvių kalba traukiasi kitų kalbų sąskaita?

– Tyrimų yra per mažai, jie yra per fragmentiški. Prieš keletą metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu buvo padarytas tyrimas, kuris parodė studentų raštingumą. Jis patvirtino, kad jaunuomenės raštingumo lygis yra labai smukęs. Žinoma, tokio tipo tyrimų kitose sferose yra per mažai. Todėl mes remiamės ir kasdienine patirtimi. Sunku nematyti, kad, pavyzdžiui, Vilniaus centre yra daugybė viešųjų užrašų ne lietuvių kalba ir kad taip pažeidžiami įstatymai. Čia nereikia jokių tyrimų.

Aišku, ruošdamiesi strategijos trisdešimtmečiui sukūrimui, mes turime atlikti visapusiškus tyrimus tam, kad nebebūtų galima sakyti, jog konkurencija su kitomis kalbomis nedidėja. Visada bus tų, kurie nesutiks, kad sniegas baltas ir reikalaus cheminės formulės tam įrodyti. Ką padarysi.

– Ar sutinkate, kad Lietuvoje šiandien vyksta ideologinis ginčas tarp manančių, jog kalba turi vystytis pati, be jokio kišimosi, ir tarp manančių, kad ji turi būti norminama?

– Vėlgi, negaliu įrodyti tyrimais, bet savo gyvenimo patirtimi ir bendraudamas su žmonėmis matau, kad Lietuvos piliečiai savo kalbą myli ir nemano, kad kalba gali pati savimi pasirūpinti. Taip, yra tos dvi ideologijos. Bet viena jų yra, sakyčiau, atsakinga pilietinė ideologija, kuri remiama įstatymais. Tiek mūsų Konstitucija, tiek mūsų valstybinės kalbos įstatymas sako, kad turime valstybinę kalbą ir ja reikia rūpintis, ją reikia globoti. Globos kryptis nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kaip įstatymas įgyvendinamas, nustato Lietuvių kalbos inspekcija. Patys įstatymai sutvarkyti pakankamai logiškai.

Ir yra kita grupė, kuri ragina tų įstatymų nesilaikyti. Jie kaltina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ar Lietuvių kalbos inspekciją, kad šios daro savo darbą. Pabrėžiu, ši grupė retai agituoja keisti įstatymus, kas būtų bent sąžininga veiklos forma. Ne, ji kaltina dėl to, kad šios institucijos atlieka savo pareigą pagal galiojančius įstatymus. Vadinasi, siūloma tos pareigos neatlikti. Manau, kad taip elgiasi tik nedidelė žmonių grupė, kuri gerai organizuota, turi nemažus finansinius išteklius, gali lengviau išleisti savo knygas. Ypatingos fronto linijos aš čia nematau. Jei kas nori savo poziciją parodyti, įstatymų nustatytuose rėmuose tą gali daryti.

Dauguma Europos Sąjungos šalių turi savo kalbos politikas, savo kalbos tarybas ir inspekcijas. Jau nekalbu apie Prancūziją, kuri galėtų būti pavyzdys pasauliui, kaip reikia mylėti savo kalbą ir kaip reikia ja rūpintis.

– Loreta Vaicekauskienė, kritikuodama kalbos politikos gaires, viename savo straipsnyje neseniai teigė, kad pateiktose gairėse ryškiai plečiamos kalbos normintojų galios ir tai yra mūsų posovietiškumo požymis. Be abejo, tiesa, kad sovietmečiu lietuvių kalba buvo norminama, bet ar tai yra kažkoks išskirtinai sovietiškas elgesys?

– Autorė, matyt, neturi supratimo apie tai, kaip lietuvių tauta gyveno ir bandė išlaikyti savo savimonę sovietmečiu. Tai, kad kalbininkai sovietmečiu sugebėjo rūpintis lietuvių kalba, buvo kova už laisvę ir pagrindas būsimajai nepriklausomybei. Iš tikrųjų rūpestis lietuvių kalba buvo rezistencija. Niekas negyrė už tai, kad buvo rūpinamąsi lietuvių kalba. Sovietų siekis buvo pirmiausiai rūpintis rusų kalba. Paskutiniais metais iki perestroikos jau vyko įvairios konferencijos, kur buvo aiškiai nurodyta, kad visose sovietų respublikose reikia pereiti prie raštvedybos tik rusų kalba. Taip, kad kalbininkai, kurie tuomet labai rūpinosi lietuvių kalba, neleido jai likti tiktai virtuvėse, neleido jai atsilikti ir išsaugojo ją tautai. Žemai lenkiu galvą prieš kalbininkus, kurie sovietmečiu rūpinosi lietuvių kalba.

Ši rūpinimosi tradicija, ačiū Dievui, liko ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tuos, kurie neprisimena savo tradicijų, Čingizas Aitmatovas pavadino „mankurtais“. Tuos, kurie Lietuvos istoriją pradeda nuo įstojimo į Europos Sąjungą, galima tik užjausti. Duok Dieve, kad kada nors jų dvasia atsikvošės.

– Kita gairių kritikų argumentacinė linija teigia, kad gairių dvasia prieštarauja tarptautiškumo siekiams. Ką į tai atsakyti? Ypač kalbant apie akademinę sferą ir mokslo darbus.

– Iš tikrųjų prieštaravimo tarp gairių ir tarptautiškumo nėra, tarptautiškumas nėra suvokiamas kaip blogis. Gairėse nėra draudimų, tėra siūlymai, rekomendacijos ir siekiai sustatyti dalykus į savo vietas. Vyksta labai greiti pokyčiai, kitos kalbos į Lietuvą įvairiais būdais ateina labai greitai. Todėl reikia ir reglamentacijos. Tarptautiškumas šiandien suprantamas taip: viską rašykime angliškai, o lietuvių kalba kaip nors išgyvens. Toks tarptautiškumas mums tikrai nėra reikalingas. Ypač kai kalbame apie lituanistiką. Šiandien žodžiais yra deklaruojamas lituanistikos prioritetas, tačiau darbais skatiname, kad net ir lituanistikos darbai dėl tarptautiškumo būtų rašomi angliškai. Jeigu straipsnis anglų kalba išspausdinamas kažkokiame tarptautiniame žurnale ar pranešimas, kuris perskaitytas užsienyje, yra kažkoks išskirtinis gėris, tai, kaip sakė Stasys Tumėnas, gali nuvažiuoti pranešimą perskaityti į Daugpilį ir tai bus geriau nei tas pats pranešimas, perskaitytas Lietuvoje.

Būtent tokią tvarką dabar yra numačiusi Lietuvos mokslų taryba: dvigubai daugiau balų mokslininkams, už straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, lyginant su straipsniais lietuvių kalba. Dar mažiau, tik du balai, už terminų žodyną, kuris yra labai reikalingas Lietuvai, kad neatsiliktume nuo kitų pasaulio kalbų, o jo rengimo darbų apimtis milžiniška, daugiau nei metai. Tokie prioritetai.

Tarptautiškumas lituanistikoje turėtų būti suprantamas kitaip nei dabar. Lituanistika, matematika ar fizika – visi mokslai sustatyti į vieną gretą. Bet sutikime, kad šių mokslų objektai skiriasi. Beprasmiška kalbėti apie skirtingą Čilės ir Lietuvos fiziką, bet visai kas kita kalbėti apie Čilės ir Lietuvos lituanistiką – kiekviena šalis turi visų pirma sau reikalingus ir vidaus poreikiams tarnaujančius savosios kalbos, istorijos ir kultūros tyrimus.

Taigi taip, esame pasaulio dalimi, bet lietuvių kalbai yra teikiamas neginčijamas prioritetas ir čia jokia konkurencija nėra įmanoma. Lituanistikos darbai, rašomi lietuvių kalba, negali būti vertinami prasčiau nei tie patys darbai užsienio kalba.

– Diskusijose Seime gairių oponentai teigia, kad lietuvių kalbos saugojimas išsiskiria draudimų ir bausmių gausa. Ar tai yra tiesa?

– Tai yra visiška netiesa. Lietuvių kalbos inspekcija pastaraisiais metais, jei neklystu, yra skyrusi tik vieną baudą. Iš tikrųjų, pats dirbau žurnalistu septyniolika metų. Niekada nebijojau kalbėti. Man atsiųsdavo raštus, kur būdavo surašytos mano kalbos klaidos. Aš būdavau dėkingas, jos padėdavo kalbėti taisyklingiau.

Niekas realiai nebaudžia. Bandoma bendrauti ir paaiškinti. Lietuvoje kaip tik yra labai liberali priežiūros sistema, kuri paremta įtikinėjimu. Jeigu jau kalbėti apie draudimus ir baudimus, reikėtų prisiminti modernios demokratijos pradininkus prancūzus ar islandus, kurie tiesiog fanatiškai (gerąja prasme) gerbia ir puoselėja savo kalbą. Ten iš tikrųjų niekas negali rašyti bet kaip, sugebama ir spėjama kurti reikalingus terminus, turėti savo klaviatūrą ir visus panašius dalykus.

– Vieša paslaptis, kad konservatoriai ir liberalai Seimo Švietimo ir mokslo komitete itin oponavo Jūsų kandidatūrai į dabar einamas VLKK pirmininko pareigas. Mantas Adomėnas netgi paviešino slapto balsavimo dėl jūsų kandidatūros rezultatus su pavardėmis. Po to tie patys žmonės teikė pataisas, kurios visos buvo svarstomos ir atmestos Seime. Ar galime sakyti, kad egzistuoja liberalų ir konservatorių koalicija prieš kalbos norminimą ir apsaugą?

– Akivaizdu, kad liberalai turi savo poziciją, kuri atstovauja ideologijai – kalbėk bet kaip. Jie tiki, kad kalba pati savimi pasirūpins. Prieštaraujant mano kandidatūrai buvo pasakyta daug melo. Pradedant nuo to, kad aš nesu lituanistas. Buvo atkakliai negirdima, jog esu ne tik žurnalistas, bet ir lituanistas. Tiesiog buvo nenorima girdėti.

Tačiau skyrimas praėjo, kalbos komisija dirba darniai, sutelktai, priima sprendimus. Ta pati komisija parengė ir patvirtino gaires, kurioms nepritaria liberalų vadovaujama grupė. Tai veikimas jau ne prieš mane, bet prieš savo pačių balsais paremtą kalbos komisiją ir jos formuojamą kalbos politiką. Akivaizdu, kad jiems šita politika nepatinka. Tačiau aš nežinau, ko jie nori – ar jie nori, kad Lietuvoje nebebūtų valstybinės kalbos, ar jie nori, kad valstybine kalba nebūtų rūpinamasi? Aš nesuprantu, nes mes kitokios pozicijos negirdime, tik teigimą: „nesirūpinkime, nesaugokime, pati susitvarkys, kalbėkim kaip norim“. Tai yra ne politika, o šnekėjimas dėl šnekėjimo, kova su pačių susikurtu baubu. Kai liberalai turės aiškiai suformuluotą savo poziciją kaip rūpintis lietuvių kalba, tada ir galėsime diskutuoti.

– Ačiū už pokalbį.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

32 komentarai

  1. Getas:

    Galų gale Kalbos komisija pradėjo vykdyti tą kas buvo jai patikėta dar Sąjūdžio laikais – formuoti Valstybinės kalbos politiką. Pseudokonservatoriai susiję su liberalais toliau vykdo Lietuvos naikinimo politiką – tai nacionalinio saugumo klausimas, gal susijęs su imperinių kaimynų tikslais, juk jie keletą šimtmečių veikė net pasinaudodami religija ir naikino lietuvių kalbą. Adomėnui ir kitiems reikia iškelti apkaltą- jie negali būti Seimo nariais ir veikti prieš Lietuvą ir valst kalbą.

    • Žemyna:

      Bet koks pasikėsinimas prieš Konstitucijos saugomą vertybę neturi likti nenubaustas! Kad tie, kas nori likti Seime, net rankų prie tautos kultūrinio paveldo nekištų – bent jau savo paties saugios kėdės Seime labui!

      • Aistis:

        Pilnai pritariu JŪsų mintims, ir jau kelintą kartą kreipiuosi į Valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį su reikalavimu TĘSĖTI PAŽADĄ – SUMAŽINTI SEIMO SĄSTATĄ LIGI 71 NARIO, kad iš Seimo būtų pašalinti visi įvairių partijų nariai, PIRMIAUSIAI nepripažįstantieji savęs esančiais LIETUVIAIS, O TIK KAŽKOKIŲ KITATAUČIŲ PARTIJŲ IDĖJŲ VERGAIS. Jie – liberalai, “dešinieJI” – landsbergininkai- kubiliečiai, socdemai tiek įsisiautėjo naikinat Lietuvą ir Lietuvių tautą, kad net savosios protėvių kalbos nebegerbia. Nesistebiu Adomėnu, kilusiu iš alkoholiko šeimos, matomai tėvo pragertos semegenys užsiprogramavojo ir jo kaukuolėje. Tiesiog siaubas ima, kaip tautos išsigimėliai taip žiauriai naikina savo LIETUVIŠKĄ ĄŽUOLĄ, LAUŽO JO ŠAKAS, ANT KURIŲ SĖDI? Kokį žiaurų pėdsaką lietuvių – žemdirbių vaikų ir vaikaičių smegenyse paliko 600 metų judėjiško alkoholio nuodai: jų dauguma tapo šizofrenikais – Vergiškai – Alkoholikų psichosindromo ligonimis, nebeprisimenančiais savo tėvų ir savo LIETUVIŠKOS kilmės.
        Neveltui, jie taip lengvai – be jokio sąžinės griaužimo pasiryžę vykdyti gaunamus nurodymus iš pasaulio ELITOS, DĖL LIETUVIŲ TAUTOS NAIKINIMO, LIETUVOS ŽEMIŲ APVALYMO NUO LIETUVIŲ, KAD ČIA LAISVAI GALĖTŲ SUGRĮŽTI IR ŠEIMININKAUTI KLAJOKIAI IR IŠ VISUR VAROMIEJI , ĮŽŪLIAI DRĮSTANTIEJI SAVINTIS MŪSŲ TAUTOS ŽEMĘ .
        Juos, kaip Lietuvių tautos 30 mečio genocido vykdytojus , jau seniai laikas vyti iš Lietuvių tautos Seimo. Seimą būtina kuo greičiau sumažinti ligi 71 patrioto, o likusiems nurodyti kelią į tas šalis, kur geriausiai klesti jų pažiurų partijos, kad nebeliktų lietuvių tautos išdavikų ir naikintojų.
        Tarp kitą ko, ne per seniausiai žmonės siūlė surinkti pinigų Kubiliaus bilietui – AMŽINAM išsiuntimui iš Lietuvos, ten , iš kur jis gauna įsakymus dėl Lietuvos ir Lietuvių tautos naikinimo, kad nebeliktų jo nei kvapo Lietuvoje.
        Labai gaila, kad kol kas labai menką įtaką ir veiklą vysto tautinio tikėjimo Romuvių bendrija, ligi šiol nesugebanti pakilti ligi tautos vienytojų į kovą dėl IŠLIKIMO, nepajėgiančių sugrąžinti “pagoniškųjų” – DVASINIŲ IR DOROVINIŲ TAUTOS VERTYBIŲ, kad atsisakius pasaulinės KB imperijos apsnūdusių ir ištvirkusių tarnų Lietuvoje, taip pat ne mažiau prisidedančių prie Lietuvių tautos moralės ir net ekonomikos naikinimo .

  2. zem:

    Praeikite pro Gedimino pr. ir laikas pradėti bausti visus kurie pažeidžia nustatytus reikalavimus užsienio kalbos vartojimo ir taip nuobaudos nors ir kas ….savaite .
    Gal kas nors po truputi pradės keistis o tai eidamas jaučiuosi kaip …. amerikoje ….GĖDA.

    • Gražina:

      Pritariu, ir aš taip jaučiuosi. Manau, kad tai lengviausia sutvarkyti. Duoti savaitę ir tegu visi pakeičia angliškus įstaigų pavadinimus į lietuviškus. Jei ne – baudos, kol susitvarkys.

    • Tvankstas:

      Atkreipkite dėmesį, kokius vardus duoda savo šunims ir katėms žmonės Lietuvoje ? Koks dvasios skurdas, jokio savitumo, jokio pastabumo duoti vardą pagal būdo savybes. Jei netinka ‘kaimietiški’ Sargis, Rudis, Rainis, Murkis, tai nesunku sukurti savo mylimam šuneliui ar kačiukui : Kramselis ar Kramsas, Žvitrelis, Mitrelis, Čiaukštas, Lupsis, Sniegius, …
      Tai matome išėję iš namų, tą dvasinę ubagystę ir norą būti ponu amerikonu kiekviename žingsnyje viešumoje, kas sukelia šleikštulį žmogui, mokančiam kalbų, kai net viščiuko nesugeba lietuviškai pasakyti/parašyti, bet ‘chicken’, o kur dar, kai būdikė vadinama ’boutique’, kai pisčia vadinama ‘pizza’, kai kepavas vadinamas ‘kebab’ (tikrai turkiškai ‘kebap’), kai smaguroniai vadinami ‘maccaroni’,…
      Tas noras pasirodyti mokytu ir vis kartojant angliškus žodelius, sakinukus, terodo sielos susną esant.
      Man tokiam/ tokiems visada norisi pasakyti, reikia ir pasakau : ‘Elämän tosi on kaurapuurossa’.
      Galiu pakalbėti ir sakiniais, kai kiekvienas žodis iš skirtingos kalbos – tai 10 žodžių sakinį su 10 skirtingų kalbų žodžiais kas galėtų suprasti ?
      Laikas sudaryti Lietuvių kalbos policiją ir ši eitų gatvėmis ir baudas išrašytų už ‘chicken’, kartą per 30 dienų, kol taptų ‘viščiukas’.

  3. Žemyna:

    Lietuvą nuo pramonės naikinti pradėjo(me?) – puikiai organizuotos ginkluotos gaujos vadovavo prichvatizacijai (ar tikime, jog jie patys taip staiga susiorganizavo ir taip prašmatniai savo gaujas ekipavo? – staiga brangūs visureigiai, ginklai, profesionali veiksmų koordinacija ir t.t.? – Tai ir viso, kas dar lietuviška čia liko, naikinimas irgi iš išorės diriguojamas. Kaip įprasta, per Vakarų „mokslininkus”, jų „veikalus” bei žiniasklaidą, išlaikomą senojo gerojo Kremliaus).
    Su LT pramone baigėme, tačiau darbas nebaigtas, nes gera Lietuva tai su visais pėdsakais išnykusi Lietuva.
    Taigi, išsijuosę naikina(me?) istorinę atmintį, kalbą, visų sričių paveldą, maišo(me?) su žeme tautos autoritetus, ir viską, ką sunaikinus, smunka tautos savivertė. Ją praradusi, tauta ir pati skubės darkyti savo kalbą, vardus ir pavardes, paversti savąją kalba dar vienu pasaulio hibridu – kad tik nuslėptų savo senąją kilmę ir prie kokios „kilmingesnės tetos” prisišlietų… Kad, kaip parašė garbusis A. Pupkis, „akmens ant akmens” lietuviškumo čia neliktų:
    Aldonas Pupkis. Ką Lietuvos Respublikos Seime reklamuoja Gintaras Steponavičius
    delfi.lt/news/ringas/lit/aldonas-pupkis-ka-lietuvos-respublikos-seime-reklamuoja-gintaras-steponavicius.d?id=78364353
    KOL DAR GYVAS BENT VIENAS LITUANISTAS IŠ PRIGIMIMO, SUSIIMKIME, nes matome, jog kalbos priešai pasirengę lemiamam puolimui! Pradėkime nuo ASMENYBĖS ugdymo (A. Pupkis, youtube.com/watch?v=t_D85fgoCgc ), nes asmenybė nesileis taip trypiama, asmenybei svarbu kalbėti taisyklinga, jo puikų išsilavinimą bei apsiskaitymą rodančią kalba!
    Skubėkime palaikyti Autoriaus straipsnį, papildykime savo mintimis komentarus po juo.

    • Aistis:

      Kol dar gyvas nors vienas LITUANISTAS??? esu labai nustebintas LITUANISTAIS IR LIETUVOS ISTORIKAIS – MOKYTOJAIS, UNIVERSITETŲ DĖSTYTOJAIS: TARYTUM JŲ NĖRA, JIE VISIŠKAI NEPERGYVENA DĖL KALBOS NAIKINIMO, TAUTOS ISTORIJOS DARKYMO… JIE VISIŠKAI NEKOVOJA UŽ SAVO PASIRINKTĄ PATRIOTINĘ SPECIALYBĘ, PRIVALANČIĄ BURTI APIE SAVE LIETUVIUKUS, ŠEIMAS, KOVAI UŽ LIETUVYBĘ, DĖL IŠLIKIMO. Broliai, Lietuviai, noriu priminti, kad pasaulio ELITA , vykdydama planingą mažųjų tautų, tame tarpe ir Lietuvių tautos naikinimą, pranašauja, kad jau apie 2030 metus mūsų lLIETUVIŲ tautos ir LIETUVOS valstybės NEBETURĖTŲ LIKTI ŽEMĖLAPIUOSE. Ar tai Jūsų nebaugina? Ar tai neįpareigoja visus, pirmiausiai lietuvininkus ir istorikus – visus tautiečius vienytis IR VIENYTI TAUTĄ Į KOVĄ DĖL IŠLIKIMO, DĖL ATSISPYRIMO PRIEŠ NAIKINTOJUS?

  4. Antanas:

    Mes dar turime suverenią valstybę?! Keista… Maniau, kad jau nebe…🤔

  5. Šiaip:

    Antanaičio komanda dirba gerai. Viskas OK.

  6. Gera pradžia - pusė darbo!:

    Sveikinimai p. Antanaičiui ir jo kolegoms!
    Tik neatsipalaiduokite, ir toliau tvirtai laikykitės, kiekvieną žingsnį paskaičiuokite, kad į Tikslą nuvestų!

  7. Albinas Vaškevičius:

    Mes galime nepirkti prekių parduotuvėse, kurių pavadinimai nelietuviški, o ypač tose, kurių pavadinime dar yra ir nelietuviškų raidžių pavyzdžiui „Maxima“. Aš „Maximose“ neperku prekių jau 15-a metų. Nepirkite ir Jūs.

  8. Gal vieną kartą nustotume persiimti Lenkijos gyvenimo būdu, t.y. tautos vienijimui naudoti baiminimą šalimis kaimynėmis. Konkrečiai šiuo atveju Lenkijoje baiminamasi ne tik istoriškai Rusija, bet dar ir, atseit negera, ES. Žodžiu, tokiu baimių skleidimu vienijama ir telkiama tauta. Šiuo principu po Nepriklausomybės atkūrimo buvo ir yra veikiama ir Lietuvoje. Kitos tautos gyvuoja nenaudodamos nuolatinės baimės principo. Nuo Rusijos grėsmių ginamės kaip NATO, turime dvišalę partnerystę su JAV, kariškai pajėgesni tapome ir patys. Taigi, ar ne laikas imti gyventi ne Lenkijos pavyzdžiu baimės atmosferoje, o puoselėjant lietuvybę savo žemėje ir kurti nesidairant į Lenkiją Lietuvos valstybę kartu su kitų šalių valstybėmis ES. Juk valstybę skirtingai nuo Lenkijos turime savo istorinėse žemėse. Tad baimintis dėl valdomų ne savo žemių neturime ko. Šia prasme Lenkija mums į kampaniją nedera…

  9. Bartas:

    Kazachai nutarė iki 2025 m. atsisakyti kirilicos. Susigrąžinti lotynišką raidyną. Koks kremlinių susierzinimas! Jie mus išdavė, jie nuo mūsų tolsta. Jie nusigręžė nuo mūsų kultūros ir panašiai.
    O mus prie ko artina “valdantieji”?

  10. Žemyna:

    Antraštės teiginys visiškai teisingas, tad, gink, Dieve, jo jokiu būdu neginčiju! Tik, ją perskaičius, taip knietėjo piktai pakrezenti:
    Bet juk jie ir patys tai žino!
    Kaip ir tai žino, KODĖL elgiasi priešingai, ko siekdami…

  11. EJ:

    Liberalai turi aiskia savo pozicija- vadovaujasi globalistinemis idejomis. Jie yra lietuviskumo griovejai ir to neslepia. Taciau uz ju nugaru slypi amerikine-europine-globalistine jega, siekianti istrinti tautas, paverciant jas viena europietiska tauta. Tam skiriami pinigai. Is ten ir liberalu entuziazmas.

  12. Dainius Razauskas:

    Kuo toliau, tuo labiau Antanaitis man patinka (–:

  13. “Indams draugams padedant, studentas Poška priėjo prie tirštai apgulto GANDŽIO ir trumpai su juo pasikalbėjo.” – ŽINAU LIETUVĄ. JOJE GYVENA MUMS GIMININGI ARIJAI. JŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ. LIETUVIAI IŠ LABAI SENŲ LAIKŲ TURI DAUG PASAKŲ, DAINŲ. PERDUOKIT LIETUVAI MANO LINKĖJIMUS!….
    Ir toliau tęsė:” MES LAIMĖJOME BE KRAUJO IR BE PRIEVARTOS. BET VIENYBĘ GALI PASIEKTI TIK AUKŠTOS KULTŪROS ŽMONĖS, SUGEBANTYS VALDYTI AISTRAS”. (Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose”. psl. 100),
    LIETUVIŲ KALBA yra seniausia PASAULYJE! LIETUVIŲ KALBA YRA EURAZIJOS KALBŲ MOTINA! Tad LIETUVIŲ KALBOS IŠSAUGOJIMAS RŪPĖTI TURI NE TIKTAI LIETUVIAMS BET IR PASAULIUI!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *