Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje

Justina Gafurova, www.respublika.lt
2018 05 09 17:23
33
0
SHARES
Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas,

o su pažiūromis tai visiškai nesusiję. Ar universiteto bendruomenė tuo tiki?

– Universiteto bendruomenė, sekanti šią istoriją, yra pasidalijusi. Vieni skeptiški, kiti palaiko prof. Radžvilą, turbūt daugiausiai studentų tiesiog nori, kad viskas baigtųsi taikiai. Protestuose prieš TSPMI ir prieš Radžvilą nebuvo daug studentų,  rodo, kad dauguma jų nėra tikri, kurioje pusėje tiesa, ir nelinkę angažuotis. Deja, administracijos veiksmai prieš prof. Radžvilą nepalieka galimybės „neeskaluoti konflikto“, tą jis galėtų tik susitaikydamas su politiniu susidorojimu. Teko girdėti, kad šiuo metu nei vienos stovyklos nepalaikę studentai masiškai rašosi kreipimąsi dėl prof. Radžvilo etato ir kursų išsaugojimo. Tai leidžia tikėti, kad akademinės laisvės ir paties Radžvilo dėstymo svarbos suvokimas tarp studentų – gyvas ir stiprus.

Administracijos teiginių pagrįstumą geriausiai įvertinti padeda paprastas klausimas: kurio dar profesoriaus, be administraciją kritikavusio ir pažiūromis neįtikusio V.Radžvilo, etatas yra naikinamas? Patogus atsitiktinumas – tik jo vieno.

– Ar normalu, kad profesoriaus skaitomas dalykas iš privalomo į pasirenkamą buvo pervestas dėl 9 studentų skundo, nors po to į instituto vadovybę kreipėsi daugiau kaip 20 alumnų, išreikšdami palaikymą profesoriui, bet į tai nebuvo atsižvelgta?

– Tai, kaip administracija reaguoja į skirtingus studentų ir alumnų raštus, akivaizdžiai liudija dvigubus standartus, taikomus ideologiškai „tinkamiems“ ir „netinkamiems“ skundams. Ne kartą minėjau viešai, kad 2010 m. į TSPMI administraciją dėl nekompetentingo N.Arlauskaitės dėstymo kreipėsi 60 studentų. Rusų filologė, neturinti jokių publikacijų sociologijos srityje, dėstė socialines teorijas, tiksliau jų vienos ideologinės krypties dalį – kritinę teoriją (neomarksizmą). Tada apeliacija teikta vien dėl nekompetentingo kurso organizavimo, vertinimo, dėstymo, jokių užuominų į turinį iš studentų pusės nebuvo, nors kursas buvo iš tiesų skandalingas, per paskaitas buvo rodomi video su nuogais transseksualais („Paris is Burning“, 1990). Tada administracija mus įtarė „puolimu dėl dėstytojos pažiūrų.“ Kitais metais dėl tos pačios dėstytojos studentai kreipėsi vėl, šįkart apie 20 studentų. Ir vėl nieko nebuvo daroma. Šiandien N.Arlauskaitė TSPMI yra profesorė, kartu su kita prof. D.Jakniūnaite vadovauja Politikos ir medijų magistro programai, sukūrė ir dėsto feminizmo kursą.

Palyginkime su V.Radžvilu. Dėl jo kurso 9 studentai pasiskundė vieną kartą, skunde (formaliai, prašyme) nurodė, kad „euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą“, o jo „išsakomas subjektyvus požiūris į Europos Sąjungą neleidžia susipažinti su platesniu  esamu  akademiniu diskursu.“ Tai atvirai ideologinė kritika už neteisingą nuomonę. Visgi prašymas patenkintas, kursas paverstas pasirenkamu, nors buvo būtinas deklaruojamiems magistro programoms tikslams – supažindinti su Europos idėjos raida. Nieko keista, nes vieša paslaptis, kad būtent dėl tų pačių priežasčių V.Radžvilas ir buvo nepriimtinas administracijai. Pastaroji, beje, pernai dar prieš prasidedant semestrui siūlė studentams rašyti prašymus dėl individualaus studijų plano, kad nereikėtų klausytis V.Radžvilo, tą liudija kurso seniūnės laiškai.

Jūsų minimi daugiau nei 20 kursą lankę TSPMI alumnai sureagavo kreipdamiesi su prašymu palikti kursą privalomu, nes 9 studentų skundo argumentai yra klaidinantys ir nepagrįsti, todėl ir prašymas netenkintinas. Tik po gero pusmečio alumnai patys išprašė atsakymą, kad jų raštas jau įvertintas ir atmestas, jiems nei žinant, nei dalyvaujant. Administracija tai motyvavo tiesiog tragikomiškai – esą daugumai pasirašiusiųjų minėtas kursas buvo pasirenkamas, todėl jie negali reikalauti, kad jis būtų privalomas. Tačiau, kai studentai, kuriems kursas privalomas, prašo, kad jis būtų pasirenkamas, prašymas tenkinamas. Ironija akivaizdi. Jau nekalbant apie tai, kad vertinant raštus reikia žiūrėti ne kas juos pasirašo, o į argumentus. Šiuo atveju – sugebėti pripažinti, kad 9 studentų argumentai – ideologizuoti ir niekiniai. Galiausiai šiuo metu naikinama tik V.Radžvilo darbo vieta, jam ciniškai siūloma rungtis dėl kitos specializacijos profesoriaus vietos. TSPMI komentuoja, kad „aktyviam profesoriui tai neturėtų sudaryti problemų“. V.Radžvilas turi daugybę akademinių publikacijų, tačiau kokia prasmė iš publikacijų, kurios neatitinka srities, į kurią kandidatuoji? Dvigubi standartai ideologiškai palankiems ir nepalankiems dėstytojams institute yra akivaizdūs, tad nieko keisto, jog tautinių ir moraliai konservatyvių pažiūrų dėstytojų institute ir jo taryboje beveik nėra.

– Pats esate VU filosofijos doktorantas. Viešai nevengiate išreikšti palaikymo V.Radžvilui, taip pat kritikuojate Lietuvoje sparčiai plintantį liberalizmą. Nebaisu, kad tai gali apsunkinti disertacijos gynimą?

– Mano disertacijos tema – „Europos vienijimo filosofiniai pagrindai“, vadovas – Vytautas Radžvilas. Tai kaip tik ta tematika, kurios kursas pernai po studentų skundo buvo paverstas pasirenkamu.

Šiandien akademiniame gyvenime tokia rizika yra visur, tačiau VU filosofijos fakultetas – priešingai nei VU TSPMI – vis dar yra autentiškos akademinės laisvės ir atvirų diskusijų erdvė, tikiuosi, kad tokia ir liks. Filosofijos fakulteto dėstytojai yra pačių skirtingiausių pažiūrų, tačiau jų atstovai sugeba gerbti vieni kitus, diskutuoti, nemėgina susidoroti. Tiesa, stodamas susidūriau su agresyviu bandymu per pažintis blokuoti mano doktorantūrą, tačiau tai darė ne pačiame fakultete dirbanti profesorė. Iš fakulteto kolektyvo kol kas jaučiu tik geranoriškumą ir dalykiško elgesio pavyzdžius.

– 2016 m. po straipsnio „Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus“ buvote atleistas iš Seimo narės Agnės Bilotaitės padėjėjo pareigų. Tą kartą kritikos pažėrėte konservatorių vadovybei ir Europos Sąjungos liberalioms idėjoms bei jų gynėjams. Galima sakyti, patyrėte, kiek kainuoja su darbdaviu nesuderintos politinės pažiūros?

– Situacija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje, tačiau tai jokiu būdu nebuvo susidorojimas ir aš neturiu dėl ko skųstis. Seimo nario padėjėjo pareigos yra asmeninio politinio pasitikėjimo, t.y. jose gali dirbti tol, kol Seimo narys tavimi pasitiki ir sutinka jūsų įsitikimai. Galiu tik pagirti Agnę Bilotaitę, kad dirbdamas pas ją visus ketverius metus galėjau laisvai ir drąsiai kritikuoti TS-LKD liberalėjimo tendencijas, jos lyderio A.Kubiliaus požiūrį į Lenkiją, kalbos politiką, eurofederalistines nuotaikas. Žinau, kad dėl mano elgesio ir kritikos A.Bilotaitė patyrė didelį spaudimą iš partijos kolegų, tačiau niekada nebuvau varžomas ar „baramas“ už tiesmuką retoriką.

Manau, čia lemtingas buvo paties A.Kubiliaus požiūris. Nors esame visiškai skirtingų pažiūrų, reikia pripažinti, kad tai stipri asmenybė, lengvai priimanti kritiką, pasiruošusi dėl jos ginčytis, apsiginti, kartais ir pasijuokti. Kritikas frakcijoje jam nebuvo baisus, tad ir bandymų spręsti problemą, reikalaujant mano atleidimo, nebuvo. Lemtingas jūsų minimas straipsnis pasirodė partijai jau vadovaujant G.Landsbergiui, pačiame rinkimų įkarštyje. Būdamas jaunas, nepasitikintis savo padėtimi ir įsitvirtinti siekiantis politikas, sureagavo reikalavimais mane atleisti. Skirtumas nuo A.Kubiliaus labai ryškus, ne gerąja prasme. Visi tobulėjame, gal šiandien ir jam pačiam tuometė reakcija kelia šypseną.

 – Jums, kaip politologui, pastebima, kad ES kritika Lietuvoje tampa vis mažiau pakenčiama. V. Rubavičiaus, V. Radžvilo atvejai rodo, kad susidorojimas už tai jau net neslepiamas?

– Siunčiama žinia – baimės atmosfera. Neseniai ir „Respublikoje“ skelbta filosofijos studento V. Vyšniausko prie prezidentūros sakyta kalba apie baimę, tvyrančią Lietuvoje. Būtent šią baimę siekiama skleisti. Baimę viešai kalbėti kitaip, nei teigia liberaliai ir kosmopolitiškai mąstantis, t.y. privalomas moralės normas neigiantis ir „peržengti“ tautinę valstybę kviečiantis vadinamasis elitas. Tačiau kodėl tas spaudimas ir susidorojimai vyksta kaip tik dabar? Manau, tai susiję su jų pačių baime, stebint Vakaruose bręstančią antiglobalistinę revoliuciją. Globalizmas paprasčiausiai „perspaudė“ perdirbinėdamas tautines valstybes ir kurdamas „atviras visuomenes“, paskutinis lašas Europai buvo atvirų durų politika, sukėlusi migrantų antplūdį. Visur populiarėja antiglobalistinės ir antiintegracinės partijos. JAV, Austrijoje, Italijoje tai jau paėmė viršų, Vokietijoje, Nyderlanduose, Šiaurės šalyse tokios partijos gerina rezultatus. Šiame kontekste tiek ES vadovai, tiek įtakingiausi lobistai kalba apie būtinybę gelbėti globalizacijos projektą,  ir integracijos projektą, kaip jo atmainą. Ne atsitiktinai pernai G.Sorosas į Atviros Lietuvos fondą investavo 700 tūkst.eurų „atvirumui skatinti“.

Čia labai svarbu sudėti teisingus akcentus. Europos vienybę reikia gelbėti, ypač Lietuvai, kuri susiskaldžiusioje Europoje bus lengvas grobis. Tačiau kaip? Vienas kelias yra gniaužti nepasitenkinimą, tildyti kritikus ir mažesnės integracijos šalininkus, atvira propaganda formuoti visuomenės nuomonę, esą viskas gerai, o minėtos tendencijos – tik kluptelėjimas neišvengiamos integracijos kelyje. G.Vitkus tą šiandien aiškina VU TSPMI Europos studijų magistrantams. Pasirinkus tokią strategiją, logiška stengtis užčiaupti žmones, kalbančius apie ES krizę ir būtinybę jai reformuotis. Tai ir yra daroma. Tačiau strategija klaidinga ir neperspektyvi – nes pagrindinės ES šalys yra pakankamai demokratiškos, kad leistų spręsti visuomenei, net jei jų elitams tie sprendimai atrodo neteisingi. Ir jei nieko nebus daroma, jos tiesiog išsivaikščios, nes peraugusi, visur besikišanti, vertybes primetanti ir dėl biurokratijos gausos tiesiog neefektyvi Europos Sąjunga jiems paprasčiausiai nereikalinga. Kas dėl to nukentės labiausiai? Mūsų regiono šalys. 

– Kodėl Lietuvoje visais būdais kovojama su tautines vertybes ginančiais nuomonės formuotojais ir organizacijomis?

– Manau, atsakymas iš esmės tas pats – kalbantys apie tautiškumą kosmopolitiškai nusistačiusio elito akyse yra neparankūs, reakcingi, o dabartinės ES krizės akivaizdoje ir pavojingi, nes galintys pažadinti „neteisingus“ visuomenės sentimentus. Lemiamo išbandymo akivaizdoje (o ES šį dešimtmetį yra kaip tik tokioje situacijoje) leisti atvirą diskusiją Lietuvoje yra laikoma per didele prabanga. Mūsų politinė ir apskritai viešosios diskusijos kultūra leidžia iš esmės du nusususius pasirinkimus – pritarti arba nutildyti. Marginalizacija yra viena efektyviausių, išbandyta ir veikianti, kitaminčių nutildymo strategija. Kadangi žmonių kaip V.Rubavičius ar V.Radžvilas politinės kritikos teisingumo įžvelgti daug kas nėra pasiruošęs, ir jie dažniau kelia juoką nei susimąstymą, renkamasi juos tildyti. V.Rubavičių – fiziniu persekiojimu ir bauginimais, V.Radžvilą – atimant akademinio darbo su studentais galimybę.

Ne kartą sakyta ir verta pakartoti, jog Radžvilo kova dėl galimybės dėstyti nepaisant jo „neteisingų“ pažiūrų yra ne vieno žmogaus reikalas, o situacija, kai sprendžiama akademinės žodžio ir minties laisvės ateitis Lietuvoje. Jeigu galima užčiaupti visuomenėje žinomą ir gerbiamą vieną Sąjūdžio kūrėjų, galima užčiaupti bet ką – niekas nėra saugus. „Neteisingų“ pažiūrų mokslininkai jau dabar tą puikiai jaučia ir sėdi tylėdami, kad neatsidurtų Radžvilo vietoje. Nors tai intuityvus elgesys, kartu tai ir baisi klaida. Jei ginantys suverenios, nepriklausomos, tautinį tapatumą saugančios ir krikščionišką civilizaciją savo moraliniu ir kultūriniu pagrindu laikančios Lietuvos idėją savo pozicijos negins viešai ir sutelktai, po vieną visi bus užčiaupti ir prisitaikymo strategija nieko neišgelbės.

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Apie Radžvilo išmetimą ir vienos tiesos Institutą
  2. V. Sinica. Tautos apologija
  3. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  4. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  5. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  6. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  7. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  8. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  9. V. Sinica. Nebijokite Trampo
  10. VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. Radžvilo ,,reakcingomis pažiūromis“
  11. V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva
  12. V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus
  13. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  14. V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga
  15. Prof. S. Arlauskas apie V. Radžvilo persekiojimą: ES elitas turėtų įsiklausyti į kritiką, o ne persekioti kritikus…
  16. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  17. V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai?
  18. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  19. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  20. V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“?
  21. VU TSPMI naikinama prof. Vytauto Radžvilo darbo vieta
  22. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  23. V. Sinica. Traukis, Radžvilai!
  24. V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas
  25. V. Sinica. Lietuva neturi problemų
  26. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  27. V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma
  28. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  29. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  30. V. Sinica. Drąsa tiesai ir atsakomybė Dievui už Tėvynės likimą

Comments 33

  1. Shiaipp says:
    3 m. ago

    Na, blogai pasielgė TSPMI. Ir jam dėl to bus gėda, ir atsiskleidė kai kurie veikėjai. Kita vertus, ne visai sąžininga Sinicai taip dramatizuoti viską. Manau, Radžvilui jau parengta vieta Filosofijos fakultete. Tiek tos bėdos.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Ne apie dramatizavimą kalba, o apie tai, kad TSPMI yra parazitas VU kūne, nes universitetas visada dirbo visuomenės daugumai, kada ta parazitinė priekaba kiša tai, kas visuomenės daugumai (= Lietuvos išlikimui) kenkia.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        3 m. ago

        TSPMI dera panaikinti, visus jo išduotus diplomus pripažinti negaliojančiais, nes tokiai mažai šaliai visiškai nereikia pliagorių.

        Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Mokykla, kuri turėjo būti politinio elito kalvė, pavirs partškola, štampuojančia “viena teisinga ideologija” ir apskritai “viena tiesa” tikinčius fanatikus, nes “neteisingai mąstantiems” dėstytojams nebebus vietos. “Linksmi” laikai laukia valstybės, kai TOKIE “absolventai” stos prie jos vairo. “Tiek tos bėdos” – aha, kurgi ne.

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    3 m. ago

    Straipsniui pritariu.
    Bet keista, kad pats Sinica facebook’e bijo kitų nuomonių.
    Pvz., blokavo už tai, kad vykstant diskusijoms apie mokytojų algas, buvo priminta, jog ne kiekvienas mokytojas moka mokyti, o ir gerbiamos turi būti visos profesijos, o ne atskiros pasirinktinai kuo tai apdovanojamos.
    Nes, matote, kritikuojamasis, pasirodo, buvo jo buvęs mokytojas. 🙂
    Jei jau būnam principingi, tai išlikime tokiais visur ir visada, kad niekas negalėtų pasakyti, kad esame neteisingi.

    Atsakyti
    • Vytautas Sinica says:
      3 m. ago

      Už chamizmą ir asmeninius įžeidinėjimus, o ne už kritiką ten buvo blokuota 🙂 nepamenu, kad būčiau ką nors gyvenime užblokavęs, prieš tai neįspėjęs, kad pereitų prie pašnekovams pagarbaus tono. O užblokavęs esu labai labai nedaug ką. Jeigu tai jums tai pasisekė, sveikinu 🙂

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        3 m. ago

        Nemeluok, blokavai už kritiką tavo, kaip sakei, mokytojui.
        Prisipažink suklydęs.
        P.S.blokavai ne šį vardą.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          3 m. ago

          P.P.S.
          ten pats varei mokytojams naudingą propagandą, kaip ir dauguma tau ten įtikusių, betgi:
          1. ne kiekvienas mokytojas yra vertas būti mokytoju, nes mokyti irgi reikia mokėti;
          2. visos specialybės turi būti gerbtinos, o ne kokia viena ar kita, už kurią, kažkodėl, agitavote, nepasakydami, kad VISAS SPECIALYBES DERA TINKAMAI ATLYGINTI.

          Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        3 m. ago

        Nereikia kurti ko nėra – jei būtų buvę kas nors kita, tai nebūtumėt parašęs, kad tas, kuriam labai nepatiko mano išsakytas objektyvus požiūris be mokytojų sudievinimo, yra jūsų buvęs mokytojas.
        Buvo ten ir daugiau tokių, kuriems nesinorėjo objektyvaus požiūrio, bet jūs išskyrėt savo mokytoją.
        Dėl jo ir blokavot – taip ir parašėt.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          3 m. ago

          Štai tas str. V.Sinicos sienoje – pasižiūrim kas kalba į temą, o kas ne (chamavoja):
          ht tps://www.facebook.com/vytautas.sinica/posts/10212902086740928

          Atsakyti
          • Pikc says:
            3 m. ago

            Tavarišč čystakrovnyj litovec (i mamka tež litwinka) nusprendė paneigti, kad buvo blokuotas už “chamizmą ir asmeninius įžeidinėjimus”, kaip “įrodymą” pateikdamas… daugiau chamizmo. 🙂

          • tikras lietuvis says:
            3 m. ago

            Pirmas ten iš tų, beplėšančių už atlapų, buvo konservatorius, – Pikc, nemokantis lietuvių kalbos, dėl ko teisingai neparašo savo slapyvardžio, yra konservatorių žinomas čia atstovas, t.y. šnipas.

          • tikras lietuvis says:
            3 m. ago

            Va va – tik klausimas kas chamavoja: ar tas, kuris nagrinėja temą, ar tie, kurie jį puldinėja?

    • . says:
      3 m. ago

      Taip, turi būti gerbiamos visos profesijos, o mokytojo labiausiai. Nes nuo mokytojo labiausiai priklauso, koks bus gydytojas , teisėjas, advokatas, valdininkas ar seimo narys.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        3 m. ago

        Nei viena profesija neturi būti iškeliama virš kitų.

        Atsakyti
  3. kaunietė says:
    3 m. ago

    Teisingos mintys. Reikia daugiau drąsos reiškiant savo nuomonę , o moklso pasaulyje to labai trūksta. Negi Sąjūdžio laikai jau baigėsi?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      O kuo pasikeitė Lietuva po Sąjūdžio?
      Tuo, kad liko mažiau tiesos paprastam žmogui, dėl ko neteisybės dominavimu stebėtis net ir neverta.
      Na, nebent kas sukeltų tokį minios šaršalą kaip Tapinas prieš Vanagaitę – gal nuo to kas ir pasikeistų.
      Tam kartui.
      Bet rinkos sąlygose visada kažkas bus aukščiau visuomenės daugumos ir, garantuotai, stengsis teisybėmis ir neteisybėmis įtvirtinti savo viršenybę.

      Atsakyti
  4. Tomas says:
    3 m. ago

    Labai puikiai paaiškino kodėl Sinica taip aršiai gina Radžvilą, pasirodo, kad Radžvilas yra jo doc. vadovas. Anglai turi labai gerą žodį tam apibudinti – “brownnosing”.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      A, liberastikas ir čia atlindo savo degradiškus “standartus” demonstruoti (šitas padaras tiesiog nukopijavo savo pezalą iš “Pro Patria” puslapyje palikto savo teršalo). Dėl savo bukumo ir ribotumo liberastiniai teletabiai nesugeba suvokti, kad tai JIEMS vieninteliai akstinai yra baimė arba nauda – bet NORMALŪS žmonės turi KITŲ motyvų, vertybių ir principų. 😉

      Atsakyti
  5. jurgis says:
    3 m. ago

    pasakykit atvirai: kuri valstybinė įstaiga nori, kad iš jos biudžeto apmokami profesoriai agituotų prtieš ES, kai euroatlantinė integracija yra valstybės strateginė linija? tad visai suprantu TSPMI…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Skirkim agitaciją nuo trūkumų matymo.
      Trūkumus dera matyti.
      Ta ES ne šventieji irgi.

      Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Oho, kiek nusišnekėjimų viename sakinyje! ir sugebėk tu man taip… 🙂 Pasirodo, kritiškas požiūris į neomarksizmą yra “agitavimas prieš sajūzą”, sajūzinis federalizmas yra “euroatlantinė integracija” ir yra ne liberastinių radikalų siekis, o “valstybės strateginė linija”. Čia GERAS! 😀

      Atsakyti
      • jurgis says:
        3 m. ago

        pone, aš apie neomarksizmą ar liberastus net neužsiminiau, o argi stojimas į ES nėra valstybinis tikslas? juk buvo referendumas, ir tu balsavai “už”…pažiūrėk Konstituciją… Pikc’ą pažįstu seniai, o jo fanaberijos prasilenkia su realiais vertinimais…

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          3 m. ago

          Betgi įstota buvo jau seniai ir įstojom ne dėl to, kad tai, kas Lietuvai kenkia, priimtumėme už gera.

          Atsakyti
        • Pikc says:
          3 m. ago

          O, nusišnekėjimus dengiam naujais nusišnekėjimais – ir dar atviru melu? Originalu… (šiaip jau, nė velnio) 🙂
          Bet pradėkim nuo nesugebėjimo suprasti paprastą tekstą įrodymo – palyginam:
          Pikc: “Pasirodo, kritiškas požiūris į neomarksizmą yra “agitavimas prieš sajūzą”, sajūzinis federalizmas yra “euroatlantinė integracija” ir yra ne liberastinių radikalų siekis, o “valstybės strateginė linija”.”
          jurgis: “aš apie neomarksizmą ar liberastus net neužsiminiau”
          Kaip įmanoma TAIP “neįkirsti”, kas sakoma???
          Na, bet grįžtame prie esmės.
          Taigi, pirmiausia pasižiūrim, kaip veikėjas žongliruoja terminais: iš pradžių suplakė sajūzinę federalizaciją su euroatlantine integracija, tarsi a) sajūzas ir NATO būtų vienas ir tas pats ir b) sajūzo neomarksistų valdžios centralizacijos siekiai, palaikomi liberastinių radikalų Lietuvoje, būtų mūsų valstybės tikslas. Bet to negana – dabar gi prie tos košės prikergė dar ir stojimą į sajūzą (tada apie jokias federalizacijas apskritai kalbos nebuvo). Bet ir čia žmogelis nesustojo – nusprendė “pavaryti kaip reikiant”, pridėdamas ir atvirą melą: “juk buvo referendumas, ir tu balsavai “už”…” IŠ KUR tu, nabage, žinai, KAIP aš balsavau (šiaip, jau – PRIEŠ, nes ta reklaminė kampanija iš tolo dar ANUO sajūzu smirdėjo)? Bolševikinis mąstymas pasireiškė (“jei koks nors sprendimas buvo priimtas – reiškia, visi jam vienbalsiai pritarė”), ne? Finale, “vakaro vinis” – “pažiūrėk Konstituciją…”. Tai gal PAČIAM pradžiai vertėtų pasižiūrėti? Gal tada pavyktų pamatyti jos 2-jį straipsnį, kuriame parašyta, jog “Šio įstatymo pirmajame straipsnyje [“Teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.”] suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.”? Ir tada, jei per stebuklą įsijungtų smegenys, gal iškiltų klausimas – “o tai kur, po velnių tas plebiscitas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės apribojimo, perduodant įstatymų viršenybę sajūzui – ir kur tie 75 proc. balsų? O jei neatsiklausta – tai kaip ten dėl tos demokratijos?” Bet galiu kirsti lažybų, kad neiškils – žmogelis pareikš, kad tas “alaus ir miltelių” farsas ne tik buvo visiškai legitimus, bet ir reiškė automatišką išankstinį pritarimą bet kokioms būsimoms “modifikacijoms”.
          Tai tiek dėl “fanaberijų” ir “realiū viartinimū”. 😉

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            3 m. ago

            Nežinau kaip tą ‘Pikc’ suprasti. Vienur rašo perdėtai sudėtingas mintis apie tautiškumą, o čia, matyt, giliai įsižeidęs, jau bjauroja lietuvių kalbą svetimžodžiais…

            ,,Pikc:
            2018 05 11 23:36 | IP adresas: 87.247.126.109
            LABAI teisingas komentaras. Beje, dėl tautiškumo būčiau linkęs kiek patikslinti – reiktų kalbėti apie tautinį patriotizmą (nacionalizmą), nes tautiškumas gali būti ir grynai etninis, o ne politinis. Išsaugoti savo kalbą bei kultūrą ir siekti būti savo šalies šeimininkais – susiję, bet ne tapatūs uždaviniai.”

            Pikc:
            ,,Originalu, tekstą, sajūzinis federalizmas, liberastinių radikalų, žongliruoja terminais, sajūzinę federalizaciją su euroatlantine integracija (4 svetimžodžiai iš eilės!), sajūzas, sajūzo neomarksistų, centralizacijos, liberastinių radikalų, sajūzą, federalizacijas, reklaminė kampanija, sajūzu, Bolševikinis, Finale, norma, principas, plebiscito, aktyviąją, plebiscitas, sajūzui, proc., demokratijos, farsas, legitimus, automatišką…”

            Jau tiek nusigyveno tas ‘Pikc’, kad pats sau lietuviškus žodžius aiškina svetimžodžiu skliaustuose: ,,visuotinės apklausos (plebiscito)”.

          • tikras lietuvis says:
            3 m. ago

            Panašu, kad viso blogio pradžia jau pirmame žodyje – su klaida jo užrašytame savo slapyvardyje:
            jei trumpintume žodį piktas, tai būtų piktc,
            🙂

  6. Lietuvos Laisvės Ainiai says:
    3 m. ago

    Dar žinomi liudininkai, kai 1991 metais Vilniaus kapsuko raudonos darbo vėliavos mokyklos (universiteto), komunistų partijos (SSkp) istorijos katedra, vieną dieną staigiai pakeitė užrašą, – “tarptautinių santykių ir politikos mokslų katedra”, kuri ir tapo TSPMI…

    Atsakyti
    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
      3 m. ago

      Atsikuriančios Lietuvos atsikuriančio Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi tapo KOMUNISTŲ PARTIJOS SEKRETORIUS VAGIS, ŽEMGROBYS Vytautas Kaminskas.

      Atsakyti
  7. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    3 m. ago

    “V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje”

    Jie nuolankiai laukia savo eilės prie giljotinos. Tai jų mokslinis rezultatas. Tą patį darė ir V.Radžvilas, kol atėjo jo eilė.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Visai ne:
      tai būdinga rinkos ekonomikos gyvenimui apskritai, nes joks darbuotojas, kur jis ir kuo bedirbtų, neturi ir negali turėti apsaugos nuo to, kad gyvenimas susiklostys taip, kad kaip tik jo darbo vieta praras prasmę.

      Atsakyti
      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
        3 m. ago

        Būna ir taip kaip sakai. Tačiau būna ir taip, kaip sakau. Niekas neturi absoliučių garantijų, net pinigų maišai.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          3 m. ago

          Ir čia sustokim bei apibendrinkim rezultatus:
          ar nėra erdvės totalitarizmui, besiremiančiam, kad ir kitokiai nei prie tarybų, bet iš esmės pagal pasekmes niekuo nesiskiriančiai tvarkai, kada aukščiau grandyje esantis gali eismą reguliuoti kaip panorėjęs?

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

2021 01 19
LMPS pirmininkas Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.

Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Druskininkų užkardos pasieniečiai neįsileido dar vieno motociklininko iš Rusijos

Užsienio reikalų ministerija siūlo F. Kirkorovo neįleisti į Lietuvą

2021 01 18
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Aušrinė Norkienė | lvzs-nuotr.
Gamta ir žmogus

LVŽS nepasitiki Aplinkos ministru liberalu S. Gentvilu ir viešai užduoda klausimus

2021 01 27
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Etatinis ALKO skaitytojas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Kažkas ,,akį" žaidžia apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LVŽS nepasitiki Aplinkos ministru liberalu S. Gentvilu ir viešai užduoda klausimus
  • K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
  • Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 915; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 840; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 795; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

by Kristina Aleknaitė
2021 01 27
0
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?

Remiantis oficialiais 2020 m. portalo „Statista“ duomenimis, „Facebook“ su 2,7 milijardo aktyvių vartotojų be varžovų išlieka žinomiausiu socialiniu tinklu pasaulyje....

Skaityti toliau

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 26
11
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių...

Skaityti toliau

Akademikui Romualdui Grigui – 85

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 25
2
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pačiame Pusiaužiemyje, sausio 25 d., sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos Romuvos garbės...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Bartas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Etatinis ALKO skaitytojas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Kažkas ,,akį" žaidžia apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Pajūrietis apie Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Įteiktas apdovanojimas trumpametražių filmų nugalėtojui

Įteiktas apdovanojimas trumpametražių filmų nugalėtojui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai