I. Andrukaitienė. Sąjūdžio trisdešimtmečio misija (10)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“

Nuo tos viltingos pradžios praėjo trisdešimt metų. Ar šis valstybės kūrimo laikotarpis atnešė tuomet puoselėtų vilčių išsipildymą? Dažnai girdimas retorinis klausimas „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“ jau yra ir pats atsakymas – ne, ne už tokią. Perfrazuojant V. Šekspyro „Hamlete“ pasakytus žodžius, su nuoskauda tenka ištarti – „kažkas negerai mūsų karalystėje.“ Prieita riba, kai nebegalima ramiai iš šalies žiūrėti į tai, kas vyksta su mumis.

Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas, kuris vyks šį sekmadienį, 2018 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje, vėl turėtų tapti išeities tašku naujam judėjimui, kurio radimosi laukiama seniai. Nebeužtenka pavienių kalbėjimų. Jie yra pasmerkti likti siauresniame ar platesniame bendraminčių rate, jų įžvalgos apie tikrąją šalies būklę nepasiekia tų, nuo kurių priklauso sprendimai valstybėje, o jei ir būna išgirstos, tai į jas tiesiog nekreipiama dėmesio.

Šalies likimu susirūpinusi visuomenės dalis – pilietiškai aktyvūs kultūros, mokslo, verslo atstovai – didžiuosiuose miestuose jau yra susitelkę. Pastaraisiais metais įkurti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos forumai.

Forumas – tai sambūris, pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – gaivinti valstybinę savimonę, ugdyti politinę lietuvių tautą, priminti, koks yra tautos vaidmuo iškilusių valstybės išlikimo iššūkių akivaizdoje.

Forumai yra paskelbę savo Deklaracijas, kuriose pateiktas kritiškas valstybės būklės vertinimas, įvardinti geopolitiniai pavojai, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pavojai yra ne tik išoriniai. Vilniaus forumo Deklaracija atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš didžiausių vidinių grėsmių – visuomenės intelektualinis ir moralinis sąstingis. Kas atsitiko, kad, atkūrę valstybės nepriklausomybę, nesugebėjome jos išlaikyti, kad Lietuva ėmė dvasiškai ir fiziškai nykti? Kas buvo pražiūrėta?

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pasakyta – „Lietuvos valstybę kuria Tauta.“ Deja, tauta, kuri ir yra tikrasis suverenas, jau seniai savo konstitucinę misiją yra perleidusi valdžiai. Ar ne per ilgai Tauta lyg podukra tūno nuošalyje, nustumta ir nevertinama gūžiasi valdžios šešėlyje? Laikas pasikeisti vaidmenimis ir susigrąžinti savo konstitucinį statusą. Atėjo metas tautos, o per ją – ir valstybės atsinaujinimui.

Atėjo metas pasakyti tiesą apie pražūtingą, sveiku protu nesuvokiamą Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, deklaruojančią „globalią“ – pasauliui „atvirą“, išsivaikščiojančią „atvirų durų“ Lietuvą, Europai dosniai dalijančią savo protus ir darbo rankas. Iš esmės tai yra išvalstybinimo strategija, kurią privalu kuo greičiau stabdyti.

Atėjo metas kurti tokią Lietuvos ateities viziją, kuri užtikrintų tautos ir valstybės išlikimą. Valstybės, kuri išdrįstų aiškiai įvardinti savo vietą Europoje. Ir valstybės, kuri pagaliau atsigręžtų į savo žmogų, kurioje žmogus būtų nelygstama vertybė, o ne valdžiai po kojomis besipainiojantis kliuvinys.

Todėl Sąjūdžio trisdešimtmečio paminėjimas, kurį organizuoja Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas ir Vilniaus Forumas, turi tapti nauju postūmiu telktis, būti naujo tautos judėjimo – Tautos Forumo kūrimosi pradžia, pažymėta viltingų žodžių: „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą.“ Judėjimo, kuris grąžintų Tautai jos prarastąją misiją – valstybės kūrimo pareigą.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Arne:

    Sveikiname, linkime stiprybės ir kantrybės; Lietuvai labai reikia atbudininmo.

  2. kaunietė:

    Ar pagalvojome, ką kiekvienas padarysime, kad kas nors pasikeistų? Nuo to ir reiktų pradėti.

  3. manau,:

    kad p. Irena taip pat nieko nenuveikė. O juk signataro statusą suteikė Tauta. Kas kaltas, kad jokios atsakomybės jie neturi, o tik teisę į rentą?

  4. Išties:

    Pagarba Gerb.I.Andrukaitienei.Didžiausia dabartinės Lietuvos politinė ir moralinė nelaimė- gaivališkas neoliberalizmo ideologijos veržimasis į visas sritis, o tai ir pagimdė ,,Lietuva 2030″ nevykusios strategijos užmojus. Apmaudu ypač ir tai, kad globalizmo ir kosmopolitizmo idėjų virusu masiškai yra užsikrėtę daugelis Lietuvos akademinės bendruomenės intelektualų,kultūros veikėjų,deja.Graud,kad iš Sąjūdžio šaknų kilusi TS-KD partija žiauriai suliberalėjo,ypač vadovaujant A.Kubiliui ir dabar Gabrieliui, kuri iš esmės išdavė Sąjūdžio pagrindines vertybes.Nors nūdienos valdžioje esantys Žalieji valstiečiai vertybiniu atžvilgiu yra patikimiausia politinė jėga,jos paskirtieji politikai į aukštus ir itin svarbius tautai postus : Premjero, Kultūros ,Švietimo -mokslo ministerijas, vykdo išvalstybinimo ir ištautinimo politiką grįsta neoliberaliomis idėjomis,deja.

    • Vilniaus Žemiatis:

      VISKAS ATVIRKŠČIAI

      Jei man kiltų noras kažka parašyti panašaus, parašyčiau atvirkščiai. Taip, jau kuris laikas esu tiap Jūsų nemėgsatmos akademinės bendruomenės atstovas.
      Taip, esu dešiniųjų liberalių pažiūrų.
      O ir didžiausią Lietuvos problemą matau jos kv… konseravtyviame užsispyrime, kuris atbaido jaunimą. LLietuvau reikia liberalių reformų. Užsienyje (kur ir man karts nuo karto tenka lankytis) išsilavinusių žmonių tarpe jau gėda prisipažinti lietuviu. Ar žinot, kaip paprastai elgiamės? nemeluojam, prisipažįstame esą lietuviai, tačiau tuojau pat teigiame, kad šiuo metu turime apgailėtiną konsrvatyvių populistų valdžią, kurią mums išrinko provincialūs mūsų pačių piliečiai.
      Pabrėžiame, kad taip netruks amžinai. Kad jaunimas galiuasiai atsvers naftaliną ir Lietuva taps normalia liberali valstybe.
      O dėl Tėvynės sąjungos – tai ir Kubilius ir Gabrielis Landsbergis yra geriausia, ką ši partija gali pasiūlyti. Būtų visai neblogai (gal ir už ją balsuočiau), jei tik ne tokie veikėjai, kaip kasčiūnas, Povilionis, Degutienė, Dagys, Starkevičius ir pan.

      TAD VISKAS ATVIRKŠČIAI, NEI TEIGIATE JŪS

  5. valdas.:

    sukėlėt sumaištį,pasidalinot rentas,valdžią gražinot komunistam,bankų vagiam.o paprastiem žmonėm-žinokitės.daužykit krūtines ir šnabždėkit mea culpa,mea culpa…

  6. urba:

    Kurti viziją? O kodėl ne VIZIJĄ-STRATEGIJĄ-PROGRAMĄ-ĮSTATYMŲ PROJEKTUS. Visa tai, beje, turėjo būti sukonstruota iš karto po kovo 11-os. Vizionieriai užkniso

  7. Primenu::

    Šį vakarą
    Diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“
    2018 m. gegužės 31 d. 18.00 val.
    Vieta M. Mažvydo biblioteka, II a., Valstybingumo erdvė,
    Trukmė apie 2 val.
    Dalyvavimas įėjimas laisvas
    Diskusijos „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyviai:
    dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo un-to Politologijos katedros profesorius;
    dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus un-to Tarptautinių santykių ir politikos mokslų in-to profesorė;
    dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Edukologijos un-to Lietuvos istorijos k-ros docentas;

  8. Vilniaus Žemiatis - radikalai, nedrįskit pasisavint garbino Sąjūdžio vardo!:

    Sąjūdį, sveikinu! Tik ne šitą, o “pirmąjį”.
    Tai tikrai iškilus ir be galo svarbus judėjimas, kuriame dalyvavo didelė dalis dabartinių Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, kiek mažesne dalimim LSDP ir kt. Lietuvos politinių jėgų atstovų. Ir ne tik jų – bet ir dauguma ktų žmonių.
    PAGARBA JIEMS
    Tačiau, mano nuomone, šita grupelė žmonių, kuri šiuo metu yra uzurpavusi garbiną Sąjūdžio vardą ir po jo pridenga bando prastumti savo radikalias, kiek naftalinu atsiduodančias idėjas, vargu ar verta pagarbos.

    Labai gaila, kad netausojamas Sąjūdžio vardas ir leidžiam juo manipuliuoti įvairioms neaiškioms populistų grupuotėms. Tad nenustebkim, jei kad po garbingu Sąjūdžio vardu į gatves kada nors išeis ir koloradine simbolika pasipuošę veikėjai….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *