Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, kad visos valstybės, įsikūrusios buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse, turėtų galimybę tapti laisvos ir vieningos Europos dalimi.

Priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad Ukrainos siekis apsiginti nuo agresoriaus ir atgauti okupuotas žemes bei sukurti saugią, klestinčią ir europietišką valstybę, suartėjančią su NATO ir Europos Sąjunga, yra ir strateginis Lietuvos siekis. Lietuva kviečia Lenkiją ir Ukrainą, visoms kartu, imtis bendrų žygių ir padaryti viską, kad tai taptų ir visų mūsų partnerių Vakaruose svarbiausiu siekiu.

Deklaracijoje pažymima, kad 1791 metų gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pirmoji šiuolaikinė Konstitucija Europos žemyne ir antroji visame pasaulyje, ji apibrėžė modernią valdžios institucijų sąrangą bei pabrėžė teisinės valstybės ir žmogaus teisių konstitucinių vertybių svarbą. Konstitucinė Abiejų Tautų Respublikos struktūra, kaip suverenių valstybių sąjunga, buvo užbaigta svarbiu 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio Įsipareigojimo įstatymu.

„Prieš šimtą metų atkūrę savo nepriklausomas valstybes, visi kartu išgyvenome sudėtingą ir tragišką XX amžių: okupacijas, karus, pokario rezistentų žūtis ir tragiškas tremtis, holodomorą, holokaustą ir ilgą laiką buvome priversti gyventi be žmogaus teisių ir europietiškų vertybių, kurios buvo garantuotos dar 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijoje. Vėl būdami laisvi ir aukštai vertindami tai, kad mus vienija bendra istorija bei turtingas bendras kultūrinis paveldas ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos vertybės, pabrėžiame, kad šiandien mus dar labiau vienija šių dienų ir ateities bendri svarbiausieji iššūkiai“, – rašoma deklaracijos projekte.

Seimo priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad su šūkiu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuviai ir lenkai, ukrainiečiai ir gudai, žydai ir totoriai, kitų tautų žmonės mūsų žemėse ėjo ginti Gegužės 3-iosios Konstitucijos europietiškų idealų, o XX amžiaus viduryje laisva ir vieninga Europa buvo sukurta su tokiu pat šūkiu.

Primename, kad gegužės 3 d., kartu su Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausios Rados atstovais Lietuvos Respublikos Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvoje prieštaringai vertinamos 1791-ųjų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines.

Prieš specialiai Gegužės 3-iosios Konstitucijai paminėti skirtą neeilinį Seimo posėdį, Vilniaus Sąjūdžio taryba Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo surengė mitingą, kuriame pasisakė prieš Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių minėjimą Lietuvos Seime ir dėl Seimo bandymų įteisinti lenkiškas raides oficialioje Lietuvos raštvedyboje.

Sąjūdininkų teigimu, 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje neminimas Lietuvos valstybės vardas, o šios Konstitucijos priėmimo pasekmėje buvo pradėta naikinti Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir išaukštinama Lenkija.

Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

Teisininko ir Kovo 11-osios akto signataro Liudviko Narcizo Rasimo vertinimu vadinama Gegužės 3-osios konstitucija yra „svarbi ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis“. 

„Pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo valstybingumą, buvusi jos teritorija tapo Lenkijos teritorija, dviejų tautų parlamentinė sąjunga tapo realine vienos lenkų tautos valstybe… Lenkijos bandymai padėtį švelninti, „konstituciją“ išversti į lietuvių kalbą ir tų pačių metų spalio 22 d. priimti Lietuvos elito reikalaujamą „Abiejų tautų tarpusavio garantijų aktą“, teisės prasme nieko nepakeitė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė liko tik karaliaus garbės titule, dvi valstybės Konstitucijoje paminimos tik kalbant apie Vyriausiojo tribunolo dekretus, t. y. jų teisėtumą, gi Lietuva laikoma tik viena iš Lenkijos provincijų“, – sako signataras.

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pasak Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Gintaro Karoso, „niekas net ir labai norėdamas nepaneigs Gegužės 3-iosios konstitucijos dvasios, alsuojančios ypač tam laikotarpiui pažangiomis laisvės ir demokratijos idėjomis. Tačiau konstitucijoje nebelieka žodžio „Lietuva“ ir ši konstitucija, kad ir kaip mums būtų apmaudu, užbaigia Lenkijos įtakos šešėlyje formaliai tebegyvavusią Lietuvos valstybę“.

„Teisinis veikalas, užbaigęs senos ir garbinga istorija, galybe bei asmenybėmis garsėjusios valstybės raidą, nevertas pagarbos kaip valstybės konstitucija. Dėl įvairių priežasčių valstybės kartais baigiasi: de facto ir de jure. Likus nors vienai iš egzistavimo požymių, nors ir nebepilnakraujė, sužeista ar palaužta, valstybė dar tebebūna gyva, tebeegzistuoja. 1791 m. Gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimta konstitucija formaliai dar egzistavusiai Lietuvai padėjo pabaigos tašką“, – teigia G. Karosas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Bartas:

    “Tačiau konstitucijoje nebelieka žodžio „Lietuva“ ir ši konstitucija, kad ir kaip mums būtų apmaudu, užbaigia Lenkijos įtakos šešėlyje formaliai tebegyvavusią Lietuvos valstybę“.
    Tai pradžia ir pabaiga viso šito skelbiamo šlamto (kažkokios konstitucijos) . Neturi ateities viso šito minėjimas ir didžiavimasis , kad jau Lietuva sunaikinta.
    O du Tautos naikintojai K ir K (tik tiek verti) , mano manymu, įsirašė į tas patį sąrašiuką su kapsukais, angariečiais, paleckiais , sniečkais. ir kt. atmatomis. Nekenčiu išdavikų.

  2. Žemyna:

    Įpratimas – antras prigimimas, teigė mano amžinatilsis tėvas.
    Ar tik ne iš to, seno, dar iš anų laikų atėjusio įpročio, 2K dar ir šiandien elgiasi, lyg ir toliau soc. lenktynėse dalyvautų, lyg dėl pereinamosios Vėliavos varžytųsi – už nuopelnus, vykdant zadanijas iš Centro. Tik šįkart dėl „modernesnės”, dėl pusiau raudonos vėliavos. Ir Centro „geografinė orientacija” kita.
    Tačiau – apie Lietuvą tylint – ar turi pagrindo Ukraina ir toliau Kubiliaus tiesomis (pasi)tikėti?

  3. Taip:

    Netiesa,kad ,,Gegužės 3-iosios Konstitucija” tapo Pirmoji rašytinė šiuolaikinė Konstitucija Europoje. Lietuvos Statutai,ypač III Statutas-pasižymintis šiuolaikiškumu -yra pirmasis Konstitucinis aktas Europos žemyne.Tad, kas nutiko Lietuvai,kad ,,Trečiojo Statuto” paskelbimo metinių nešvenčiama ? Apgailėtina, kad Lietuvos valstybingumo teisinio panaikinimo metines- ,,Gegužės 3-iąją ” – lietuviškas politinis elitas švenčia.

    • Žemyna:

      Spirale kartojasi kažkada bajorijos išbandytas „vakarietiškėjimas” per susilenkinimą bei sulenkinimą.
      Ir kartosis, kai visuomenėje nėra kritinės masės žmonių, nesuvokiančių SAVO TAUTOS VERTYBIŲ, kuo jos unikalios, ko iš jos likęs pasaulis pasimokyti galėtų…

  4. Arūnas:

    taigi, ši konstitucija nepanaikinta ir neišnyko, ką rodo Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo „Gegužės 3-iosios dienos deklaracija“ . Todėl vis dar esame Lenkijos dvasinė provincija, kresas, be savo valdžios, tradicijų ir dvasios, nors tam mėgina dar priešintis grupelė disidentų. Bet pabudome ir kelkimės…

  5. Petras:

    Straipsnis apie šiuos istorinius įvykius objektyviai (ne prolenkiška interpretacija): “Į XVIII a. istorinius įvykius Abiejų Tautų Respublikoje pažiūrėkime Lietuvos piliečio patrioto akimis” nuoroda: htt p://www2165.vu.lt/index.php/tautiskumas/7-atr

  6. Pikc:

    Kaip pavadinti fauną, garbinančią dokumentą, panaikinusį jų valstybę kaipo tokią? Kuo jie skiriasi nuo Lietuvos inkorporavimą į sovietinę imperiją garbinančių vatnykų? Ir kokio užsienio valstybių požiūrio galima tikėtis į šalį, kurios valdžia neturi net menkiausių savigarbos užuomazgų?

    Beje, dėl tos “Gegužės 3-osios konstitucijos dvasios, alsuojančios ypač tam laikotarpiui pažangiomis laisvės ir demokratijos idėjomis” – štai “atskiroji nuomonė”:
    “[…] tai buvo vienas reakcingiausių to laikotarpio dokumentų Europoje, kurio bene pagrindinis tikslas buvo užkirsti kelią Didžiosios prancūzų revoliucijos (1789–1794) idėjų plitimui Lenkijoje. Prancūzai panaikino monarchiją, lenkai ją įtvirtino konstituciškai, prancūzai panaikino luomus, lenkai juos įtvirtino konstituciškai, prancūzai atskyrė bažnyčią nuo valstybės, lenkai katalikų bažnyčią padarė valstybinę, „viešpataujančią“, o (citata) „perėjimas iš viešpataujančio tikėjimo į kokį nors kitą yra draudžiamas ir baudžiamas kaip apostazė“. Aplinkinėse valstybėse jau buvo panaikinta baudžiava: 1781 m. – Čekijoje, 1785 m. – Vengrijoje, 1788 m. – Danijoje, 1789 m. – galutinai Prancūzijoje, o Švedijoje ir Norvegijoje jos nebūta visai, lenkai ją įtvirtino konstituciškai. Tokiais žingsniais lenkai grąžino XVIII a. pabaigos valstybę į viduramžių laikus. Be to, konstitucijoje buvo įtvirtintas „vadovaujantis lenkų tautos vaidmuo“ visuomenėje ir valstybės valdyme, o tai daugiatautėje valstybėje skamba kaip apartheidas, tik ne rasinis, o tautinis. Šalis iš „Abiejų Tautų Respublikos“ pervadinta į „Lenkijos Respubliką“.” (žr. A. Butkaus straipsnį “Gegužės 3-ios Konstitucija – karalius nuogas”). Tai tiek dėl “laisvės”, “žmogaus teisių”, “demokratijos”, “modernumo” ir “europietiškų idealų”. 😉
    O dėl nusišnekėjimo, kad čia buvo “pirmoji šiuolaikinė Konstitucija Europos žemyne” jau taikliai parašė komentatorius “taip”, tad nesikartosiu.

  7. Kas yra šiandien, kai esame valstybė teisėmis lygi su kitomis, tokių pabėdavojimų adresatas, kas tokių skriaudžiamų ‘nabagėlių’ užtarėjas?!… Pačioje Lietuvoje užtarėjo kaip ir nėra. Taigi laikas visu protu suprasti, kaip yra sakoma, kad skęstančiųjų gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas. O tą reikalą demokratiniame gyvenime, akivaizdu, patys tegalime išspręsti vieninteliu būdu, tai 80 -procentinu dalyvavimu rinkimuose ir vieningu, 60 -procentiniu balsavimu už gerokai iš anksto tarpusavio pasitikėjimo grupėse aptartus kandidatuojančius asmenis. Taigi jokių kalnų, kad patiems save išsigelbėjus, nuversti nereikia. Per likusį laiką tereikia tik vienam kitą raginti būtinai dalyvauti rinkimuose ir nebalsuoti už tuos Seimo narius, kurie teikė ir balsavo už Seime priimtą Gegužės 3-osios rezoliuciją bei nebalsuoti apskritai už jų partijas ar šių keliamus kanditatus. Taigi tame pačių savęs gelbėjime nieko sunkaus nėra. Tereikia patikėti šia galimybe patiems save išgelbėti ir pradėti savo aplinkoje, rate raginti koliagas dalyvauti kitų metų rinkimų maratone bei svarstyti už kągi galima balsuoti, kad vėl nebūtų taip, kad ne tie išrinkti… Padėsime tašką tam savęs laikymui Lenkijos skriaudžiamais nabagėliais ir nesigręžiojant atgal į Lenkiją imsime nuo jos tolti tik tada, kai išsirinksime neprolenkišką Prezidentą, Seimą, savivaldybės merą. Nedvejodami imamės to – ir valio!

  8. Žemyna:

    Liokajumi gimęs, parlamentaru netapsi – net jei ketvirtį amžiaus Seimo kėdę trynei…

    • Bartas:

      Žemyna, esi labai nuolaidi. Moterį tas puošia, bet aš , būdamas piktas taip negaliu pasakyti. Šliužus vadinti “liokajais” – na ,nesiverčia liežuvis. Šliužas niekada negaus tokio darbo . Jam tai per aukštai. Jis šliužas.
      Gimęs šliaužioti , skraidyti negalės. Neprisimenu , bet, tikriausiai , kažkokį “gorkį” gal ir pakartojau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: