A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė! (53)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė.

Na, ir kaip jums naujoji kėdė? Neduria nė kiek?

– Daug kas galvoja, kad „valdiškos“ kėdės yra minkštos, bet iš tikrųjų jos neturi durti, jeigu žmogus yra tam darbui pasiruošęs. Kalbos politikos vadovo kėdė man tikrai neduria, nes visą sąmoningą gyvenimą su kalbos politikos problema susidurdavau nuolat. Mano pogrindinė veikla sovietiniais metais buvo susijusi su kalba, kai aš lietuviškai rašiau atsišaukimus, mano sprendimas studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą turint disidentinę dėmę, buvo sąmoningas, mano darbas ar Lietuvių literatūros institute ar darbas su užsienio lietuvių (Sibiro, Kazachstano, Rusijos) bendruomenėmis irgi buvo kalbos reikalas; daugybę metų domėjausi Pietryčių Lietuvos švietimo ir kalbos problemomis, – visą gyvenimą augau, gyvenau su kalbos politikos reikalais, dėl to manęs neduria šita kėdė. Dabar kalbos problemų yra išties daug ir aš džiaugiuosi, kad galiu savo įdirbį pritaikyti galvodamas ir veikdamas, kaip reikia lietuvių kalbą plėtoti, puoselėti ir modernizuoti.

– Viena iš tų problemų turbūt būtų pakeista valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka, leidžianti moksleiviui ignoruoti lietuvių rašytojus apskritai. Tiek Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, tiek Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis nepritarė tokiam pokyčiui, tačiau kas iš to?

– Taip, šiemet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą bus galima išlaikyti jau nebeskaičius lietuvių autorių, remiantis vien užsienio autoriais. Bet aš labai tikiuosi, kad iki kitų mokslo metų klaida bus ištaisyta ir žmonės, kuriuos minėjote, padės tai padaryti.

– Kokios dar problemos jūsų akimis yra itin aštrios?

– Pirmoji ir pati didžiausia problema yra anglų kalbos skverbimasis. Lietuva gyvena globaliame pasaulyje ir jeigu anksčiau lietuvis apsiribodavo 20 kilometrų spinduliu apie jo bažnytkaimį, tai dabar lietuvių kalbos santykiai su kitomis kalbomis jau tampa problema. Anksčiau ta problema vadinosi lietuvių – rusų santykiai, bet tuomet buvo lengviau, nes rusų kalba buvo priimama kaip okupantų kalba. Dabar anglų kalba mums yra antra sava kalba, ir čia yra pirmasis pavojus, kad mes nebežinome, kada turime kalbėti lietuviškai, kada angliškai. Anglų kalba tampa prestižinė kalba mūsų valstybėje, paverždama prestižą iš lietuvių kalbos. Lietuvių kalba darosi nebeprestižinė. Renginys, kuriame dalyvauja vienas du užsieniečiai, skelbiamas tarptautiniu ir jis vyksta anglų kalba. Lietuvių kalba paniekinama. Pažiūrėkime į viešuosius užrašus Vilniuje – matome daugiausia angliškus, nes galvojame, kad taip yra gražu. Yra net siūlymas, kad anglų kalba taptų antrąja pagalbine valstybine kalba. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad neturime mokytis anglų kalbos, kad neturime mokėti kitų kalbų, bet pirmiausia turime surasti vietą lietuvių kalbai…

– Gerai nugirdau: ar ir valstybinei lietuvių kalbai turime ieškoti vietos?

– Formaliai lietuvių kalba yra valstybinė, bet jos vartojimas labai traukiasi – štai kur bėda. Net moksliniai straipsniai, paskelbti tarptautiniuose žurnaluose ne lietuvių kalba, vertinami daug geriau, negu jie būtų parašyti gimtąja kalba. Net lituanistai studijas išsyk rašo angliškai. Tai reiškia, kad motyvacija vartoti lietuvių kalbą mažėja, ir tai yra faktas, kad lietuvių kalba neranda sau vietos. Įstatymas nustato lietuvių kalbos statusą, bet realiam gyvenime ji traukiasi, užima vis mažesnę vietą. Ir siūlymų, kad ji užimtų vis mažesnę vietą, yra gana daug.

– Šit ir Seime nuaidėjo siūlymas…

– Taip, Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo numatyta, jog vietovėse, kuriose yra 30 proc. nelietuviakalbių žmonių, būtų įvesta antroji kalba. Šalčininkų, Vilniaus rajone, galėtų būti lenkų, Visagine – rusų, Klaipėdoje – galbūt irgi rusų. Lietuvių kalbai darosi vis nejaukiau ir nejaukiau, nes, tarkime, lituanistikos veikalai vis mažiau ir mažiau finansuojami, Vilniaus universiteto filologijos fakultete lietuvių kalbos katedros yra sugrūstos į institutus, tarp kurių Lituanistikos instituto nėra. Jau pusę metų svarstomas projektas, kad lituanistinius institutus reikia sujungti į vieną „kolūkį“. Kalbama, kad šitaip siekiama jų veiklą optimizuoti, bet iš tikrųjų reikėtų į lietuvių kalbą investuoti. Taip daro Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, užsimojęs atgaivinti prancūzų kalbos prestižą. Jis steigia prancūzų kalbos namus ir skiria jiems 200 mln. eurų. Jis supranta, kad net nesant kalbai didelio pavojaus, reikia į ją investuoti, o mes žiūrime, kaip sutaupyti lietuvių kalbos sąskaita.

Pasirodo, kad dešimt metų Lietuvoje nebuvo jokios kalbos politikos programos. 2003–2008 metais veikė kalbos politikos gairės, nuo 2008–ųjų nebėra jokių gairių. Dabartinė komisija jau parengė 2018–2022 metų gaires, tikėdamasi, kad Seimas joms pritars ir mes pagaliau vėl turėsime kalbos politiką. Ją papildysime kalbos politikos priemonių planu, veiksmais ir aš tikiuosi, kad valstybinės kalbos traukimąsi mums pavyks sustabdyti, kaip pavyko išgelbėti ir Terminų banką, kuriam grėsė būti uždarytam. Terminų bankas – Lietuvos nacionalinė vertybė, jame sukaupta dešimtys tūkstančių terminų, kurie yra reikalingi modernizuojant lietuvių kalbą ir išlaikant ją lygiavertę su Europos kalbomis.

– Vadinasi, niauriam lietuvybės kontekste ką tik susikūręs lituanistikos stiprinimo sąjūdis nėra perteklinis?

– Joks visuomeninis sąjūdis, kuris rūpinasi kalba, nėra perteklinis, kadangi lietuvių valstybinės kalbos padėtis iš tikro sudėtinga. Svarbu tik, kad visuomeniniai sąjūdžiai vis dėlto veiktų vieningai, nes kartais jie nuklysta į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir ima gęsti. Labai gerai, kad sąjūdžiai kuriasi ir valdžios institucijoms bus parodyta, kad lietuvių kalba rūpi visuomenei, nes iki šiol tebėra gajus mitas, kad ji rūpi tik kalbininkams…

– …ir tai ne visiems.

– Dabar iš tikrųjų yra kelios ideologijos ir viena iš jų sako, kad lietuvių kalba nereikia rūpintis, kad lietuvių kalba yra pakankamai stipri ir pati savimi pasirūpins; neva taisyklinga kalba yra nesąmonė, lietuvis, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji, kalbos klaidų išvis negali padaryti. Jei nereikia ja rūpintis, vadinasi, nereikia jos ir mokytis, vadinasi, nereikia jokių kalbos taisyklių, jokių terminų? Kaip tai reikėtų vertinti? Praktiškai tai yra per kalbą vykdoma antivalstybinė veikla. Juk kalba, tauta, valstybė yra triada, vienis, ir jeigu neturėsime bent vieno iš jų, neturėsime nieko. Negali išlikti tauta be kalbos, negali išlikti valstybė be tautos. Ir jeigu kokia nors priešiška valstybė norėtų smarkiai mums pakenkti, pirmiausia paleistų užtaisą „kalbėk bet kaip“…

– Tiesą sakant užuominų, net ne užuominų, jau esama. Šit vienos kalbininkės straipsnyje svajojama, kaip būtų gerai, jei Valstybinės lietuvių kalbos komisija „patrauktų nagus“ nuo vadovėlių ir kad lietuvių kalbos mokytojai galėtų dėstyti ką užsimanę.

– Įsivaizduojate, koks chaosas būtų keliuose, jeigu koks nors ideologas paragintų nesilaikyti eismo taisyklių, nes demokratiniame pasaulyje individas turi laisvę važinėti, kaip jam patinka…. Įsivaizduojate, kokia tai būtų nesąmonė? Beje, buvo tų neaprobuotų vadovėlių ir, žinot, kokių šiurpių mes ten radome? Pavyzdžiui, pasaką, kaip negerą mergaitę pikta moteris sumala mėsmale, o jos motina parduotuvėje pirktame farše aptinka mėlynai dažytus dukters nagus… Manot, tai yra normalu? Šeštokams?!

– Manau, pasaulis tiesiog kvailėja akyse.

– Vadinasi, negalima patraukti nagų nuo vadovėlių. Turime turėti kažką bendra valstybėje, turime vertybes diegti, o ne mergaites „malti mėsmalėje“. Prieš kokius 6–7 metus, jei pamenat, irgi buvo propaguojama vienalytė meilė, net buvo išleistos pasakos, kur karalaitis mylėjo karalaitį, princesė – princesę. Šiandien mes nuėjom kur kas toliau.. Aš nieko prieš homoseksualistus neturiu, bet niekaip negaliu suprasti, kodėl būti homoseksualistu šiandien garbinga, o būti lietuviu – jau nebegarbinga.

Kodėl, stebimės, žmonės emigruoja, kodėl jie nepatenkinti, nemyli savo valstybės, – jie myli savo valstybę, bet jie ištvirkinti ideologų, kartojančių „tu negalvok apie tautybę“, „būk europietis“. Natūralu, kad jis, būdamas europietis, ir „varo“ į tą Europą, – koks jam skirtumas, ar Lietuva, ar Airija, ar Ispanija, ar Anglija. Nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai, bet, mano galva, gėdijimasis būti lietuviu arba skatinimas gėdytis yra antivalstybinis veiksmas, kaip ir raginimas nesirūpinti lietuvių kalba. Dar ir dėl to visuomenei kalba yra vertinga kaip viena iš judėjimo už savo vertybes dalių, nes tik lietuviškai mes pasakysime, kad mums tos vertybės rūpi, tik lietuviškai mes galėsime pasakyti, kad mums rūpi mūsų Tauta, mums rūpi, kad ji nemažėtų, neišsigimtų, kad neišsižudytų, negertų, – tik tokia Tauta ir bus pajėgi sukurti Lietuvos valstybę, apie kurią seniai svajojame.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

53 komentarai

  1. Paskaičius tokius aptakius Antanaičio samprotavimus susidaro jausmas, tarsi, koks svetimasis “MG Baltic” monstras diktuoja pačių lietuvių valdomai Lietuvai valstybinę ne lietuvių kalbos politiką. Pagaliau iš kur demokratinėje šalyje radęsis toks aptakus Antanaičio tipo kalbėjimas. Tiesiog jaučiasi, kad klausėjas nedrįsta ko nors konkrečiau klausti, o į jo klausimus atsakantis Antanaitis viską vynioja į vatą… Kas po Sąjūdžio vyko, kad priekyje radosi tokio tipo asmenys (!)…

    • Jeigu tokie atsakymai vadinami vyniojimu į vatą, tai kyla klausimas, ar tikrai “Kažin” juos perskaitė, o jei moka skaityti, tai KAŽIN ar sugeba suprasti. Padėtis su mūsų kalba ir su tauta kelia didelį nerimą, ką ir atvirai sako Audrys Antanaitis. Argi ne taip?

      • Tik iš dalies – “taip”, nes tai man nėra laisvos valstybės žmogaus kalba… Lietuva suvereni valstybė, turi konkrečius ją valdančius asmenis, yra demokratinė šalis, tai kodėl neįvardinus konkrečių asmenų, deriguojančių tokią prieš lietuvybę, jos kalbą nukreiptą politiką. Kodėl neįvardinus nežinia kam savo miegojimu talkinančio “Talkos …” klubo. Antai, akivaizdu, kad LEU buvo lietuvybės židinys jos širdyje Vilniuje ir jį akivaizdu derėjo ir toliau puoselėti (tai strategiška lietuvybei) prijungiant prie jo VDU. Tačiau jis tapo išdraskytas, be to, tai padaryta taip, kad lenkų pedagogai palikti rengti Vilniuje, o lietuvių pedagogų rengimas atiduotas VDU Kaune, kai akivaizdu, kad buvo darytina atvirkščiai… To nematyti Antanaičiui, užimančiam Valstybinės kalbos komisijos pirmininko pareigas beigi “Talkos …” klubui, kaip ir nederėtų. Be to, dar. Kodėl komisijai nesiėmus nutarimo, išaiškinti “atskiro atvejo” reikšmes lietuvių kalboje. Regis, ir pats KT yra pripažinęs kalbos dalykuose Komisijos galią. Tad toks nutarimas galėtų tapti pretekstu ir pakankamu teisiniu pagrindu KT peržiūrėti savo nutarimą dėl jo reikšmės išaiškinimo. Taip galėtų atkristi referendumo būtinybė dėl “dvigubos pilietybės”. Ar tuo rūpintis nėra Komisijos pareiga…

  2. Išties:

    Gerb.A.Antanaitis – valstybiškai ir patriotiškai mąstantis pilietis ir politikas,tad labai gerai nutiko,kad atsidūrė tinkamoj vietoj ir patikėta jam tinkama pareigybė.Čia būtina pagirti valdančiosios politinės daugumos puikų sprendimą. Vis dėlto kyla klausimas: kas nutiko Lietuvos akademinei bendruomenei,ypač jos vadovaujantiems mokslo daktarams,profesoriams,kurie labai aplaidžiai žiūri į lietuvių kalbą, nenori jos vartoti kaipo mokslo kalbą? Kodėl Vyriausybėje /buvusiose ir dabartinėje/ švietimo,mokslo ir kultūros reikalus tvarko politikai neoliberalios pasaulėžiūros,kuriems lietuvių kultūra,ypač kalba nėra prie širdies,o dabartinis Premjeras jiems pritaria?

  3. (nebeprestižinė)…NEGERBIAMA

    (modernizuoti=modinti)…ŠIUOLAIKIŠKIAU

    (problema)…KEBLUMAS, BĖDA arba netgi GRĖSMĖ

    (motyvacija)…SIEKIS, ŪPAS, PASKATA

    (optimizuoti)…GERINTI, SKLANDINTI, TOBULINTI, KELTI

    (terminas)…SĄVOKA, IŠRAIŠKA, ĮŽODIS

    (individas…aprobacija..propaganda)…

    ***
    Visgi verta: Žodis po Žodžio (iš didžiosios lietuvių Kalbos R-aidės)
    išmokt, vartot, turėt, tikėt ir g e b ė t savosios Kalbos žodžiais
    mintį viešą reikšt. Sėkmės iš užmaršties ir iš po svetimžodiškų
    kitakalbinystės s an k r o v ų savą Kalbą …atvaduojant
    (ypač pirmsėdžiui-komisarui VLK).

    • Bartas:

      Giedriau, labai gerai pastebėjai. Kiekvienas turi pradėti nuo savęs.
      Na kad ir taip. Nuo šios akimirkos pradėsiu kalbėti, rašyti tik lietuviškais žodžiais. O jei padarysiu klaidą , tai atiduosiu 1 pinigą valkatai prie “IKI”. Na kaip?

