V. Vasiliauskas. Ko politikai bijo labiau nei #metoo? (1)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Po #metoo epidemijos politikas, išvydęs žavią moterį, turėtų persižegnoti ir pasimelsti. Bet sutikus verslininką, to būtų negana – praverstų ir švęsto vandens buteliukas kišenėje. O jeigu vis dėlto nepavyko išvengti verslo pietų, politikas sąskaitą ir padavėjo raštišką, notaro patvirtintą paliudijimą, kad už pietus ir arbatpinigius sumokėjo politikas, turi saugoti dešimtį metų, nes nežinia kada bus iškviestas į apklausą. Nemalonumus per valdiškus namus pietūs su politiku žada ir verslininkui.

Po Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisos, uždraudusios juridiniams asmenims remti partijas, politika ir verslas Lietuvoje – du nesusisiekiantys paraleliniai pasauliai. Įstatymas veikia – greitai nebeliks nė vienos partijos, kuriai nebūtų pareikšti įtarimai.

Ikiteisminių tyrimų lavina, nusiaubusi krašto partijas, įrodo, jog šis draudimas nėmaž nepadidino jų finansavimo skaidrumo, tačiau stabdo demokratijos brandą, pakerta pasitikėjimą nacionaliniu verslu.

Kadangi valstybės paramos partijai dydį lemia paskutinių rinkimų į Seimą rezultatai, pažeidžiamas rinkimų dalyvių lygiateisiškumo principas, užkertamas kelias naujoms politinėms jėgoms. Partijos, visiškai priklausomos nuo valstybės dotacijos, virsta kvazivalstybinėmis struktūromis ir partokratijos peryklomis. Be to, dotacija tampa trumpu valdžios pavadžiu partijoms, nes bet kada valstybės finansavimas gali būti nutrauktas.

Ką remti, sprendžia ne piliečiai, bet valdžia, patys politikai, balsuojantys už Biudžeto įstatymą ir jame išskirtą partijų finansavimą. Kiekvienas mokesčių mokėtojas per valstybės dotaciją priverstas paremti ir tą partiją, kuria jis piktinasi, – niekas jo nuomonės neklausia.

Seimo narys Bronislovas Matelis pateikė Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisą, kuria sugrąžinama teisė juridiniams asmenims paremti politines partijas, tačiau tik per „akląjį fondą“, kurį tvarkytų ir lėšų skirstymo tvarką nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija – ta pati valdžia. Todėl B. Matelio pataisa situacijos nekeičia, žmonių pasirinkimo galimybių  ir pasitikėjimo verslu neatkuria, politikos ir verslo santykių nedekriminalizuoja. Ir toliau politikas, nufotografuotas su žinomu verslininku, bus labiau sukompromituotas, nei įkliuvęs #metoo.

„Savaitė“, Nr.16, 2018 balandžio  19 d.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. EJ:

    Citata: “Ką remti, sprendžia ne piliečiai, bet valdžia, patys politikai, balsuojantys už Biudžeto įstatymą ir jame išskirtą partijų finansavimą”….. ….. Taigi, kad valdzia nesitaria su pilieciais jokiais klausimais, nes zino, kad liaudis yra priesingos nuomones negu politikai noretu…. Ka cia aiskinti- visi tai zino. Bet liaudis yra kaip vaikai. Jie tiki melagiu pazadais. Vel ir vel lipa ant to pacio greblio…. Tauta, kaip ir ES, kaip ir visas pasaulis laukia stebuklo. Galbut ateis nauji tautos vedliai,- saziningi, negalvojantys apie save, nesavanaudiski, tik tautos valia vykdantys vadovai. … … Bet kol kas matome “vadovus”, kurie nori vadovauti bet kokia kaina. Pilna melagiu, apgaviku, parsidaveliu, prisitaikeliu- jie visi keliauja i praraja… Nesigundykime ju pazadais ir pasiulymais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: