Birželio 17-19 d. Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko pavaduotojo dr. Mindaugo Puidoko, dalyvauja LIX Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC) Sofijoje (Bulgarija). Tai svarbiausias Europos reikalų komitetų forumas, įtvirtintas Europos Sąjungos pirminėje teisėje, kurio plenariniai posėdžiai vyksta du kartus metuose.

Pirmos konferencijos dienos rytiniame posėdyje parlamentarai išklausė pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai Bulgarijos ataskaitą apie pirmininkavimo rezultatus ir aptarė Europos Sąjungos plėtros į Vakarų Balkanų problematiką.

Delegacijos vadovas dr. M. Puidokas pabrėžė Bulgarijos pirmininkavimo metu pasiektą pažangą kovoje su hibridinėmis grėsmėmis ir išdėstė Lietuvos nuostatas pažymėdamas, kad strateginė komunikacija, kibernetinė sauga, sienų pažeidžiamumas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sauga ir Astravo atominė elektrinė yra Lietuvos prioritetinės sritys kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.

Net jei pagrindinė atsakomybė kovoje su hibridinėmis grėsmėmis tenka tiesiogiai kiekvienai valstybei narei, dauguma jų yra bendros visai Europos Sąjungai, todėl reikia koordinuoto atsako. Dėl šios priežasties ypatingai svarbiu Lietuva laiko valstybių narių Nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą gynybos srityje (PESCO). Kovo mėn. Užsienio reikalų Tarybai patvirtinus pirmuosius 17 PESCO projektų, sekantis etapas – PESCO projektų valdymo taisyklių paketo priėmimas, kurio tikimasi birželio / liepos mėn. Lietuvos projektas dėl Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje buvo atrinktas tarp pirmųjų PESCO projektų. Projektu siekiama per 1–2 metus sukurti tarptautines Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas, pagerinti tarpusavio kibernetinę pagalbą ir išvystyti pajėgumus, kurie padėtų valstybėms narėms arba ES institucijoms, įskaitant ir BSGP misijas, atsakant ir užkertant kelią plataus masto kibernetinėms atakoms. Lietuvos nuomone, PESCO turi būti atviras trečiosioms šalims.

Delegacijos vadovas pasveikino artėjantį Austrijos Pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai nuo š. m. liepos 1 d., kur jaunas, proaktyvus ir energingas Ministras Pirmininkas Sebastianas Kurzas pasisako už tautų Europos idėjas, griežtą migracijos srautų valdymą ir ES išorinių sienų apsaugos stiprinimą.

Kalbėdamas diskusijoje apie ES plėtros į Vakarų Balkanus perspektyvas dr. M. Puidokas pabrėžė, kad ES plėtros procesas yra daugiau nei tik techninis, kalendorinis procesas, reikalaujantis nuoseklumo dalijantis ES vertybėmis. Bulgarijai pavyko užtikrinti Vakarų Balkanų klausimo išlaikymą ES darbotvarkės prioritetu ir atnaujinti ES įsitraukimą Vakarų Balkanuose išlaikant regiono strateginę orientaciją ir įsipareigojimus ES. Lietuva sveikina sėkmingą Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą ir patvirtintą „EU Leader“ deklaraciją su Sofijos darbotvarke, kur konkrečiomis priemonėmis remiama Vakarų Balkanų europinė perspektyva, įgyvendinant esmines reformas ir kartu sprendžiant bendrus saugumo iššūkius.

Tikimimasi, kad birželio mėn. Bendrųjų Reikalų Taryba priims bendras Tarybos išvadas dėl ES plėtros. Lietuva palaiko Europos Komisijos rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Makedonija ir Albanija.