    • Aras:

      Pritariu Giedriui !
      Ačiū, Jonui Vaiškūnui. Prieš aštuonerius metus, jis man papasakojo apie vieną “keistuolį” (taip jis jį tada apibūdino… :)) kuris taip ir kalba – vartoja tik mūsų kalbos žodžius. Nuo tada ir aš pradėjau… Tai, ne tik mankšta, svarbus užsiėmimas, bet taip vartojant kalbą, jaučiu, kad mintys tampa spalvingesnės, raiškesnės, tikroviškesnės, o ir kitiems, kurie tai girdi, skaito, paskata atsiranda 🙂
      Tuo pačiu, pasidalinu mylima nuoroda:
      h t t p s://www.youtube.com/embed/0TkHCxp8W9g?list=UUTUQBx_27OsvlITcauyAfGA

  4. Lietuvių kalba nebeprestižinė?! KODĖL?! Ar ne mes patys dėl to esame kalti?! Ką padarė, kad ir tas pats ALKAS, kad išviešintų PASAULIUI, jog – SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA LIETUVOJE yra atrasti plačiajam mokslo pasauliui dar nežinomi TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI?!?!? NIEKO!? Kreipiausi ir į Antanavičių! SIENA! Padariau išvadą, kad ši tema ALKUI, kaip ir LIETUVOS akademinei visuomenei, yra TABU?! Kodėl?! Jau 10 metų rašau ALKO vadovybei! Sieną!? 10 metų varstau universitetų, Mokslo Tarybos, Mokslų Akademijos duris! Sieną! O gi ATRADIMAS padarytas LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! M. Kopernikas buvo atradęs Pirmąjį ir Anrtąjį Žemės judėjimus! Ogi LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS JUDĖJIMAI, kuriuos MOKSLO PASAULIS LAUKIA IŠSKIESTOMIS RANKOMIS!? KADA IR KAS, APIE TŪKSTANTMEČIO ATRADIMUS, INFORMUOS PASAULĮ?!?!

  5. Binkiss:

    Lietuvių kalba išnyks bet žemaičių neišnyks. Nieks kits čia nekalts jeigu būti lietuviu yra gėda. Įdomu kodėl žemaičiai didžiuojasi savimi o lietuviai nuo savęs bėga. Aš paaiškinimą turiu. Todėl, kad Lietuva yra bažinytinis darinys, išprievartautas darinys. Reik ištaisyti klaidas, vienytis su broliais latviais ir kurti naują sąmoninga valstibingumą, kuris ant savos kultūros pamatų o ne ant bažinytinės kastracijos pamatų. Kokia čia valstybė jeigu neturi savo geno.

  6. Kemblys:

    Audrys Antanaitis:
    ,,Kalbos politikos vadovo kėdė man tikrai neduria…”

    Audrys Antanaitis:
    ,,politikos, politikos problema, sovietiniais, disidentinę, problemomis, politikos, problemų, modernizuoti, autorių, problema, globaliame, problema, ta problema ( 🙂 ), okupantų, prestižinė, prestižą, nebeprestižinė ( 🙂 ), Formaliai, motyvacija, faktas, projekte, finansuojami, optimizuoti, investuoti, prestižą, politikos programos, planu, banką, terminų, modernizuojant, institucijoms, ideologijos, Praktiškai, antivalstybinė, triada, chaosas, ideologas, demokratiniame, individas, neaprobuotų, farše, normalu, propaguojama, homoseksualistus, emigruoja, Natūralu, antivalstybinis…”

    Audrys Antanaitis:
    ,,Terminų bankas – Lietuvos nacionalinė vertybė, jame sukaupta dešimtys tūkstančių terminų, kurie yra reikalingi modernizuojant lietuvių kalbą ir išlaikant ją lygiavertę su Europos kalbomis.”

  7. Gabrielė:

    Būtumet giedėję kaip šiandien per Žiníų radiją per savo monologinę laidą sklaidėsi Valatka, aiškindamas, kad mes gyvenam laisvoj valstybėj ir su kalba ką norėsim, tą darysim…ir t.t. ir t.t. Stiprybės jums. Pergalė bus jūsų. Tik pasiruoškite, kad ji lengva nebus. Viešpats norėjo matyti daug tautų ir daug kalbų. Valatkai prieš Jį nepapūsti…

    • Gabrielė:

      …Valatka ir terminą naują suraizgė “tautinė tironija”… visai įsisiautėjo…bet toks siutimas pranašauja pabaigą. Čia kaip kelių gaidelis: spaudžia ir spaudžia pedalą, kol atsitrenkia į medį…

    • Žemyna:

      O ar tai nieko nesako apie patį ŽR, jei jo eteryje nuolat pasisako būtent tokio supratimo minties milžinai, netgi savo laideles ar laidas turi?

      • Gabrielė:

        Žinių radijas transliuoja kelias geras laidas “Dienos klausimą” ir dar vieną. Tačiau paklausius R.Valatkos, Ž.Šilėno,A. Ramanausko man kyla mintis – štai kaip atrodo psichotropinis ginklas. Galvoju, kad jos kelia žmonėms depresiją.

  8. Gerbiamas A. Antanaiti, noriu su Tamsta susitikti ir parodyti Tamstai tai, ką mūsų protėviai gebėjo ir žinojo, tačiau ko nežino net mūsų laikų mokyti vyrai! Suprantama, taip pat noriu parodyti ir savo ATRADIMUS! Visa tai privalo pažinti ir PASAULIS! Deja, esu pensininkas ir todėl su PASAULIU ryšį palaikyti negaliu, mat nedirbu mokslinėje organizacijoje!?

  9. Geofizikas paleoastronomas etnogeologas disidentas vargonininkas:

    Šiaip čia geras portalas, ir minčių teisingų būna, ir straipsnių gerų… Bet kaip užknisa tie visi išprotėję keistuoliai, kurie čia apkakoja savo idiotiškais komentarais kiekvieną neblogą straipsnį, kaip musės paveikslą. Ypač tas, kur prie tarptautinių žodžių kabinėjasi, bet ne jis vienas.

  10. Kembly – “Išlaikyti LIETUVIŲ kalbą lygiaverte su Europos kalbomis”? Atsiprašau, Gerbiamasis, nušniojai – prancūzų, anglų, ispanų, slavų ir kitos Europos kalbos yra pagimdytos mūsų – LIETUVIŲ protėviais! Būtina nepamiršti – ką yra sakęs Mahatma Gandis – ” Lietuvių kalba yra SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”! Rusų akademikai – kalbininkai Ivanovas ir Toporovas, dar beveik Stalino laikais (1956 metais), jam antrino :”Rusų kalba gimė LIETUVIŲ KALBOS POKYČIŲ IŠDAVOJE!” PAKELKIME LIETUVIŲ KALBĄ Į DERAMĄ VIETĄ! Ar ne jos dėka yra atrasti TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI?! JI YRA DABARTINIŲ KALBŲ EUROPOJE MOTINA!!!

    • Lauris:

      Marš abu su tvankstu į bendrą palatą!Bus išduodami vaistukai.

      • Tvankstas:

        Labai malonu girdėti, ačiū.
        Mane nuo mažens gasdino, kad esu psichinis ligonis, bet įdomiausia tai, kad tie sakytojai save užkeikdavo ir geras pusšimtis tų užkeikėjų išprotėjo, baigė gyvenimą savižudybėmis ar psichiatrinėse įstaigose.
        Jei nesupranti kas sakoma, tai nereiškia, kad su psichiškai nesveiku turi reikalus, būnant nuosekliam, tai visi paties mokytojai ir tėvai turėjo būti psichiniai ligoniai, nes sakydavo tai, kas pačiam nesuvokiama.

  11. Getas:

    Sveikiname Antanaitį, kad jis imasi iš pagrindų keisti V. Kalbos komisijos darbą- įveda kalbos politiką, kurią komisija ir ir Kalbos inspekcija privalo vykdyti, kuri anksčiau visiškai miegojo. Gal diplomatiniais sumetimais jis nutyli , niekinančių ar atsisakančių lietuvių kalbos asmenų pavardes,bet tai yra jo veiklos pradžia. Linkiu jam kuo greičiau kreiptis į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, jei esančios valstybės struktūros negina Valstybinės kalbos ir pažeidžia įstatymus.

  12. Žemyna:

    Klausai, karoche, ko čia kishasi, tipo visokie kalba.obai, ania? Ka ash nechiotkai kalbu ania?! Atshok nafik, sedek savo loboratorkeje ir nekeisk chia mano demencijų, neknisk proto, sena atgyvena.
    Juk ir lituanistų (mokslo laipsniu pasipuošusių!) jau turime netoli tokio mąstymo, kad kalbą reikia paleisti laisvai laukais lakstyti. Dar ir pasakėlę paseka apie tai, kaip „visame civilizuotame pasaulyje” kalba seniai nulio vietoje…
    Ar neatrodo, jog iki tokio „pažangaus” lygio diplomuotų specialistų, Seimo bei vyriausybės narių mums liko vienas žingsnis? Jau ir dabar apgailėtinų kalbos ir mąstysenos perlų išgirstame iš Seimo tribūnos. Nėra geros kalbos – nėra logiško, gilaus mąstymo ir išmanymo. Ar ne iš tokio „išsilavinimo” viršukalnių vis žemiau nučiuožusių išmintis valdo Lietuvą jau nebe pirmą kadenciją?

  13. Vienas garsus, prancūzų filosofas, 20 amžiaus pradžioje rašė, kad lenkai, kaip nacija, neturi tautinės savimonės ir identiteto( pažiūrėkit į jų visą istoriją, jie visokias unijas sudarinėjo – tai su vengrais, tai su lietuviais, tai su švedais vokiečiais, čekais, žodžiu jie pripratę, kad juos valdytų kitataučiai) lenkų nevienija gamta – pusė teritorijos vokiškos žemės, o kita dalis nutautintų baltų žemės, jie turi specifišką katalikybę, kuri yra lyg kryžiuočių apvaisinta( jų žiaurumu ir klastingumu) Taip pat jie turi savo tautos ideologiją, kurią paveldėjo iš vokiečių( kryžiuočių) tai yra veržtis į rytus. Lenkų aristokratija, pasak to garsaus prancūzų mąstytojo, neturi kito idealo – išskyrus gerą ir patogų gyvenimą. Šita nacija yra ypatinga – jų šalis, kaip kokia amžina Hiena, kaip koks parazitas, ieškantis šeimininko, arba tiesiog gero pono. Tai tiek

  14. Vytautas L.:

    Miela Virginija,nuoširdus Dėkui už labai aktualios temos aktyvinimą: už pilietiškai bei tautiškai mūsų gimtosios kalbos – Lietuvių kalbos saugojimą bei puoselėjimą ! Manau – gali pakilti naujas,garbingas Lietuviškumo Sąjūdis…

  15. Marija Gimbutienė rašė:”IV -me amžiuje Sarmatai (lietuvių protėviai nuo jūros iki jūros!) gyveno aukso amžiuje.”! IV-jo amžiaus pradžioje Romos imperatorius Konstantinas I Sarmatijai paskelbė Kryžiaus Karą! ( Iki to laiko visa likusi Europa Romos jau buvo pakrikštyta!). Sarmatija Romos buvo puolama iš Vakarų ir iš Pietų. VI-me a. Sarmatijoje arijų-baltų dievo vietininku buvo Krivių Krivaitis Prutenis (Augustinas Voldemaras- “Lietuvos istorija”). Jis turėjo brolį Vaidevutį, kurį, tautos pritarimu, PRUTENIS paskyrė Karo vadu! Vaidevutis tapo Tautos Vyčiumi – VYTAUTU!). Vytautas turėjo 12 sūnų. Visiems Prutenis padovanojo po Žemės sklypą. ( Mat, pradėjo šilti klimatas!). Vyriausiam Vytauto sūnui LITVO teko Žemė tarp Nemuno- Vyslos ir Vislos intako Bugo. LITVO turėjo sūnų GARDINĄ, kuris įkūrė GARDINO miestą, kuris tapo SARMATIJOS šiaurine sostine. Pietinė sostinė buvo Kijeve (Kaunogarde!).
    Apie Gardarikiją, mūsų protėvius Vykingus ir Gardarikės žlugimą, – kitame straipsnelyje.

  16. Kiemsargis:

    Lietuvos daina Ewrovizijoj -„When we‘re old“. Begimas-„Nike We Run Vilnius“. Kalėdinis išpardavimas-„Uptown Kalėdos: Last Minute Market“. “Nacionalinis” LRTė rašo:
    “Tiesa, Harry ir Meghan vestuvių pokylis nė kiek nepriminė formalios karališkos puotos, kokia buvo per princo Williamo ir Kate Middleton vestuves.” Lietuva – Lithuania.

    • Etnokosmologas paleobirbynininkas:

      Suprantu, ką norite pasakyti, bet su paskutiniu pavyzdžiu šiek tiek perspaudėte. Kaip pagal Jūsų skonį jis turėjo skambėti? „Tiesa, Henytės ir Grytutės vestuvių pokylis nė kiek nepriminė taisyklingos karališkos puotos, kokia buvo per karalaičio Viliaus ir Kotrynos Vidurinytės vestuves“?

      Beje, nejuokauju: vardas Meghan yra kilęs iš lotynų Margarita (o tas savo ruožtu iš graikiško žodžio), o Margaritos sulietuvinta forma tikrai yra Grytutė. Kokia vardo Henrikas mažybinė forma (tikslus Harry atitikmuo) paplitusi lietuvių kalboje, irgi žinome. Tikrai to norėjote?

  17. Štai ir “GARDARIKIJA” – nuo priešų aptvertų miestų- valstybė! Šiuos miestus statė ir gyvenimą juose “rikiavo”- RIKIAI! Taip po visą Europą paplito ir genčių rikiai – HENRIKAI! O priešų (protėviai) turėjo apsčiai. Todėl ir mūsų vyriausieji strategai- Krivių Krivaičiai (prilygstantys mūsų laikų popiežiui!) privalėjo gerai pažinti politinę padėtį Europoje. Tam visoje Europoje jie turėjo savo “AKIS”! Pastarieji be perstojo naršė – Vyslos (Vanduolės), Nemuno, Dniepro, Volgos, Dunojaus upėmis. Kad apsisaugoti nuo priešų, žemupiuose buvo pastatytos sargybinės pilys! Anot šaltinių, neretai protėviai Juodojoje jūroje net susiremdavo su Konstantos pajėgomis.
    Nuo VII- jo amžiaus, kai vasaromis Baltijos jūroje aptirpdavo ledai, mūsų protėviai laivais iš Baltijos jūros IŠVYKDAVO į Atlanto vandenyną. Pakrantės gyventojams jie įvarydavo baimės. Dar didesnę baimę Romai ir Kostantai jie įvarydavo kai Viduržemio jūroje jie pasirodydavo su laivuose pakrautais žirgais!
    Vykingai niekada neplaukdavo upėmis – per sunkūs buvo jų laivai!
    Krivių Krivaičių pavedimus vykdydavo ir VANDUOLIJOS rikijos upeiviai, kurie siekdavo net Volgos upę. Visur ir visada mūsų protėviai pasitelkdavo bures! Taip gimė lekiančių būrėmis – bur – lekių gentis. Protėviai Rytų Europoje pagimdė ir varingių – variagų (nuo liet.- vargti) gentį. Būtent Gardarikijos laikais gimė SLAVŲ (nuo nuolat mūšį laiminčių lietuvių šauksmo – ŠLOVĖ! ) gentis o vėliau ir tauta!!! Bus daugiau. .

    • Tikrai? Iš lietuvių kilo slavai? Bet tie slavai buvo tokie atsilikę, kad mus sugebėjo asimiliuoti.
      PS: Jei nežinai, tai priminsiu,kad lietuvių kalbos visas namas yra slaviškas – lietuviai iš slavų daug žodžių perėmė. Tai tiek.

      • Žemyna:

        Gaila, kad tamsta ištisai kartoji Kremliaus baltarusiams, ukrainiečiams ir Vilnijos „lenkams” peršamas „tiesas”…

      • Tvankstas:

        tomukai, visi žino, ir kalbininkai duoda tokį palyginimą, kad iš uolos galima padaryti žvyrą, o štai iš žvyro nepadarysi uolos.

        Visose ‘slavų’ kalbose, kaip dirbtinėse nuo 863 m., pilna grynai lietuviškų žodžių, daugybė lietuviškų pavardžių : Kulnev, Paršukov, Matulenko, Kneiža, Tesla, …, daugybė vietovardžių be didelio atlietuvinimo : Mazgava > Moskva, Varžuva > Varšava, Pereiga > Praha, Žėrmitra > Nitra, Kaunugardas > Kijev, Smalėniška > Smolensk,…
        Daugybė kalbininkų jau daugiau kaip šimtas metų yra pasakę, kad lietuvių kalba yra slavų kalbų Motina.

        • Tikra tiesa, jog lietuvių kalboje esama žodžių, kuriuos atpažins kiekvienas klasikos žinovas: vyras, saulė mėnuo,ugnis kalba. Lietuvių kalba be daugiskaitos išsaugojo ir dviskaitą, ilguosius nosinius balsius, septynis linksnius, veiksmažodžių kaitymą laikais, asmenimis nuosakomis, panašų,kaip lotynų kalboje. Tačiau lietuvių kalbos žodyne nemažai slaviškų elementų – galva( rusiškai golova) ranka( lenkiškai – ręka) paukštis, žiema, sniegas( lenkiškai – ptaszek, zima, snieg). Ir lenkų kalba turi daugiskaitą, nosinius balsius ir septynis linksnius. Ne taip, kaip lietuvių kalba ( ar prancūzų) dauguma slavų kalbų neprarado nekatrosios giminės. Faktiškai lietuvių kalbai būdingiausi bruožai, bendri ir baltų ir slavų kalbų grupėms. Jei manai,kad lietuvių kalba – artima sanskrito giminaitė, tavęs laukia nusivylimas.

          • Tvankstas:

            Man patinka, kai rimtu veidu aiškinamos kvailystės, tiesiog humoristo tenka pasiklausyti.
            Va va, nori nenori tenka paplonintu liežuvėliu aukštu gaidelio balseliu atlaidžiai aiškinti ‘klumpysui’ Tvankstui ‘nemažai slaviškų elementų’ : tai kurgi tai slavų ‘renka, ruka’ veiksmažodis ?
            O štai ‘klumpysai’ litvinai turi : ‘rinkti’, jo užtenka ir masajų ‘piranka’.
            Tai kodėl slavai tegali pasakyti ‘ide snieg, pada snieg’, bet veiksmažodis ‘snigti’ yra visiems sniegams : ‘snieg, Schnee, snow,…’ ?
            Lietuvių kalba neprarado niekatrosios giminės, atsimink žodį ‘prietranka’, ar dar pavardinti ?
            Lietuvių kalba neturi šveplų garsų F, Th, kas rodo jos tikrąją senovę, kai genetiškai nesutrikę žmonės suprasdavo kaip išsigimimo požymį tarti F ar Th, neturi ir kietai pro sučiauptas lūpas tariamų garsų lyg gyvatės šnypštimo.
            Lietuvių kalba turi išlaikiusi moteriškos giminės žodžius su galūne -s : naktis, moteris, pilis, matomi likučiai iš dukteris, tokia galūne moterišką giminę nusako ir nama kalba, kuria kalba genetiškai seniausi žmonės, nuo kurių mes atsiskyrėme prieš 70 tūkst. metų.
            Na taip, kur man jau ten žinoti sanskritą, padarius pačiam savarankiškai virš 300 kalbų Žemėje palyginimą.
            Yra Žemėje kalba, kuria kalba gal 100 tūkst. gyventojų, tai jie yra daug žodžių išlaikę dar senesnių, negu lietuvių kalba, jie turi visus pirmapradžius skaičius, iš kurių apsitrynę išliko mums vienas, du, trys, keturi,…, bet tikrai daug ir daugiau yra praradę, taip pat sukūrę naujadarų ( kurių šaknis nesunku atrasti lietuvių kalboje, o jų pačių kalboje jie likę lyg skoliniai, bet tai užmirštuoliai ) po mūsų išsiskyrimo prieš maždaug 50 tūkst. metų.
            Tokių užmirštuolių turime ir mes palikę po pasaulį : peningas nuo penėti – tai lenkų ‘pieniadz’, madjarų ‘penz’, vokiečių ‘Pfenning’, anglų ‘penny’,…, taip pagal lietuviškų veiksmažodžių šaknis susirinktų visi pasaulio žodžiai.
            Kam mums vynuogė, jei sanskrite liko ‘drakša’, mums gali būti ‘draikša’ dėl aiškumo, kam mums abrikosas, jei turkai ar serbai sako ‘kaisija’, tai mums skaistija, kam mums figa, jei hrvatai ir serbai išlaikė smokva, dėl aiškumo galime sakyti smukva.
            Kam mums prancūziškai cabaret, jei jis prasidėjo nuo pakabinto lapelio – skelbimėlio, tai tebūnie kabarėtis.
            Kokie gražūs lietuviški grynuoliai yra ‘kabelis’, ‘sėdula’ (balnas), ‘spausma’ (spazma), svarangis iš graikų ‘sfarangos’, šiandien mes tai vadiname šparagu, kodėl ne žvakintas, mat tai graikų ‘huakintos’, atsiradęs iš ‘žvakintas’, ‘fiesta’ iš ‘švensta’, ‘siesta’ iš ‘sėsta’ ?
            Lietuvybių pasauliui žodyną teks rašyti gal 200 mokslininkų gal 200 metų.
            Apie kokį lyginimąsi su lietuvių kalba gali būti slavų kalboms visas paėmus, jei lietuvių kalba su visomis priesagomis, priešdėliais sudaro 220 milijonų žodžių, o anglų kalba prieš keleta metų užregistravo 1-milijonąjį žodį, kai nuosavų iš lietuviakalbystės laikų tėra 2 tūkstančiai, tas pat ir su slavų kalbomis, sukurtomis lyg esperanto kalba 860-863 metais Metodijaus stačiatikių krikštui išplatinti, o skirtumai išlikę tokie dėl ankstesniųjų lietuviškų tarmių įtakos – pvz., tiesiog negalėjo pabėgti nuo dzūkavimo lenkai.

  18. Žemyna:

    Neprestižinė?
    O pabandyk kalbėti taisyklingai lietuviškai, o ne įvairių žargonų mišiniu, sudėtų į sakinį pagal skirtingų kalbų sistemų taisykles. Gal visai kitaip suskambės, negu ligi šiol girdėjai iš savo bet savo rato „elito” rato… Nes, „pažangiųjų” rate besisukdama(s), gal apskritai neturi progos kitokią kalbą girdėti?

  19. Štai ir lemtingieji 965-ji metai! Iki to meto Konstanta su Roma taip ir nesugebėjo apkrikštyti GINTARO KELYJE (kurias jungė Dniepras- Bugas- Vysla- Nemunas) vis dar vieningas gentys, kurių Klaudijas Ptolemėjas buvo priskaičiavęs esant 61! Visos jos turėjo savo kalbą! Tačiau, anot kalbininkų, tarpgentinė kalba buvo LIETUVIŲ! Vyslos žemupyje Gardarikės RIKIU buvo DAUGONIS! Dideliu dovanų dėka ir gudrumu, Romai pasisekė į savo pusę patraukti Daugonio žmoną ir prikalbėti ją krikštytis. Galiausiai, Daugonio žmona prikalbėjo ir Daugonį sutikti pasirikštyti ir priimti Romos karūną! Kartu su Romos karūna Daugonis gavo ir ČEKŲ ( ne lenkų!) KARALIAUS TITULĄ! Kartu su karūna Daugonis gavo ir MIEŠKO vardą, kuris ir mūsų laikais puikuojasi ant lenkų poperinio zloto! (Kodėl?). Taip nuo “GINTARO KELIO” 965 metais atskilo labai reikšminga vandens kelio, jungiančio dvį jūras, dalis. 995 metas panašiu metodu buvo apkrikštytas Gardarikės KIJEVO RIKIJOS rikis, valdęs Dniepro žemupį ir Juodosios jūros prieigas. Jis kartu su Konstantos karūną gavo VLADIMIRO (VALDO PASAILĮ) titulą. Taip žlugo KRIVIŲ KRIVAIČIŲ, per tūkstantmečius, VALDOMA BALTŲ IMPERIJA! Beja, nuo to laiko Gardarikija prarado ryšį ir su užjuryje, Krivių Krivaičių misijas vykdę, mūsų VYKINGAI! Jie taip ir liko nepriemę Romos krikšto. Kadangi skandinavai buvo kito tikėjimo, Vykingai taip ir liko be jokios paramos iš didžiosios žemės. Anot specialistų, jie išnyko nuo kraujomaišos. NEATIDUOKIME KITIEMS LIETUVIŲ VYKINGŲ BENT PO MIRTIES!!! IR PAGERBKIME JŲ ATMINIMĄ!!

  20. O mane tėvai mokė: „Niekada nežemink ir nemenkink prieš tai dirbusio!!!!“:

    „Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)“

    Antanaiti, ar 2004-2008 metų gairės nebuvo priimtos Seimo? Ar ne „mokslų daktarės“ tai nuopelnas? Juk tos gairės buvo pradžių pradžia, kai niekas apie tai net supratimo neturėjo. Jeigu ne jos, dabar net nežinotumei, už ko griebtis. Prisipažink, ar ne nuo 2008 metų gairių dabar viskas nurašyta, tiesa, papildyta, bet… kam menkinti tuos, kurie tiek daug padarė, o pats tik seki (deja, labai nevykusiai) jų pėdomis? Patarimas: prieš pasakydamas tris kartus pagalvok, o tik tada išsižiok!

  21. )..(:

    Savigarbos nebeturi ne tik vlinieciai,Kaune irgi apgailetina situacija.uztenka praeiti Savanoriu pr.ir nebesupranti kur randiesi .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *