Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ (1)

Gegužės 31 d. 18 val.  Vilniuje, Sąjūdžio 30-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Valstybingumo erdvė, II a.) kviečia į pokalbį apie Sąjūdžio reiškinio vertinimus viešojoje ir akademinėje srityse žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos. Pokalbio „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią šio politinio fakto simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas Sąjūdžio fenomenui analizuoti ir interpretuoti. 

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Mokslų akademijos salėje susirinkę apie 500 žmonių, daugiausia inteligentų,

įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Į šio judėjimo 35 asmenų iniciatyvinę grupę buvo išrinkti 9 menininkai, 7 rašytojai, 6 filosofai, 5 ekonomistai, 2 žurnalistai, 1 teisininkas, 1 gydytojas, 4 kitų mokslo šakų atstovai. Netrukus Sąjūdžio rėmimo grupės ėmė steigtis visoje Lietuvoje, surengti pirmieji daugiatūkstantiniai mitingai, taip pat jaunimo grupių koncertų žygiai – vadinamieji roko maršai. Sąjūdžio ir laisvos Lietuvos idėjos sklido iš „Sąjūdžio žinių“ ir kitos savilaidinės spaudos puslapių.

Sąjūdžio, arba nepriklausomybės priešaušrio, laikotarpiu kiekvienas sąmoningas Lietuvos žmogus išgyveno istoriją gyvai – istorinių faktų datos tuo metu buvo fiksuojamos ne dienomis, o valandomis. Kartu su gyvosios istorijos vyksmu tuo metu vėrėsi ir didelei daliai visuomenės iki tol nežinoti Lietuvos istorijos praeities faktai, nepatekę į sovietinės istorijos vadovėlius. Politika buvo tapusi svarbiausia kasdienio gyvenimo dedamąja – Sąjūdžio laikotarpį išgyvenančių žmonių nuomonės ir pažiūros galėjo skirtis, tačiau likti abejingam to meto įvykiams nebuvo jokių galimybių.

Praėjus trims dešimtmečiams nuo Lietuvą ir pasaulį sudrebinusių politinių įvykių, lėmusių Sovietų Sąjungos griūtį, Lietuvoje jau užaugo ir savo vaikus augina karta, kuriai šis laikotarpis – ne gyvoji, bet vadovėlinė istorija. Todėl Sąjūdžio kaip atskiro reiškinio analizė jau yra platesnio politikos virsmo istorija, faktų interpretacijų ir jų simbolines prasmes aptarimo dalis.  

Diskusijos „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyviai:

• dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius;
• dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė;
• dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas;

Renginį moderuos Ginas Dabašinskas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas.

Taip pat diskusijoje dalyvaus Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius, ir dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Prieš renginį ir po jo bus galima apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus parengtą parodą, kurioje rodomi 1988–1989 metų Sąjūdžio mitingų, roko maršų, kitų renginių plakatai ir pirmųjų Sąjūdžio metų laikraščių originalai.