Patvirtinta: rasti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai (7)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė sakė, kad centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų.

Apie galimai užčiuoptą siūlo galą LGGRTC kartu su VU pranešė praėjusių metų gruodį. Tuomet skelbta, jog viso Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai.

Dar 2017 m. pradžioje į LGGRTC kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų. Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius.

VU archeologo doc. Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliktų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami minėtu laikotarpiu Vilniuje mirties bausme nuteisti asmenys.

Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse gali būti palaidota ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai.

Moksliniai tyrimai atliekami vykdant dar 2008 m. priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

A. Ramanauskas-Vanagas apdovanoja partizanus | LGGRTC nuotr.

A. Ramanauskas-Vanagas apdovanoja partizanus | LGGRTC nuotr.

Trumpa Adolfo Ramanausko-Vanago biografija:

1940-1945 m. – Alytaus mokytojų seminarijos dėstytojas,

1945 m. – Merkio rinktinės vadas,

1946 m. – Dainavos apygardos vado pavaduotojas,

1947 m. – Dainavos apygardos vadas,

1948 m. – Pietų Lietuvos srities vadas,

1949 m. – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas,

1950 m. – LLKS gynybos pajėgų vadas,

1945-1952 m. – laikraščių „Trečias skambutis“, „Mylėk Tėvynę“, „Laisvės varpas“, „Svobodnoje slovo (skirtas okupantams), „Partizanas“, „Miško brolis“ redaktorius ir apžvalgininkas,

1956 m. – suimtas ir kankintas,

1957 m. – sušaudytas (39-erių metų),

1998 m. – suteiktas brigados generolo laipsnis,

1999 m. – apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *