Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama

Viktorija Daujotytė, www.alkas.lt
2018 05 11 09:23
9
0
SHARES
Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga ataskaita yra svarbesni už straipsnį ar knygą.

Susidaro įspūdis, kad humanitarai Lietuvos valstybei nėra reikalingi. Kad lietuvių kalba, Lietuvos istorija, tautosaka, literatūra, filosofija, dailės tyrimai yra tik pačių tyrėjų reikalas. Valstybei rūpi tik kaip nors humanitarinius institutus suspausti, suglaudinti, susiaurinti. Reformų reikia, bet jungimų-sujungimų argumentai neįtikina. Žvelgiama iš viršaus, iš šiandien aktualaus biurokratinio mokslo valdymo žodyno. Nėra žvilgsnio iš apačios, iš mokslinį darbą dirbančių žmonių realybės. Ką reiškia išardyti geriau ar blogiau veikiančias struktūras, lizdus, bibliotekas? Tvarkyti, atnaujinti reikia iš vidaus, rūpintis pritraukti gabių žmonių, jaunimo. Esmingos pertvarkos yra tik vidinės. Ir tarpdiscipliniškumas, ir tarptautiškumas randasi iš vidinių mokslinių struktūrų, iš dirbančių žmonių suinteresuotumo. Gabūs ir kūrybingi žmonės temas ir problemas renkasi patys, patys išeina ir už savo pirminių interesų ribų. Galiausiai paaiškėja, kad ir valstybei reikia to, ko reikia talentingiems jos piliečiams.

Kalba yra valstybės protas – neužmirškime šios, nuo Mikalojaus Daukšos ateinančios minties. Tik prigimtinė kalba leidžia valstybės protui, tai didžiajai metaforai, išsiskleisti pasaulyje, jame efektyviai veikti. Lietuvių kalba turi būti ir mokslo, pirmiausia humanistinės, humanitarinės jo šakos kalba. Kitaip mūsų mąstymas ims skursti. Nepriešinkime šiandien vyraujančios anglų ir lietuvių kalbos. Ieškokime kalbų darnos. Ieškokime galimybių kitakalbei sklaidai.

Nesuprantu, kaip gali susidarytų priešiškumas tarp humanitarų, tarp institutų ir Švietimo ir mokslo ministerijos, kurios pirmoji pareiga yra rūpintis tuo, kad mūsų mokslas, mūsų humanistika, mūsų mokyklos, mūsų aukštosios mokyklos dirbtų taip, kad mokslinis darbas, kūryba nebūtų kažkokia našta, kurią reiktų tai pasidėti ant kelių, tai užsidėti ant nugaros, ir visą laiką jaustis nesaugiai, nepatogiai, lyg būtum koks namudininkas, dirbantis be patento. Tos įtampos būti negali – mes turime dirbti išvien. Atsakomybė, mano supratimu, tenka galią, finansinius svertus valdančiai institucijai, tad ministerijai. Kultūros politika – tai ir susitarimų politika. Žemas kultūros lygis veikti pinigų kalba. Ministerija yra valstybės įstaiga. Jos finansai – valstybės, galiausiai jos dirbančių, mokesčius mokančių žmonių.

Išdrįsiu priminti nepaneigiamą autoritetą Aristotelį: neverta įrodinėti savaime suprantamų dalykų. O tą darome. Humanitarai įrodinėja, kad jie nėra kupranugariai. Tie įrodinėjimai ir svarstymai įvelia mus į neišbrendamas klampynes Užuot dirbę (rašę žodynus, rengę Vilniaus istoriją, leidę senųjų dainų tomus, tyrę sakralinius objektus) mes įrodinėjame savaime aiškius dalykus. Kas gali abejoti, kad mes turime turėti kalbos, literatūros, tautosakos, istorijos ir kultūros tyrėjų, negalime kitaip gyventi, nes kitaip negyveno nė viena tauta, ir negyvens. Ir turime konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis. Ne tik dėl objektų, bet ir dėl kompetentingų tyrėjų.

Iš kur atsiranda galvojimas, kad yra perskyra tarp Lietuvos visuomenės ir tarp institutų, kad jie nereaguoja į visuomenės poreikius? Taip nėra ir būti negali Mokslininkai yra visuomenės dalis, visuomenės deleguojami į kalbos, istorijos, kultūros tyrimus, į tyrimų, supratimų, kalbos kūrimą. Mokslininkai dirba mokyklai, dalyvauja kultūros programose, Kokia gali būti priešprieša tarp institutams atstovaujančių žmonių ir, sakykime, žurnalistų? Dalis jų yra lituanistai, dalis – istorikai, žurnalistai – tie patys humanitarai, išauginti žodžio, kalbos problemų. Turime jausti savo visuomenės bendrumą, ir gausus žurnalistų dalyvavimas šiandieninėje, institutų surengtoje spaudos konferencijoje rodo, kad nėra „jūsų“ ir „mūsų“, mums bendrai neramu.

Tikrovės problema yra visų mūsų problema. Dažnai laikome tikrove tik patį jos paviršių, apdengtą keiksmažodžiais, brutalia leksika, brutaliomis situacijomis. Tai nėra visa tikrovė, o tik vienas jos pavidalas, prieinamas paviršinei kalbai, paviršiniam mąstymui. Tikrovės visad yra daugiau, ji įvairesnė, gilesnė, ir kiek jos suvokiame priklauso nuo mūsų galimybių. Iš ko formuojasi mūsų galimybės? Iš sąmonės įgilinimų, kuriuos pirmiausia teikia humanistika perimama mokyklos, studijų, savarankiško skaitymo. Kiek kalbos, tiek ir tikrovės. Tik savitai mąstančių žmonių tikrovė yra gili, daugiaprasmė ir daugiaklodė. Joje yra ir Lietuva Lietuvoje, ir Lietuva Europoje, ir Lietuva pasaulyje. O svarbiausia – Lietuva mumyse, kaip mūsų savastis, tapatybė.

Mąstymas neleidžia mums susiaurinti tikrovės iki tam tikrų rėmų, iki schemų, kurios veržiasi į humanistikos supratimą ir vertinimą. Mąstymo šaknys kyla iš prigimties ir kalbos ryšio, iš to ryšio galimybių. Sutikime, kad žmonės, kurie kasdien dirba su kalbos, tautosakos, istorijos tekstais, galiausiai įgyja ir daugiau kalbos galių. Kalbos galios gilina tikrovę. Mes liečiamės prie to, kas atverta kitų žmonių. Neprivalome visko priimti, bet turime galimybę susitikti. Savo supratimą pasitikrinti.

Dvidešimt lietuvių kalbos žodyno tomų – mūsų pagrindinė knyga. Bet jau laikas ir naujų žodyno tomų rašymams ir leidimams. Nes viskas yra begalinis tyrimas, begalinis mąstymas, permąstymas. Begalinio judėjimo nesibaigianti tėkmė. Humanistika: kalba, literatūra, tautosaka, istorija, pereinanti ir į atminties tyrimus, visi dvasios mokslai nepaklūsta schemoms. Kai norime jomis remtis (pamatavau, pažiūrėjau, tinka, netinka), tai žlugdo humanistiką kaip begalinį gyvybingą procesą.

Džiaugiuosi savo jaunesnių kolegų humanitarų darbais, esu su jais solidari. Jei ir aiškinamės suprantamus ir savaime aiškius dalykus, tai tas mūsų aiškinimasis ir rūpinimasis irgi yra savaime suprantamas.

Autorė yra literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė

Susiję straipsniai:

  1. KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų
  2. J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus
  3. L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį
  4. L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  5. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  6. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  7. Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio)
  8. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  9. Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
  10. L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka…
  11. I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose
  12. A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai
  13. Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją
  14. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  15. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  16. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  17. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  18. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  19. Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis?
  20. L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I)
  21. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  22. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  23. P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika
  24. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  25. V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi
  26. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  27. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  28. V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva
  29. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  30. M. Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų

Comments 9

  1. Taip says:
    3 m. ago

    Negerovė yra ta,kad Mokslo ir Švietimo reikalus vertina ,planuoja ir tvarko MOSTA.Tai specialiai įkurta viešoji įstaiga,išlaikoma iš valstybės budžeto, kuri veikia grindžiama vien neoliberalizmo ideologija,-tai čia susibūrę radikaliausi nūdienos ,,europietiško” mąstymo ideologai,iš čia yra kilusi ir dabartinė ŠM ministrė Petrauskienė.Antra,- Lietuvos mokslo ir švietimo srityse aukščiausius ir svarbiausius postus užvaldė nūdienos liberalieji intelektualai ir veikėjai,kurie viešai ir neviešai atsikrato tautiškai ir valstybiškai mąstančius mokslo tyrėjus,patriotiškai nusitekusius švietimo žinovus.Apgailėtina,kad politinę valdžią laimėję Žalieji valstiečiai padarė didžiulę politinę ir moralinę klaidą teikiant į Premjero,Kultūros bei Švietimo -mokslo postus neoliberalios pakraipos politikus,kurie daro ,,eoropietišką” tvarką švietime, aukštosiose mokyklose ,mokslo institutuose,kur lietuvių kultūrai,kalbai,humanitariniams mokslams,ypač lituanistikai skiriama paraštės vieta.Išeitis: vykdyti nepaklusnumo akcijas, rinkimų metu atsikratyti globalistinių ir kosmopolitinių veikėjų, šviesti visuomenę tautiškumo ir pilietiškumo ,grįsto patriotinėmis vertybėmis, dvasioje,be to stiprinti dešiniosios pakraipos žiniasklaidą.

    Atsakyti
  2. Pilietė says:
    3 m. ago

    Pagarba gerb. literatūros mokslo tyrinėtojai V. Daujotytei. Kokia turtinga jos leksika! Skaitau ir negaliu atsigėrėti. Palyginti jos su bet kurio šiuolaikinio jauno išsilavinusio žmogaus kalbėsena turbūt net neverta. Matosi aiški takoskyra. Ir labai graudu, kad mūsų gimtoji Kalba taip žiauriai nususinta. Darkart dėkoju gerb. profesorei. Perskaičiau jos straipsnį ir jaučiuosi lyg būčiau atsigėrusi iš gaivaus ir tyro tėviškės miškų šaltinio. Taip gera ir šviesu… Paskaitysiu darkart nuo pradžios. Labai ištroškau seniai girdėto taip gražiai sudėto Lietuviško žodžio…

    Atsakyti
    • Aldona says:
      3 m. ago

      Pritariu, tikrai.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Iš tiesų – PAGARBA ir DIDŽIULIS DĖKUI!

      Atsakyti
  3. Geofizikas proistorikas inž, Romualdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    3 m. ago

    Liberalus reikia guldyti ant menčių NAUJAIS ATRADIMAIS LIETUVOS LITERATUROLOGIJOJE!!! Mat, SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA įminiau per 500 seniausiųjų kultūrų šaltinių (mitai, legendos, pasakos, padavimai)! Juose rastos informacijos dėka atradau mokslo pasauliui dar nežinomus TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! Šia tema yra parašytos ir išleistos knygos: “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, Praeitis ir Ateitis”. Jau redakcijoje ir knyga “PROTĖVIŲ DVASIA GYVA”, Jos apimtis 50 000 metų laikotarpis!!! (Be SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS pasaulis YRA IR BUS AKLAS!!!!) Lietuvos mokslininkai ir aplamai visa akademinė visuomenė turi dėti visas pastangas, kad PASAULIS PAŽINTŲ – KAS? ŽEMĖJA ir KODĖL? buvo, kas vyksta? ir kas VYKS ateityje?!!!

    Atsakyti
  4. Jūratė says:
    3 m. ago

    Kartoti tai, kas savaime suprantama, – verta ir teisinga. Dar ir dar kartą. Kol atsibusime. Profesorė Viktorija Daujotytė yra mūsų tautos perlas. Ji moka ramiai kalbėti apie tai, kas paprastai sukelia jausmų audras, agresijos protrūkį. Stebina ir džiugina ne tik profesorės rami laikysena, bet taikli it žeberklas mintis.

    Atsakyti
  5. Pikc says:
    3 m. ago

    “Turime jausti savo visuomenės bendrumą, ir gausus žurnalistų dalyvavimas šiandieninėje, institutų surengtoje spaudos konferencijoje rodo, kad nėra „jūsų“ ir „mūsų“, mums bendrai neramu.” – autorė nesupranta liberazmo ideologinio pagrindo: “homo homini lupus est”. NETURI likti jokio bendrumo, jokios visuomenės, jokio “mūsų” – turi būti masė tarpusavyje besipjaunančių (“konkuruojančių”) individų, kuriems, išskyrus savo Nuostabųjį beigi Ypatingąjį AŠ nieko neegzistuoja. Idealūs vartotojai, ideali “mobili darbo jėga”, idealios lengvai manipuliuojamos masės – užtenka “pakutenti” jų kaip jautinės varlės pagurklis išsipūtusią savimeilę. Humanitarinių mokslų “modernizavimas” (naikinimas arba primityvinimas) – tik viena iš tokios masės formavimo priemonių.

    Atsakyti
  6. III-IV-jo Žemės judėj. atradėjas inž. Romas Zubinas says:
    1 m. ago

    Gerbiamoji profesorė. SENIAUSIOS Žemėje LIETUVIŲ KALBOS dėka, pasisekė įminti per 400 seniausiųjų kultūrų (šumerų, indų, egiptiečių, hetitų, kiniečių, lietuvių, majų, graikų, žydų ir kitų) šaltinius.
    Juose rasta informacija iš seniausios praeities. Ši informacija leido ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! (Kaip žinome, prieš 500 metų M. Kopernikas buvo atradęs PIRMĄJĮ ir ANTRĄJĮ Žemės AŠIES judėjimus!.).
    Šie ATRADIMAI leido pažinti – KAS? ir kodėl? Žemėje, vyko? Kas? ir kodėl? VYKSTA? Kas ir kodėl? VYKS ATEITYJE!
    Šia tema, su vyksmo technologinėmis schemomis bei grafikais, yra parašytos ir ( pensininko
    lėšomis) išleistos knygos : “PEKŪNAS”, “PER PRAEITĮ į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “PRAEITIS ir ATEITIS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”.
    Ar yra LIETUVOJE kokia nors institucija, kuri galėtų įvertinti mano padarytus ATRADIMUS?
    Bandžiau kreiptis net į Lietuvos Mokslų Taryba. Deja, mano jai pateiktas prašymas (2013 m. kovo 3 d. Nr. 35- 461) su schemomis bei grafikais, šioje institucijoje guli jau nuo 2013 m.
    O jug šiuos ATRADIMUS LAUKIA visas PASAULIS, kuris iki šiol nežino – kas? ir kodėl? Žemėje vyksta? Pagarbiai inž. Romualdas Zubinas.

    Atsakyti
  7. III-IV-jo Žemės judėj. atradėjas inž. Romas Zubinas says:
    1 m. ago

    Romualdas Zubinas (koordinatės) Kaunas tel. 774675 mob. 8 647 38470 rzubinas@gmail.com

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

R. Šarknickas. Kultūros politikos pagrindų įstatymas įšaldomas

2021 01 08
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas
Lietuvoje

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

2021 01 20
Prasideda akcija „Kaminukas“
Gamta ir žmogus

NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui

2021 01 20
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos
Lietuvoje

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
Astravo AE | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse

2021 01 20
Nustatytas užstatas už vienkartinę gėrimų pakuotę – 10 centų
Gamta ir ekologija

Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją

2021 01 20
Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ecologika.lt apie Akmens vata jūsų namuose. Atraskite nuostabius jos privalumus.
  • Žemyna apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Aūūūū, kur jūs visi? apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Pajūrietis apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas
  • NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui
  • Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas
  • Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją
  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2102; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1893; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1627; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1551; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1431; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1414; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
17
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

R. Šarknickas. Kultūros politikos pagrindų įstatymas įšaldomas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 08
3
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Sausio 5 d. Seimas iš esmės valdančiosios koalicijos balsais priėmė sprendimą grąžinti praeitos kadencijos Kultūros ministerijos darbo vaisių – Kultūros...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • ecologika.lt apie Akmens vata jūsų namuose. Atraskite nuostabius jos privalumus.
  • Žemyna apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Aūūūū, kur jūs visi? apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Pajūrietis apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Žemyna apie R.Žilinskas. Eilėraščiai
  • Katė apie Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Katė apie D. Rastenienė. Gelbėkit mus nuo beraščių

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
1989 pavasaris. Sodinamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose | R. Čėplos nuotr.

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai