Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą (25)

Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius | propatria.lt nuotr.

Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius | propatria.lt nuotr.

Fanatiška kova prieš valstybinę lietuvių kalbą eilinį kartą suvienijo buvusius ir esamus konservatorių ir liberalų atstovus Seime. „MG Baltic” politinės korupcijos byloje figūruojantys Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius kartu su frakcijų kolegomis Edmundu Pupiniu ir Arūnu Gelūnu Seime įregistravo pasiūlymus nutarimui Dėl valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių. Siūlymais siekiama sumenkinti lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.

Dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių nuomone, būtina atsisakyti gairėse išdėstomų prielaidų, kad didėja lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse. Anot parlamentarų, be kiekybinių rodiklių kalbėti apie „išaugusią“ konkurenciją lietuvių kalbai yra netikslu ir impresionistiška; juo labiau nederama nurodyti tai kaip neigiamą veiksnį kalbos būklei. Nepaisant kritikos gairių autoriams, savo teiginiams pagrįsti parlamentarai kiekybinių rodiklių taip pat nepateikia.

Minėtos Seimo narių grupelės nuomone, būtina atsisakyti ir kryptingos mokslo politikos stiprinančios lietuvių kalbą, skatinančios jos tyrimus ir plėtrą. Siekį sudaryti palankesnę aplinką lietuvių kalbos tyrimams, pedagogų ir mokslininkų ugdymui, parlamentarai įvardija, kaip mokslo politikos nesupratimą ir nekorektiškumą.

Buvusio konservatoriaus dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių teikiamose pataisose apstu ir populistinių liberalų programą atspindinčių pasiūlymų, tokių kaip, kad „lingvistinis švietimas privalo būti patrauklus”, nepateikiant paaiškinimo, kaip to pasiekti ir kaip įsivaizduojamas visai visuomenei priimtinas patrauklumas. Parlamentarai taip pat be papildomos argumentacijos konstatuoja, kad dabartinė kalbos politika yra „labiau linkusi drausti ir bausti, o ne skatinti gerąsias kalbos vartojimo praktikas”, nors Valstybinės kalbos inspekcija išsiskiria itin mažu skiriamų nuobaudų skaičiumi. Galiausiai, valstybinės kalbos vartojimo ir statuso sureguliavimą aukštosiose mokyklose, Seimo nariai vadina universitetų autonomijos pažeidimu, o paskatas rašyti mokslinius darbus lietuvių kalba tam, kad būtų užtikrinta didesnė mokslinių darbų sklaida visuomenėje ir lietuviškos mokslo kalbos raida, vadina „nekonstruktyvia bei nekūrybiška išeitimi“.

Valstybinės kalbos gairėse įrašytą Mokslo ir studijų įstatyme deklaruojamo lituanistikos prioriteto įgyvendinimą priimant reikiamus teisės aktus, dr. Adomėno ir G. Steponavičiaus grupelė vertina kaip bandymą „suvalstybinti“ lituanistikos tyrimus. Ką konkrečiai parlamentarai turi omenyje, kaip ir daugelyje kitų vietų, lieka neaišku.

Grupė Seimo narių nepraleidžia ir siekio reglamentuoti valstybinės kalbos mokymą Lietuvoje veikiančiuose nevalstybinėse švietimo įstaigose. Tikslą visus Lietuvos moksleivius mokyti valstybinės kalbos, Seimo nariai vadina „perdėtu noru kontroliuoti“ ir „grėsme nevalstybinėms švietimo įstaigoms“.

Tarp grupės Seimo narių siūlomų pataisų yra ir daugiau smulkesnio pobūdžio pakeitimų, kuriais siekiama sumenkinti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje. Įregistruotame dokumente galima rasti ir atsisakymą reguliuoti užrašus viešojoje erdvėje ar ne lietuvių kalba užrašytus gatvių pavadinimus. Minėti Seimo nariai, o ypač šiuo metu teisiamųjų suole sėdintis buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, ne pirmą kartą pasižymi prieš valstybinę kalbą nutaikytomis iniciatyvomis.

Tame pačiame politinės korupcijos skandale figūruojantis buvęs konservatorius, „Naujojo Židinio-Aidų” neformalaus intelektualinio ratelio aktyvus narys ir interesų atstovas dr. Mantas Adomėnas, ne vieną kadenciją Seime gynęs minėtos organizacijos valstybinį finansavimą, ne pirmą kartą išsiskiria itin aktyvia kova prieš valstybinės lietuvių kalbos statuso įtvirtinimą ir padėties kitų kalbų atžvilgiu stiprinimą. Praėjusiais metais M. Adomėnas Seimo Švietimo ir mokslo komitete aršiausiai priešinosi Audrio Antanaičio paskyrimui Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku. Nepaisydamas jokių etikos reikalavimų, jis tada A. Antanaitį viešai skelbė esant marginalių, nacionalistinių, į XIX amžių Lietuvą grąžinti siekiančių idėjų atstovu, socialiniuose tinkluose viešino slapto balsavimo komitete rezultatus su pavardėmis, politiniais tikslais manipuliavo išrinktų kalbos komisijos narių nuomone.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Laiko vinys, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. Antanas:

    Kažin, ar jie tikrai lietuviai?! Jei tokie kaip jie gyventų, pvz., kokioje nors Lenkijoje, tai jau seniai būtų apspjaudyti, o gal net ir primušti…

  2. EJ:

    Cia nieko nuostabaus, kad M.Adomenas aktyviai kisasi ir griauna lietuviskumo pamatus- toks parsidavelio darbas. Kas moka- tas ir muzika uzsako. Be jokios abejones jis atidirbineja ta pati globalistini uzsakyma. Cia kaip ir tie pe.de.rastai: tai jie gretinasi prie nacionaliniu mazumu, tai prie uzguitu seimu- suprask, ju teises pazeidziamos. Taip ir Adomenas sugalvoja vis naujas frazes kaip “lietuviu kalba yra Gresme nevalstybinems svietimo istaigoms” arba “lietuviai savo salyje turi Perdeta Nora Kontroliuoti parsidaveliu veikla”… – skamba tikrai liberastiskai- atrodo kad vel kazkas pazeidzia Adomeno teise zlugdyti lietuviu kalba…

  3. Adomėnas ir Steponavičius – nuostabūs lūzeriai.

  4. Vertinimas:

    Tai naujieji stribai, kurių tėvai turbūt garbino sovietų valdžią, o jie persimetė aukštinti ir nuolankiai vykdyti ES nurodymus. Uolūs prisitaikėliai!

  5. Žemyna:

    Nepamenu – ar M.A. jis priklauso auksiniam rinkiminio sąrašo dešimtukui? Dešimtukui, kuris nėra nei partijos garbė, nei sąžinė? Juk sunku patikėti, kad jis būtų geriausias pasirinkimas rinkiminėje apylinkėje, kad rinkėjų valia jame atsiduria. Negi nuolat tokios veido išraiškos būnantis žmogus gali rinkėją įtikinti, jog jis tvirtų principų, jog ryžtingai kovos už rinkėjų interesus? Tame veide nuolat parašyta: „Skriaudžia (skriauskite ) mane, labai prašau – (ne)skriauskite!”
    Jeigu tau blogai Seime – tai ar esi grandinėmis prirakintas vergas, ar negali pasukti keliu, kur pats būsi laimingas ir Lietuvai nekenksi?
    Na, o Steponavičiaus po jo pikantiško nuotykio neatsisakiusi partija pati save charakterizavo. Deja, bet ir rinkėjai nesureagavo į tokią tos partijos reakciją. O juk ta ponia „sekspertė”, jei būtų visų vardus paviešinusi, būtų verta didžiausios padėkos. Kaip ir tie vyrukai iš Kybartų pataisos namų. Šiandien ŽR 1,5 val. gvildeno tą klausimą. Kas tik nepasisakė, ko ten trūksta bei ko reikia imtis. Tačiau tikrąją to priežastį visi kaip vienas tylomis apėjo – kad kalinamus su tais, kas su kalinimo institucijomis susiję, reikia vietomis sukeisti, ir stambus nusikalstamumas Lietuvoje staiga labai sumažės. Kitaip mūsų mylimi nusikaltėliai „v zakone” Lietuvą pribaigs. Jų nusikaltimai skirtingi, tačiau rezultatas bus vienas – išnykusi Lietuva.

  6. M. Adomeno neigiamą poziciją LIETUVIŲ KALBOS atžvilgiu, patyriau jau prieš 10 metų! Kaip tokie anti lietuvininkai į LIETUVOS SEIMĄ patenka?! Tai vis per KGB-istų sugalvotą rinkimų sistema PAGAL PARTINIUS SĄRAŠUS?! Kol ši rinkiminė sistema galios, tol LIETUVA IR LIETUVIAI KENTĖS!

  7. Betgi jų veiksmai dėl lietuvių kalbos kaip valsybinės išstūmimo sutampa su Lenkijos valdžios ‘kresų’ politikos strategija, pagaliau, ar ne tos pačios prigimties yra ir Skvernelio veiksmai dėl 5-ių Lenkijos TV programų rodymo lenkų kalba už valstybės lėšas Lietuvos teritorijos dalyje beigi ir Pilsudskio liaupsinimas iš Pranskiečio valdomo Seimo tribūnos, kai kalbą sakė Seime lankęsis Lenkijos Seimo maršalka. Čia dar galima prisiminti tokį faktą, kad, matyt, ne už lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėjimą Gėlūnas kaip kultūros ministras buvo apdovanotas Lenkijos ordinu. Iš tokių faktų galima spręsti, kad prolenkijiškumas į Lietuvos valdžias jau yra įsikraustęs kaip reikiant. Ko gero jau siekia buvusį tarpukarinį lygį Smetonos valdžioje, kuri 1938 metais kapituliavo prieš Lenkijos ultimatumą, o 1939 m. rugsėjį dėl Vilniaus kapituliavo tarsi jį būtų laikiusi ne Lietuva, o Lenkija. Taigi analogiško tarpukariui tipo politikų veiksmuose įžvelgčiau esant grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

  8. Naikinti partijų sąrašus...:

    Piemburniai nesaugo Tėvynės Lietuvos nei lietuvių kalbos.Interpeliaciją jiems surengti už kenkimą valstybei.Skandinę
    Lietuvą korupcijoje begėdžiai.Apsimetėliai sukčiai.Jie neverti Seimo nario vardo,sulaužę priesaiką .Dėkit mandatus
    ant stalo ir keliaukit savais keliais.

  9. pabuskim:

    et, geriau nacionalistas Antanaitis nei globalistas Adomėnas ar Steponavičius. Ar visa tai suderinama moralės ir etikos požiūriu, kad jie yra Seimo Švietimo ir mokslo komitete?

  10. Antanas:

    Airijoje (!) lietuvių kalba įtraukta į bendro lavinimo mokyklų programas, o nutautėjusioje Pietryčių Lietuvoje, baltų kultūros lopšyje, įvestos 5 Lenkijos TV programos (?!)… Kažkoks durnių laivas…

  11. Getas:

    Tai kur dėjosi “Talka kalbai ir tautai”, kaip organizacija privalėtų tuoj pat reikalauti šių Lietuvos išdavikų, priesaikos laužytojų atstatydinimo.
    Štai kur nuvedė Lietuvą šie neoliberalai ir suliberalėję konservai ir kaip atsiranda žmonių, kurie už juos balsuoja? Ar jau taip apmulkinti mūsų jaunieji rinkėjai, KURIE UŽ JUOS BALSUOJA.

  12. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Viskas TAIP. Bet nereikia ignoruoti ir sąlygų, kurios sudaro galimybę pradėti ATVIRAI reikštis antilietuviškumui ir ANTIVALSTYBINGUMUI. Ir tai vyksta Seime turintiems daugumą Karbauskiui ir Skverneliui vadovaujant. (Pranskietis – pėstininkas). Tai daro partija, už kurią aš balsavau, nes patikėjau, kad bent lietuviškumą apginsime. Tokių AKIBROKŠTŲ, kuriuos pateikė pats premjeras, atseit, ”gerindamas” Lietuvos santykius su Lenkija nuo pat premjero pareigų pradžios, neprognazavau(“). Šitų pokyčių laukė kiti užsikrėtę liberalizmo bacilomis, vieni dar slapstosi, kiti jau ”neturavoja” ir pereina į atvirą kovą ir prieš kalbą ir prieš patį VALSTYBINGUMĄ.

  13. Žmogus:

    Savo kalbą turime gerbti ir saugoti nuo bet kokių ” įvairių reformatorių”

  14. Birutė Bitutė:

    Šitie blogiau už klounus

  15. Angelė:

    Būtent premjero asmenyje matau didžiausią grėsmę lietuvių valstybinės kalbos grynumo išsaugojimui,tuo pačiu ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.Tai yra Lietuvos nelaimė nr 1

  16. Valentinas:

    Manau, kad, palaikydami Adomėno ir Ko siūlymą dėl kalbos, netrukus parodys savo tikrąjį veidą “pseudokonservatoriai”. Apie liberalmarksistus nekalbu…

  17. Užuot čia keiksnojęsi dėl šių dėmesio nevertų politikų apsidairytumėte kas iš žymesnių žmonių (ne politikų) į sostinės merus tiktų ir paragintumėte už jį balsuoti. Ba vėl atsitiks taip, kad partijos dar vienai kadencijai pastatys jūsų savivaldybės meru ką nors iš savųjų “šimašių”… Taip, kad jie valdo ir valdys, o jūs sau rašinėsite į sveikatą, kai dėl to rašinėjimo – „demokratiškai“ patenkantiems į valdžias nei šilta, nei šalta… Jie ramūs, nes žino, kad pagal Rinkimų įstatymą bus, kaip iki šiol, Balsų skaičiavimo apylinkių komisijoms pirmininkaus Seimo partijų ar jų suformuotų valdžių institucijų deleguoti patikėtiniai, o šie jau yra patyrę balsų „skaičiuotojai“. Antai, regis, kad per praėjusius rinkimus paaiškėjo, kad šių patikėtinių vadovaujamos komisijos yra aprūpintos atitinkamais duomenimis informatyviais kompiuteriniais rinkėjų sąrašais, į kuriuos rinkimuose nedalyvavęs rinkėjas po savaitės kitos po rinkimų ar vėliau galimybių pažvelti, ar jis kartais nėra balsavęs, neturi. Taigi, būtina susirūpinti, kad rinkėjas turėtų teisę ir galimybę internetu ar užėjęs pažvelgti kas yra jo parašo vietoje rinkėjų sąraše arba kad komisijų pirmininkai ir komisijos nariai jokiais kompiuteriniais sąrašais komisijos darbe naudotis negalėtų. Jokių papildomų registracijų kompiuteriniuose rinkėjų sąrašuose, kad atvykai balsuoti negalėtų būti. Taigi konkrečiai rūpinkimės demokratijai derama rinkimų organizavimo tvarka.

  18. Žemyna:

    VLKK nariais manipuliavo ir politikai, ir kiti, bet Ir mūsų pasididžiavimas, mūsų nacionalinė TV ir jos kviestinės bei etatinės „žvaigždės”.
    Menu, kaip Miliūtės laidoje ant kėdės lyg ant karštų žarijų raitėsi buvusioji VLKK vadovė. O laidos vedančioji prokuroro balsu ją triuškino, nė nebandydama įsiklausyti, ką pašnekovė atsako. Ir galvoju: ar tai ta pati TV, kurią gynėme, už kurios laisvę žmonės ir gyvybes paaukojo, kurios kiekvieną žodį gaudėme Sąjūdžio metais, kurioje taip narsiai budėjo Eglužė?
    Tolerantiškasis naujasis „elitas” nė prasižioti neleisdavo tiems, kas priminė pareigą būti paprasčiausiai raštingiems, nedaryti gėdos savo valstybei.
    Nė nežinau, kaip reikia dėkoti A. Pupkiui, kurio atsaką šiems dviems „didiesiems kalbininkams” skelbia „Delfi” (irgi maloni staigmena ligi šiol geltonavusiame portale!)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *