Gegužės 31 d. 18 val. Vilniuje, Sąjūdžio 30-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Valstybingumo erdvė, II a.) kviečia į pokalbį apie Sąjūdžio reiškinio vertinimus viešojoje ir akademinėje srityse žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos. Pokalbio „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią šio politinio fakto simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas Sąjūdžio fenomenui analizuoti ir interpretuoti.
1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Mokslų akademijos salėje susirinkę apie 500 žmonių, daugiausia inteligentų,
įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Į šio judėjimo 35 asmenų iniciatyvinę grupę buvo išrinkti 9 menininkai, 7 rašytojai, 6 filosofai, 5 ekonomistai, 2 žurnalistai, 1 teisininkas, 1 gydytojas, 4 kitų mokslo šakų atstovai. Netrukus Sąjūdžio rėmimo grupės ėmė steigtis visoje Lietuvoje, surengti pirmieji daugiatūkstantiniai mitingai, taip pat jaunimo grupių koncertų žygiai – vadinamieji roko maršai. Sąjūdžio ir laisvos Lietuvos idėjos sklido iš „Sąjūdžio žinių“ ir kitos savilaidinės spaudos puslapių.
Sąjūdžio, arba nepriklausomybės priešaušrio, laikotarpiu kiekvienas sąmoningas Lietuvos žmogus išgyveno istoriją gyvai – istorinių faktų datos tuo metu buvo fiksuojamos ne dienomis, o valandomis. Kartu su gyvosios istorijos vyksmu tuo metu vėrėsi ir didelei daliai visuomenės iki tol nežinoti Lietuvos istorijos praeities faktai, nepatekę į sovietinės istorijos vadovėlius. Politika buvo tapusi svarbiausia kasdienio gyvenimo dedamąja – Sąjūdžio laikotarpį išgyvenančių žmonių nuomonės ir pažiūros galėjo skirtis, tačiau likti abejingam to meto įvykiams nebuvo jokių galimybių.
Praėjus trims dešimtmečiams nuo Lietuvą ir pasaulį sudrebinusių politinių įvykių, lėmusių Sovietų Sąjungos griūtį, Lietuvoje jau užaugo ir savo vaikus augina karta, kuriai šis laikotarpis – ne gyvoji, bet vadovėlinė istorija. Todėl Sąjūdžio kaip atskiro reiškinio analizė jau yra platesnio politikos virsmo istorija, faktų interpretacijų ir jų simbolines prasmes aptarimo dalis.
Diskusijos „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyviai:
- dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius;
- dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė;
- dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas;
Renginį moderuos Ginas Dabašinskas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas.
Taip pat diskusijoje dalyvaus Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius, ir dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
Prieš renginį ir po jo bus galima apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus parengtą parodą, kurioje rodomi 1988–1989 metų Sąjūdžio mitingų, roko maršų, kitų renginių plakatai ir pirmųjų Sąjūdžio metų laikraščių originalai.
Susiję straipsniai:
- Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius
- Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)
- Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
- Jubiliejų minintis istorikas E. Gudavičius: „Visa istorija yra gyvenimas“
- Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
- Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija)
- Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
- Šiandien Kauno miesto muziejuje vyks V. Valiušaičio knygos pristatymas ir VDU istorikų aptarimas
- Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija”
- Vilniuje vyks tarptautinis forumas „Kultūra ir darnus vystymasis“
- Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
- Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“
- Seime vyks diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“
- Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?
- Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
- R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
- R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
- Vydūnas. Politikos kritika
- Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video)
- Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“
- Kaune vyks stiklo parodos „Lietuvos didieji kunigaikščiai ir pasakų motyvai“ atidarymas
- A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika
- Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją
- „Laisvės kovų istorijos“ programa mokyklose bus privaloma
- Parodoje – radiniai iš signataro J.Šaulio asmeninio archyvo JAV
- Sąjūdžio gimimas: Dokumentinio filmo „Įkvėpti laisvės“ premjera
- Vyks viešas Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekto pristatymas ir diskusija
- Žmogaus teisių stebėjimo institute vyks diskusija apie liberalizma ir patriotizmą
Kažkoks pokeistis virsmas toj …na “NAcionalinėj Mažvydo biblijotekoj”,
keisti ypatos vis “iššoką” įsidarbindami iš kitur “at(si)likę”, o dabar tad ant
SĄJŪDŽIO maldeikieniškai-valatkiško stiliaus v ė m a l u vėl užleist gali
kulakovskininkai-tamošaitininkai (brukasi tie vargo vargetos nykūs ant galvų,
per galvas, kad nepaskęst, nežūt… tikrų tikriausi s k e n d u o l i a i istorijoje),
bjaurūs tokie tamošaitiški postringavimai, sprangūs ir vimdūs; vien
Petro Šalčiaus įrašymas jo į istorinių mokslų /ar “mokslų”/ knygas buvus
komunistu ko vertas, o ir kiti “išmislai prietempos” (kulakovskininkams-
sorošininkams tik duok, – jie ir Landsbergius su Karbauskiais suplaks įmes į
komunistuolių ar kokią kitą s u p a n a š i n t ą sektą… lyg netyčiom-nejuČIA.
Teks būt budresniems, – Ainę, mokslininkų šeimos atžalą kiek apsaugot, jos mokslo
tyrimų medžiagas kaip “plausto” s k e n d u o l i a m s istorijos ir istorijoje, kad anie
n e i š s i n e š t ų ir maldeikieniškai-valatkišku stilium uspaskinio-paksinio gerbmento
🙂 “elektoratui” galvų visai nesusuktų. Sąjūdis nuo 1990 m. kovo 12-os vis rengiasi
veiklų sugrąžinimui, ir per tokius Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros
profesorius, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentus
ir visą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (be V.
Radžvilo, nors ir pokeisčio mulkio, – atsirinkt negebančio ką maskolijos, ar ką agentai
vatikanietiški K E N K I Ą lietuvių Tautai, – tad žeminančiai nepagarbiai prie anų šliejančio)
jau rengiamasi – KAD SĄJŪDIS TAIP IR LIKTŲ DAR 2-3 DEŠIMTMEČIAMS UŽRIBYJE
Lietuvos politinės veiklos darbų ir a t g i m i m o.
Padėti reiktų kaip tai mokslininkams, Mokslų Akademijai, Istorijos bei kitiems institutams
kuo garbingiau, kuo veiksmingiau ir a s m e n y b i š k i a u į Lietuvos – lietuvių Tautos
valstybingumo ūgio kelią pargrįžt. Kad ir nuo LTSR AT 1989 m. sužaloto mūsų Himno
esmės atstatymo, – klaidos atitaisymo, kur 1938 m. visuotinai galiojusį ir vartotą
Žodį-sąvoką “SAULĘ LIETUVOS” jame …netyčiom-nejuČIA “Saule Lietuvoj /vien/” p a v e r t ę.