„Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais (16)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, siūlydama valstybinės kalbos įstatymu reguliuoti prekių ar paslaugų ženklų įrašus.

Viešojoje erdvėje daugėja oficialių užrašų ne lietuvių kalba: ne valstybinę kalbą registruodamos prekių ir paslaugų ženklus pasirenka net valstybinės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos. Precedentas: Kauno miesto savivaldybės inicijuotas „Like Bike Kaunas“ projektas, pagal kurį visame mieste sutvarkyti ir atnaujinti dviračių takai žymimi šiuo nelietuvišku ženklu.

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo įtraukti prekių ir paslaugų ženklų reglamentavimą į naujojo konstitucinio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo redakciją, nes pasikeitė jų vartojimo sąlygos: kalbinį kraštovaizdį formuojantys viešieji prekių ženklai yra valstybės įvaizdžio dalis, todėl tiesiogiai veikia žmonių sąmonę.

„Talkos kalbai ir tautai“ pareiškime rašoma: „Jau dabar ne tik privataus kapitalo, bet ir valstybės bei savivaldybės įstaigos bei įmonės registruodamos prekės ženklus savo iniciatyva dažniau renkasi užsienio kalbas vietoje valstybinės lietuvių kalbos. Tai keičia miesto veidą, kaip, pavyzdžiui, plačiai po visą Kauną išsisėjęs angliškas užrašas „Like Bike Kaunas“, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė. Prekės ženklo kalbos Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas nereglamentuoja, nes iki šiol prekės ženklo įteisinimu buvo įpareigota rūpintis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri visų pirma siekia apginti vartotojo interesus ir svarbiausiu kriterijumi laiko praktinį patogumą – tokį, kaip kurios nors kalbos mokėjimą, garantuojantį užrašo supratimą.

Šiandien prekių ir paslaugų ženklų sferoje aiškiai dominuoja anglų kalba. Pagrindinis argumentas ją vartoti yra tas, kad ją supranta didelė dalis šiuolaikinės Lietuvos visuomenės, ypač jaunosios kartos atstovų, todėl angliški prekių ir paslaugų ženklai bent jau iš pirmo žvilgsnio daug kam neatrodo problemiški. Įprotis kurti prekės ženklo pavadinimą užsienio kalbomis gajus ne vien Lietuvoje: išsiveržus iš itin uždaros sovietinės erdvės daugelyje šalių buvo siekiama pasivadinti „užsienietiškai“, nes manyta, kad tai gali indikuoti ir užsienietišką kokybę. Tačiau prabėgo jau keli dešimtmečiai, todėl dabar savanoriškas valstybinės kalbos prioriteto ir išskirtinio statuso atsisakymas dėl abejotinos komercinės naudos liudija strateginio mąstymo dėl kalbinės bendruomenės stiprinimo stoką. Kultūra neturi būti dirbtinai uždara ir vengti kontaktų su užsienio kultūromis, tačiau būtent tokiam atvirumui pirmiausiai reikalingas tvirtas savosios kultūros ir kalbos, nacionalumo vertės suvokimas ir lygiavertis santykis su tuo, kas svetima. Tai netiesiogiai liudija užsienio partnerių Lietuvoje registruojami Lietuvos rinkai skirti prekės ženklai: jie beveik visi be išimties lietuviški. Nacionalinė kultūra ir valstybinė kalba turi išlikti svarbiausi tiek asmens, tiek tautos bei valstybės gyvenime.

Tai, kad prekių ir paslaugų ženklų vartojimo Lietuvoje nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, liudija apsileidimą kalbos politikos srityje. Kalba nėra tik funkcinis bendravimo įrankis, nes dalyvauja viešajame gyvenime, todėl privalo išsaugoti savo ypatingą statusą su visomis iš jo kylančiomis teisėmis. Užsienietiškų ženklų vartojimas viešose vietose atspindi ir skatina nuostatą, jog nė viena kalba valstybėje neturi privilegijuoto statuso, priešingai, globalių elementų ir užsienio valstybėse vartojamų prekių ir paslaugų ženklų perėmimas padaro mūsų produkciją ir jos kūrėjus patrauklesnius pasauliui. Toks mąstymo būdas prisideda silpninant unikalaus tautos ir valstybės išlikimui būtino tapatumo poreikį ir suvokimą. Tai suvokiant, būtina keisti šiuo metu egzistuojančią kalbos politiką bei prekių ir paslaugų ženklų reglamentavimo tvarką tam, kad Lietuvos valstybinė kalba įgytų prideramą statusą ir nenugrimztų tarp begalės užsienietiškų užrašų, tariamai naudingų verslui, tačiau ne tautinės sąmonės išsaugojimui, kurį maža ir nuolat tapatybines bei geopolitines grėsmes patirianti valstybė turėtų laikyti savo svarbiausiu uždaviniu. Kalbinį kraštovaizdį formuojantys viešieji prekių ženklai yra valstybės įvaizdžio dalis, todėl tiesiogiai veikia žmonių sąmonę.“

„Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas pabrėžia, kad “prekių ir paslaugų ženklai dažnu atveju yra labiau kalbos, o ne tik patogumo suprasti tekstą reikalas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme turi atsirasti prekių ir paslaugų ženklų reglamentavimas, pagal kurį Lietuvos subjektai turėtų registruoti prekių ir paslaugų ženklų užrašus valstybine lietuvių kalba“.

 

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Shiaipp:

    Krokodilo ašaros. Dar 2006 metais Valstybinėskalbos įstatyme buvo numatyti šie dalykai. Deja, talkos demagogai torpedavo šių įstatymo pataisų priėmimą. O dabar patys reikalauja – į snukius jums spjauti reikėtų, veidmainiai.

  2. tiek:

    >IP adresas: 193.219.130.161. Ir kokio rezultato tikies po to “spjovimo į snukį” ?. Nesu tiek informuotas,kad prisiminčiau ,kas įvyko 2006 m,bet azmišku viena – pats sieki,ir aktyviai, palikt tą durną tvarką su anglicizmais .O keist tai būtina ,daugiau nei “būtina” -tai ir arkliui aišku.

    • Kai blogiau nei arklys …pasiklydęs tarpe dirvos ir pelkės
      (tai pelkėje derliaus laukt… PASKAITYKIM
      “Problemą…”
      su G. Karoso parašu:
      – “… oficialių … registruodamos … institucijos ….
      Precedentas: … inicijuotas ,.Like Bike Kaunas” projektas,
      reglamentavimą … redakciją … formuojantys
      … privataus … registruodamos …iniciatyva … inicijavo
      … nereglamentuoja … interesus ir SVARBIAUSIU (paryšk. G.) … kriterijumi … praktinį … garantuojantį” ))

      Net ne graudu, net ne arkliška ir netgi nuoširdžiai nemėšliška, – o visiškas “TALKA TAUTAI IR KALBAI”
      savęs, ir mūsų pačių (kalbos) – paniekinimas ir pažeminimas, –
      k a l b a ž u d y s t ė (reikalus, viešus, įrašus, įstaigas, pavyzdžius, teikinius, sumanymus-pasiūlymus, parėdymus, sudarymą, nuosavus, apibrėžtis-apibrėžtumus, POREIKIUS, pamatus-pamatinius, matus, dalykinį…patogumą – tokį, kaip kurios nors kalbos mokėjimą, ..užtikrinantį)
      atvirai savu raštu šiukšle čia apskliaustą
      g a u s ą nuosavos kalbos ŽODYNO Žodžių lavonkrūve paverčianti.

      Net patarle – “Juokiasi puodas, kad katilas juodas” tokių “karosiškų brudraščių” vadint negali.

      Nedera taip elgtis, – jei jau “TALKA TAUTAI IR KALBAI”, – tai ir rastų bent pirmsėdį, – save ir savą Žodį
      (savos kalbos – Lietuvių) gerbiantį.
      Ontrep…
      (ką čia bepridurt su asociacijos /kodėl gi ne SAMBŪRIO pvz/, 2018-05-03. Vilnius “Problema: …” susidūrus, paskaičius lyg “prezident-tulpinio” susirašinėjimo paslapčių “šedevrą”)
      t o k i a i s “pasiviešuningavimosi šedevrėliais” lietuvišką Žodį apgint vargiai ar į talką ką prisikvies, apgins.

      ATSIPRAŠYK, už “Talką” ir Karosą
      i š m e s t ų:
      reikalų,
      viešų,
      įrašų,
      įstaigų,
      pavyzdžių,
      teikinių,
      sumanymų-pasiūlymų,
      parėdymų,
      sudarymo,
      nuosavuų,
      apibrėžties-apibrėžtumo,
      POREIKIO,
      pamato-pamatinio su matu,
      dalykiniu…
      UŽTIKRINIMO

      ir būk Lietuviu – Lietuviškai!

  3. Rimantas Matulis:

    Pritariam. Matulis Rimantas

  4. Pavyzdėlis.Goglinam čia::

    Mugė „Uptown Kalėdos“ pataria, kokių dovanų po Kalėdų egle tikisi vyrai

  5. Šiaip:

    Paprasčiausiai zlastis jama – kai buvo laikas ir buvo priemonės kovoti su šiomis negerovėmis, tai tie kovotojai buvo prieš. O dabar už. Tai ar ne į snukį verti? Priedo dar ir durni – argi sunku prieš rašant tokius pareiškimus ir čia niekus tauzijant pasiskaityti ES direktyvą dėl prekių ženklų, kuri Lietuvoje įsigalios po gero pusmečio (2019 sausio 14). Bet visi tyli kaip prisišikę. Vadinasi, šis pareiškimas tik dėmesiui nuo dalyko esmės nutraukti – o tai jau ne tik durnumas, bet ir rytų kaimyno ausys kyšo. Ir dar, o ar kas nors iš pareiškėjų bent pasiskaitė, kaip registruojami prekių ženklai – net tokie būtų supratę, kad tai apskritai ne mūsų valstybės jurisdikcija, taigi Komisija čia visiškai bejėgė. Žodžiu, viskas aukštyn kojom ir viskas per šikną…

    • Na ir ką toj dyrėktyvoj skelbia?:

      Gal nuorodą kokią lietuviškai ar trumpą paąiškinimą galit pateikt?

      • Šiaip:

        Skaitykit, ne paslaptis:
        h t t p://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32015L2436&from=EN

      • Šiaip:

        O štai vieta, kur registruojami prekės ženklai – ji ne Lietuvoje, registruoti ženklai galioja ir yra visiškai teisėti visose ES šalyse ir niekur čia nerasite nurodymo, kokia kalba ar kokiais rašmenimis ar kokio taisyklingumo žodinis prekės ženklas turi būti:
        h t t p s://euipo.europa.eu/ohimportal/en/trade-marks
        O dabar man paaiškinkite – kuo čia dėta Kalbos komisija? Geriau reikėjo šį raštą siųsti deduške na derevniu.

    • O šitos ausys kieno?:

      Ir kaip tai vadinasi…? Siekimas, kad pavadinimai būtų lietuvių kalba vadinami rytų kaimyno ausų kyšojimu. Logikos nerasta… tai kieno ausys čia kyšo?

      • Pikc:

        Taigi čia standartinės liberastinių kosmopolitų giesmelės. Ir atkreipkite dėmesį į šitų padarų (irgi standartinę) “šiaudinės baidyklės” demagogiją: Talkos pareiškime “juodu ant balto” sakoma, jog reikalaujama, kad “Lietuvos subjektai turėtų registruoti prekių ir paslaugų ženklų užrašus valstybine lietuvių kalba”. Šitas gi fruktelis “išaiškino”, kad jie VISUS prekių ženklus reikalauja lietuviškai rašyti – ir pradėjo taškytis srutomis.
        O apskritai, polinkis niekinti tai, kas sava ir aukštinti tai, kas svetima yra paprasčiausia nepilnavertiškumo komplekso ir baudžiauninkiško mentaliteto išraiška. Juokingiausia, kad labiausiai šito psichologinio (ar vis dėlto psichinio?) sutrikimo pažeista fauna save laiko itin “progresyveis” beigi “europietiškajs”. 🙂

  6. Pavyzdėlis 2.Goglinam čia::

    „Uptown Market: Hello Spring!“ kviečia atnaujinti spintas

  7. Žemyna:

    Beje, 10-jį pr.a. dešimtmetį galiojo visai normalus įstatymas – iš svetimų registruotis tinkama buvo tik lotynų k.- suprantama ne tik Europoje, savotiška „esperanto”. Griežtai. Žmonės registravosi lietuviškai, ir nieko – dar ligi šiol veikia, nebankrutavo. Taigi, lietuviškas žodis verslo nenudobia?
    Ir čia registruotas svetimšalės įmonės padalinys privalėjo laikytis LT įstatymų.
    Pradžioje taip ir buvo, tačiau kuo toliau, tuo sparčiau (su uolia kalbos inspekcijos pagalba!) užplūdo anglakalbių (kartais ir kt.svetimkalbių) iškabų epidemija.
    Iš to gal prieš metus TV laidoje net ir Britanijos prekybos rūmų vadas šaipėsi, jog nėra tikras, ar tikrai LT gatvėmis eina – viešieji užrašai, iškabos nepadeda tuo tikram būti!
    O klausimas labai paprastai net ir užsienyje registruoto prekės ženklo svetimšalei įmonei išsprendžiamas – jo laikydamasis ir tą savo ženklą atspindėsi, bet ir vietos gyventojui pagarbą parodysi, kad jis, šios žemės šeimininkas, žinotų, kas už iškabos slypi, kad pasijustų gerbiamas ir kviečiamas. Juk iš užsienio ne tik kemsynų buduliai, vien tik komercinės „abėcėlės” pramokę, čia kuriasi? Taigi, mandagumas, pagarba namų/šalies šeimininkams jiems neturėtų būti svetimas?
    Dar labiau nesuvokiama, kai, pvz., per LRT skaitoma informacija apie galimybę pasinaudoti LT ministerijos(!) konsultacijomis, jos svetaine, kurią m-jos vadai niekaip kitaip pavadinti neįstengė, kaip tik angliškai… Įdomiausia, kaip skirtingai kiekvienas pranešėjas tą pavadinimą taria – ir tai natūralu – juk ne gimtoji kalba! Tai, tskant, kaip kas moka, taip tas šoka. O tu, lietuvi klausytojau/skaitytojau, atspėk, kas tais garsais ar raidėmis užšifruota, ar tikrai ten pataikei, kur reikia.
    Jei negimei jau gatavai nuolankus kolonijos vergas, tai ir savo organizuojamą tarptautinį renginį pavadinsi gimtąja kalba (didysis žodynas plyšta nuo tam tinkamų trumpų ir skambių lietuviškų žodžių!), o užsieniečiams, jei nori, paantraštę panaudosi. Tuo jiems suteiksi galimybę ne tik sudalyvauti, bet ir su jo kalbos pramote susipažinti, jos užrašu bei skambesiu pasigėrėti ir išgirsti. Tai kuo ne cool? 🙂

    • Pikc:

      “Taigi, mandagumas, pagarba namų/šalies šeimininkams jiems neturėtų būti svetimas?” – taip, bet jei VIETINIAI energingai rodo, kad negerbia SAVĘS – tai ko SVETIMIEMS stengtis? Beje, tai ne tik užsienio “biznierių” bet ir, pvz. lenkų ar žydų elgesį paaiškina (nors apie pastaruosius – atskira kalba).

  8. Žemyna:

    Šį trečiadienį modernaus verslo komplekso „Park Town“ terasoje startavo diskusijų ciklas „Speak Out“. Pirmoji ciklo dalis buvo skirta aptarti lietuviškų verslų sėkmės istorijas pasaulyje ir … Ir t.t.
    15min.lt/verslas/naujiena/startup/park-town-diskusiju-ciklas-speak-out-i-ar-nepervertiname-savo-sekmes-jaunuju-lietuvos-verslu-mitas-867-958028
    Taigis… 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *